Šiuo metu aplinkosaugos specialistai stebi 89 sąvartynus visoje Lietuvoje. Iš jų 11 naujai įrengtų, kiti – senieji, kuriuose atliekos jau nebekaupiamos. Veikiantys sąvartynai yra visose apskrityse: Alytuje, Kaune, Marijampolėje, Panevėžyje, Telšiuose, Utenoje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Tauragėje, Vilniuje, Kėdainiuose. Į šiuos sąvartynus vežamos ne tik šių miestų, bet ir aplinkinių rajonų atliekos.
Labiausiai teršiantis sąvartynas Kauno apylinkėse
Lietuvos geologijos tarnybos Taršos poveikio poskyrio vedėja Rasa Radienė pabrėžia, kad šiuo metu didžiausia veikiančio sąvartyno požemio tarša nustatyta Kauno apylinkėms tenkančiam sąvartynui. Kol kas visiškai nekenksmingas yra Tauragės sąvartynas, nes jis pats naujausias sąvartynas Lietuvoje.
Apskritai nauji sąvartynai įrengti pagal aukštus aplinkosauginius reikalavimus, todėl jų neigiamas poveikis aplinkai yra mažesnis.
Tačiau visiškai kitokia padėtis kalbant apie jau nebeveikiančius sąvartynus. Iš jų labai daug kenksmingų medžiagų patenka į gruntą. Pasak R. Radienės, tai liudija Lietuvos geologijos tarnybos duomenys, kur nurodyta, jog iš 89 šalyje stebimų sąvartynų, 57- niuose nustatyta tarša viršijanti pavojingų medžiagų didžiausias leistinas koncentracijas gruntiniame vandenyje.
„Apskritai Lietuvoje tokia situacija, kad kalbant apie naujus sąvartynus, tik vienas Tauragės sąvartynas yra įrengtas naujoje vietoje. Visi kiti yra šalia buvusių sąvartynų. Jiems tiesiog buvo išskirti dideli plotai ir greičiausiai tarša yra ne naujai veikiančių, o buvusių sąvartynų“, – komentuoja specialistė.
Užteršia gruntinius vandenis
Požemio tarša, viršijanti leistinas pavojingų medžiagų koncentracijas, yra žalinga tiek žmogui, tiek aplinkai. Taršos poveikio poskyrio vedėja R. Radienė aiškina, kad visos atliekose besikaupiančios medžiagos patenka į gruntinius vandenius, o vėliau į upes ir ežerus.
„Nuolat yra vykdomi požeminio vandens stebėjimai. Jeigu sąvartynas yra blogai įrengtas, nėra betoninio ar kito vandeniui nelaidaus ekrano ar specialių izoliacinių medžiagų perdengimo, tuomet į buitinių atliekų sąvartyną patekusios medžiagos gali filtruotis į požemį. ir keliauti per gruntą į požeminį vandenį. Todėl, pavyzdžiui, jei su buitinėmis šiukšlėmis yra išmetamos baterijos, akumuliatoriai, vaistai ar kt. esant blogai įrengtam sąvartynui ir lyjant lietui, visos pavojingos medžiagos filtruojasi į požemį. Ir, aišku, užteršiamas gruntinis vanduo. O su gruntiniu vandeniu visi teršalai keliauja tolyn, kol pasiekia ir paviršinį vandenį“, – pasakoja R. Radienė.
Pašnekovė priduria, kad netoli sąvartynų įsikūrę sodybų šeimininkai turi nuolat tikrinti gruntinio vandens kokybę, nes yra didelė tikimybė, jog jis nebus tinkamas nei gerti, nei naudoti ūkinei veiklai. Be to, labai arti gyvenantiems žmonėms patariama tose teritorijoje visai neužsiimti žemės ūkiu, nes yra didelė tikimybė, kad ten bus užterštas ir pats dirvožemis.
„Netoliese sąvartyno gyvenantys gruntinio vandens vartotojai, turintys šulinius, turėtų stebėti juose esančio vandens kokybę. Negalima gręžti gręžinių geriamam vandeniui ar net laistyti daržus, nes iš požemio atitekantis vanduo yra užterštas. Prie pat sąvartyno nerekomenduojama auginti daržovių, nes užterštas gruntas“, – pabrėžia specialistė.
Kenksmingos medžiagos patenka ir į atmosferą
Sąvartynai turi daug įtakos kalbant ne tik apie požemio, bet ir apie oro taršą. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros docentė Jūratė Žaltauskaitė teigia, kad sąvartynai į orą išskiria apie 500 medžiagų. Didžiausi kiekiai išsiskiria CO2, metano, NOx, sieros junginių, gausybė lakių organinių junginių. Į aplinką patekusios anglies dioksido ir metano dujos yra vienos pagrindinių šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų.
Pasak docentės, kad į aplinką patektų kuo mažiau anglies dioksido ir metano dujų, visame pasaulyje yra įrengiama dujų sąvartynuose surinkimo sistema. Surinktos dujos panaudojamos gaminti energijai.
Tačiau Lietuvoje yra sąvartynų, kuriuose ši technologija nepanaudota, todėl tokiu atveju visos metano ir CO2 dujos patenka į atmosferą. Kartu su jomis sąvartynai skleidžia ir daug kitų medžiagų, pavyzdžiui, chloro ar fluoro organinių junginių, dioksinų. J. Žaltauskaitė sako, kad labiausiai tokie sąvartynų teršalai pavojingi žmonėms ir gyvūnams.
„Kenksmingos medžiagos iš sąvartyno augalo struktūrai neturi pakenkti, nes sunku į ją prasiskverbti. Iš sąvartyno išsiskyrę dioksinai patenka į atmosferą ir nusėda ant augalų, kuriuos ėda gyvuliai, o gyvulių mėsą, karvių, ožkų pieną, jo produktus suvalgo žmogus. Kenksmingos medžiagos keliauja mitybos grandine“, – aiškina specialistė.
Neveikiantys sąvartynai izoliuojami
Didelę aplinkos taršą suvaldyti sunku. Tam naudojamos įvairios technologijos. Pirmiausia, reikia sustabdyti teršalus, sklindančius iš jau nebeveikiančių sąvartynų. UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ hidrogeologas Gediminas Čyžius akcentuoja, kad tam būtinas visiškas sąvartų izoliavimas.
„Sąvartynuose, kurie jau laidojami, turi būti įrengtas nelaidus sluoksnis atliekų apačioje, drenažiniai sluoksniai, kurie užtikrintų, kad į sąvartą pakliuvęs paviršinis vanduo, pavyzdžiui, kai lyja lietus, nepasiektų gruntinio vandens“, – teigia G. Čyžius.
Anot jo, vienas svarbiausių dalykų yra gera drenažo sistema. Nuo jos priklauso, ar sąvartoje atliekų irimo metu susidaręs filtratas pateks į aplinką, požeminius vandenis. Jis, kaip ir docentė J. Žaltauskaitė, pažymi išsiskiriančių dujų surinkimo svarbą. Pagal naujausius sąvartynų uždarymo reikalavimus, juose privaloma įrengti dujų surinkimo sistemą, tačiau dalis Lietuvoje buvusių sąvartų uždaryta dar prieš reikalavimų patvirtinimą.
Rūšiuoti gyvybiškai būtina
Kad šiuo metu veikiantys sąvartynai kuo mažiau terštų aplinką, Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros docentė J. Žaltauskaitė ragina visus gyventojus atliekas rūšiuoti.
„Reikia, kad į sąvartyną patektų kuo mažiau biologiškai skaidžių medžiagų, kurios pūva ir išskiria metaną. Todėl namie rūšiuojamos atliekos sumažina jų kiekį, patenkantį į sąvartyną, galimas dujų emisijas ir, jei žmogus kompostuoja, pasigamina sau trąšas. Į sąvartyną negalima mesti atliekų, kurios išskirtų kenksmingas medžiagas, pavyzdžiui, senų variklių su alyvomis, baterijų, elektronikos. Viską būtina rūšiuoti, nes tokiu atveju atliekos utilizuojamos pagal jų rūšį“, – aiškina specialistė.
Kad ir kokios apsaugos priemonės pasitelkiamos, neigiamas sąvartynų poveikis aplinkai visada išliks. Kaip tik todėl turime stengtis, kad į juos patektų kuo mažiau atliekų. Visų pirma, turime mažinti vartojimą, taip pat privalome rūšiuoti atliekas, o bioskaidžias – kompostuoti. Tik tokiu atveju galėsime džiaugtis švaresne ir gražesne aplinka.
