Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai informavo, kad tirtas šernas buvo užsikrėtęs pasterelioze. Šią ligą sukelia Pasteurella multocida bakterijos, tyrimų metu taip pat aptikta ir Esherichia coli bakterijų.

Specialistai pastebi, kad nusilpusiam gyvūnui pastereliozė gali būti mirtina, tačiau teigti, kad būtent dėl šios priežasties buvo užfiksuotas didesnis nei įprastai šernų gaišimas regione, taip pat negalima.

Šios ligos sukelti klinikiniai požymiai yra labai panašūs į raudonligės, salmoneliozės, klasikinio ar afrikinio kiaulių maro ir kitų kiaulių ligų, kurioms būdinga septicemija (kraujo užkrėtimas), sukeliamais požymiais, todėl tiksliausia diagnozė nustatoma tik laboratoriniais tyrimais.

Šernų maitinimosi ir gulėjimo vietos kasdien tikrinamos

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja, kad afrikinio kiaulių maro rizika išlieka labai didelė, todėl laikantis numatytų biosaugos taisyklių, ir toliau tiriami visų Alytaus rajone sumedžiotų šernų kraujo ir organų mėginiai, imami kiaulių kraujo mėginiai iš kiaulių laikytojų, laikančių kiaules netoli miškų, kuriuose buvo rasti kritę šernai. Taip pat kasdien apžiūrimi miškų masyvai, šernų gulėjimo vietos, jaukyklos ir šėryklos, tikrinant, ar nėra nugaišusių gyvūnų.

Šio rajono medžiotojai neturi vartoti sumedžiotų šernų mėsos maistui, kol negauti laboratorinių tyrimų rezultatai.

Tokios priemonės bus taikomos tol, kol nebus įsitikinta, kad pavojingos gyvūnų užkrečiamosios ligos šiame rajone nėra.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dar kartą informuoja medžiotojus, kad radus nugaišusį laukinį gyvūną privaloma nedelsiant (ne vėliau kaip per 48 valandas) pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Rastas gyvūnas neturi būti judinamas, kol jo neapžiūrės veterinarijos specialistai ir nebus paimti mėginiai užkrečiamųjų ligų tyrimams.

Medžiotojai ir kiaulių laikytojai, pastebėję padidėjusį gyvūnų gaišimą ar radus nugaišusį gyvūną, raginami visuomet elgtis taip, kaip nustačius gyvūnų užkrečiamąją ligą ir imtis visų būtinų priemonių, kad liga nebūtų išplatinta. Šių priemonių privalu laikytis tol, kol laboratoriniais tyrimais nebus gauta tiksli diagnozė.