Kaip GRYNAS.lt pasakojo inventorizaciją atliekančio Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Miško biologijos ir miškininkystės instituto direktorius profesorius Gediminas Brazaitis, antrą kartą šalyje vykdoma kertinių miško buveinių inventorizacija reikalinga dėl miško biologinės įvairovės apsaugos ir edukacijos, kad miškų savininkai prisidėtų prie šių buveinių saugojimo.
„Pirminės inventorizacijos tikslas buvo surasti kuo daugiau naujų miško kertinių buveinių, mūsų vienas didžiausių tikslų – įvertinti jau turimas: pirma, privačiuose miškuose esamas ir potencialias, antra, valstybiniuose miškuose esančias potencialias kertines miško buveines“, - paaiškina G. Brazaitis. Tokie tikslai keliami, nes potencialios kertinės buveinės gali būti jau pasiekę „tikroms“ kertinėms buveinėms keliamus reikalavimus, svarbu išsiaiškinti kokia kertinių miško buveinių būklė privačiuose miškuose, priduria profesorius.
Inventorizacija bus vykdoma ten, kur kertinės miško buveinės jau buvo rastos. Praėjusios inventorizacijos duomenys atskleidė, kad gausiausiai kertinių miško buveinių rasta Kėdainių, Biržų, Panevėžio, Ukmergės rajonuose bei Žemaitijos nacionaliniame parke, mažiausiai – Suvalkijos bei Dzūkijos regionuose.
Sunaikintų buveinių - apie 5 proc.
„Jeigu miške buvo atliktas kirtimas ir vertybės neišlikusios, galbūt nėra tikslo saugoti ir tam savininkui mokėti valstybės pinigų“, - aiškino G. Brazaitis.
Kadangi kertinės miško buveinės statusas nėra prilyginamas valstybės mastu saugomai teritorijai, miško savininkų įsipareigojimas saugoti kertines buveines yra grynai savanoriškas. Vis dėlto tikima, kad finansinės išmokos gali būti viena iš priemonių skatinanti miškų savininkus kertinėse miško buveinėse kirtimų nevykdyti.
„Kertinių miško buveinių apsaugos problema Lietuvoje dar nėra išspręsta. Miško savininkai tikisi naudos iš miško, todėl turbūt geriausias kelias jiems mokėti kompensacijas. Dalis buveinių tokiu būdu yra išsaugomos, dalis sunyksta. Visuomenėje sklandė kalbos, kad sunaikintų buveinių yra apie 20-30 proc., tačiau šie skaičiai perdėti. Mes tokių atrandame apie 5 proc., tačiau tiksliau bus galima įvertinti pasibaigus inventorizacijai. Nemažai buveinių sunaikintos iš dalies, kita dalis, tikimasi, jog padidėjo plintant rūšims į gretimus sklypus”, - pasakojo kertinių miško buveinių inventorizaciją atliekančio instituto direktorius.
Pasitikslinus už ką miško savininkams mokama kompensacija, pašnekovas teigė, kad dažnais atvejais geriausia apsauga – nieko nedarymas.
„Miško savininkas įsipareigoja nieko nedaryti kertinėje miško buveinėje 5-7 metus. Tokių žmonių, kurie gauna išmokas, yra visai nemažai“, - pabrėžė G. Brazaitis.
Tikslas - buveinių nykimo stabdymas
Klausiamas, kokią naudą kertinių miško buveinių inventorizacija duos, pašnekovas minėjo, kad pirmiausiai bus atnaujinta valstybinės miškų tarnybos duomenų bazė, bus sukurtas tinklapis, supažindinantis su įvairiais miško kertinių buveinių tipais.
„Biologinės įvairiovės nykimas yra globalus reiškinys. Kiekvienas miško savininkas gali prisidėti prie nykimo sustabdymo. Jeigu jis mato, kad jo miške yra vertybės, tikimės geranoriško požiūrio ir noro jas išsaugoti“, - apibendrindamas sakė G. Brazaitis.
GRYNAS.lt primena, kad kertinės miško buveinės – tai nepažeisti miško plotai, kuriuose didelė tikimybė aptikti tik ten gyvenančių tam tikrų gyvybės formų (dažniausiai tai būna nykstančios, pažeidžiamos, retos ar saugomos rūšys). Jos inventorizuojamos ieškant natūraliems seniems medynams būdingų elementų. Pirmoji kertinių miško buveinių inventorizacija Lietuvoje atlikta 2001-2005 metais. Jos metu buvo išskirta daugiau kaip 8,9 tūkst. miško buveinių, apimančių apie 26,4 tūkst. ha plotą.
Šiemet inventorizacija bus vykdoma ne mažiau kaip 4,7 tūkst. miško buveinių, kurios kartu sudaro apie 13 tūkst. ha plotą.
GRYNAS.lt reportažas apie kertines miško buveines:
