Kaip apsaugomi sąvartynai, kad į juos nepatektų pavojingos atliekos? Sąvartynų valdytojai tikina, kad tai – atliekų vežėjų rūpestis, atliekų vežėjai perleidžia šią problemą patiems šiukšlintojams. Ar tie „šiukšlintojai“ arba kitaip – atliekų turėtojai, tikrai yra tokie sąmoningi, kad apsvarstytų galimą pavojingų atliekų žalą? Po tokio atsakomybės „perstumdymo“, kyla natūralus klausimas, kiek šiuo metu pavojingų atliekų guli sąvartynuose? Šio klausimo paklausėme atliekų vežėjų ir sąvartynų prižiūrėtojų.
Jei pastebi, tai pasirūpina
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Arturas Grucė teigė, kad užkirsti pavojingų atliekų kelią į sąvartynus – vežėjų darbas, nes su jais yra sudaryta sutartis, kurioje aiškiai parašyta, kokias atliekas sąvartynas priima. Tuo sąrašu vadovaudamiesi vežėjai ir privalo neatgabenti į komunalinių atliekų sąvartynus nepageidaujamų šiukšlių.
Tačiau A. Grucė tikina, kad atliekos tikrinamos ir pačiame komunalinių atliekų sąvartyne. Visų pirma jas mato darbuotojas, priimantis ir sveriantis ką tik atvežtas atliekas. Vėliau jas, jau išverčiamas, stebi kitas asmuo. Jei darbuotojai pastebi pavojingų atliekų, perduoda jas atgal vežėjams, kurie turi jomis pasirūpinti.
Tačiau abiejų darbuotojų pagrindinė užduotis nėra atrinkti pavojingas atliekas, todėl apie šiukšliavežių turinį sprendžiama tik „iš akies“ ir nei baterijų, nei asbesto, nei gyvsidabrio termometrų specialiai neieškoma. Netikrinami ir šiukšlių maišai.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovas Artūras Liubinavičius aiškino, kad vežėjai į sąvartyną turi atvežti tik nepavojingas komunalines šiukšles. Vyras patikino, kad ir pačiame sąvartyne yra minimali rūšiavimo linija, kurioje kartais randama ir pavojingų atliekų. Dalį sąvartyno atliekų perdirba įmonė, grąžinanti kai kurias atliekas ten, kur jos turėtų keliauti.
Atsakingi visi, išskyrus vežėjus
Atliekas iš gyventojų surenkančių ir vežančių bendrovių vadovų nuomonė skiriasi. Martynas Surplys atstovaujantis „VSA Vilnius“, teigė, kad jei atliekų vežėjai pamato akivaizdžias didesnes pavojingas atliekas, perspėja jas išmetusiuosius ir jų į sąvartyną neveža. Tačiau jei atliekos iš pažiūros nepastebimos, į konteinerio gilumą niekas nelenda ir jų neieško. „Jei kas išmėtė termometrą, maža tikimybė, kad jį rasime“, - pripažino M. Surplys.
Atliekų tvarkymo bendrovės „Kauno švara“ kokybės ir reklamos vadybininkė Rima Apolianskaitė aiškino, kad už pavojingų atliekų nepatekimą į sąvartynus atsakingi visi nuo Aplinkos ministerijos iki kiekvieno žmogaus, tačiau vežėjai šiai grupei nepriklauso, nes jie atsako tik už atliekų transportavimą. „Svarbiausia, kad gyventojai turėtų kur padėti pavojingas atliekas, o ne atsikratytų kur papuola. Tam yra sudarytos sąlygos“, - teigė R. Apolianskaitė.
Veikti reikia išvien
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė tikina, kad už pavojingų atliekų nepatekimą į sąvartynus atsakingi, vis dėlto, visi. Ir sąvartynų valdytojai, ir vežėjai, ir patys žmonės. Pasak jos, nuo visų bendros veiklos priklausys ir rezultatai. Svarbu, kad žmonės būtų informuoti ir kad turėtų galimybių tinkamai tvarkyti atliekas.
Ji priminė, kad buityje susidarančias pavojingas atliekas galima perduoti perdirbimui daugelyje vietų: vaistinėse priimami seni vaistai, parduotuvėse – galvaniniai elementai, į šiukšliadėžes netelpančios ir kitos pavojingos atliekos surenkamos stambiagabaričių ir pavojingų atliekų surinkimo aikštelėse. Atliekų departamento direktorė apgailestavo, kad ne visos savivaldybės laikosi reikalavimų ir dar neįrengė minėtųjų aikštelių, nors turėjo tai padaryti iki 2009-ųjų.
„Negalima“ sustabdo?
Didmiesčių gyventojams tinkamai atsikratyti pavojingų atliekų daug lengviau nei gyvenantiems mažesniuose miestuose ar kaimuose. Miesteliuose rūšiuoti atliekas galimybės sudarytos, tačiau norint pasirūpinti pavojingomis atliekomis tektų važiuoti į didesnius miestus arba kviesti pavojingų atliekų surinkėjus. Žinoma, tam reikalingas didesnis tokių atliekų kiekis. Dėl nupūsto nuo stogo šiferio lakšto keliasdešimt kilometrų važiuos retas pilietis. O ir kiemuose pavojingų atliekų kaupti negalima dėl pavojaus sveikatai ir dėl gresiančių baudų.
Į bendrą šiukšlių kibirą išmesti galvaninius elementus, pasenusius vaistus ar tarą nuo išreklamuoto valiklio paprasta. Vieni tai daro žinodami, kad taip negalima, kiti nemato nieko bloga. Šiukšlių vežėjai, nesigilindami į juodo maišo turinį, viską veža į sąvartyną ir jis pasipildo eiliniu pavojingų atliekų mišiniu. Jei maišas vis dar nepraplėštas ir niekam neužkliuvo, jis pasiliks dūlėti ir skleisti pavojingas chemines medžiagas sąvartyne. Su lietumi grėsmingos gamtai medžiagos gali keliauti toliau.
„Negalima taip“ – kaip susitarę kartoja sąvartynų valdytojai, atliekų vežėjai ir Aplinkos ministerijos darbuotojai. Visi jie tiki, kad Lietuvos vartotojai pažįsta ir tinkamai šalina tokias atliekas. Kol visi pasitiki lietuvių pareigingumu, išmanymu ir tvarkingumu, atliekų vežėjai ir sąvartynų valdytojai su pavojingomis atliekomis žaidžia „aklą vištą“ – neužčiuopiau, vadinasi nėra.
Pavojingos atliekos, susidarančios buityje:
- Galvaniniai elementai,
- akumuliatoriai,
- pasenę vaistai,
- buitinės chemijos produktai,
- lakų, dažų, skiediklių atliekos,
- cheminėmis medžiagomis užterštos pakuotės,
- panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos,
- gyvsidabrio turinčios atliekos (liuminescencinės lempos, termometrai).
