Siūlo imtis griežčiausių priemonių
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys sveikino tokią EK iniciatyvą ir teigė manantis, kad Lietuva turėtų rinktis griežčiausias priemones siekdama sumažinti nemokamų plastikinių maišelių naudojimo mastus.
Naujausia EK direktyva įpareigoja šalis nares imtis priemonių mažinti šių maišelių naudojimą, bet nenustato priemonių, kaip tai daryti.
„Suteikiama lanksti galimybė patiems nuspręsti, kokios tai bus priemonės. Aš siūlyčiau, kad mūsų priemonės būtų kuo griežčiausios, bet nežinau, kaip čia bus po paskutinio prezidentės apsilankymo „Litpako“ gamykloje, kuris yra vienas didžiausių Europoje šių maišelių gamintojas. Bijau, kad ta gamyba plėsis ir šita gamykla gauna politinį „stogą“. Čia juokas, bet iš tikrųjų problema yra milžiniška, teršimas yra didžiulis, dauguma jų nėra suyrantys, skutai lieka šimtus metų“, - sakė L. Balsys.
Jis siūlo plastikinius maišelius įtraukti į utilizavimo programą, jie turi būti traktuojami kaip pakuotė ir tie, kas tvarko pakuotes, jų utilizavimu taip pat turėtų rūpintis.
Už kilogramą maišelių atliekų – 1,8 Lt
Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja Raminta Radavičienė patikslino, kad šiandien plastikiniai maišeliai yra traktuojami kaip pakuotė ir apmokestinami 1,8 Lt/ kg.
„Šita iniciatyva Europos mastu gimė pirma dėl jūrų taršos. Yra didelė jūrų taršos problema plastikais, ir antra – tai yra aplinkos tarša, nes maišeliai yra lengvi, juos vėjas nuneša ir atsiranda šiukšlinimas“,- aiškino R. Radavičienė.
Lietuvos situacija šiuo klausimu yra itin grėsminga. Anot AM specialistės, mes esame viena iš tų valstybių, kur plastikinių maišelių vartojama išties daug. Tai būdinga ir kitoms Pabaltijo šalims.
L. Balsiui pasitikslinus, ar atliekų tvarkymo mokestis taikomas ir patiems ploniausiems plastikiniams maišeliams, R. Radavičienė patikino, kad tikrai taip, tačiau išskyrė vieną problemą, kodėl tokios atliekos rūšiuojamos vangiai.
„Žmonės dažnai jų nerūšiuoja dėl to, kad, sakykime, parsineša įpakuotą mėsą ar žuvį ir maišeliai jau sukelia nemalonius kvapus, dėl to jie dažniausiai nukeliauja į mišrių atliekų konteinerius ir galiausiai į sąvartyną. Atsidarius Klaipėdos deginimo gamyklai, dalis maišelių nuvažiuoja deginimui“, - dėstė atliekų valdymo ekspertė.
Kuo keisti maišelį?
R. Radavičienė teigia, kad ministerija yra apklaususi prekybininkus, pakuotojų asociaciją ir renka duomenis, kokių priemonių imtis, kad plastikinių maišelių naudojimas mažėtų: „Valstybinėje apskaitoje plastmasinės pakuotės yra apskaičiuojamos bendrai, neišskiriant maišelių. Renkame visą statistiką“.
L. Balsys pateikė pavyzdį, kad Prancūzijoje, Belgijoje, dalinai Vokietijoje žalius produktus – mėsą, žuvį parduotuvėse pakuoja nenaudojant maišelių, naudojami specialūs popieriai ir jie utilizuojami atskirai. „Jeigu atsirastų prievolė nenaudoti pardavinėjant mėsą maišelių, o naudoti popierių...“, - siūlė žaliųjų partijos atstovas.
„Esame laisvi, galime taikyti netgi ir draudimą, tačiau dėl to reikia elgtis atsargiai ir žiūrėti, ar nebus pažeistos sutarties sąlygos“, - atkreipė dėmesį AM specialistė.
Aplinkos apsaugos komiteto narys Raimundas Paliukas kitų komiteto narių klausė, ar yra numatyta, kas bus siūloma prekybininkams, kuo pakeisti plastikinius maišelius, juos išėmus iš apyvartos. „Maišelių pilnos parduotuvės, ar yra numatyta, kaip skatinti jų keitimą?“- klausė Seimo narys.
R. Radavičienė teigė, kad kol kas yra tik idėjos, kad galima būtų siūlyti popierinius maišelius – tai viena realiausių galimybių.
Būtinas kasininkių švietimas
AM specialistė atkreipia dėmesį, kad būtinas ir parduotuvių darbuotojų švietimas.
„Kiekvienas pastebime tą faktą, kad, kai prieini prie kasos ir sąmoningai neįpakuoji kokio avokado ar kito vaisiaus, pardavėja automatiškai plešia maišelį ir kiša. Jau ir mūsų prekybininkų veiksmai yra neadekvatūs situacijai. Kitas dalykas, kad kai paimi ir atplėši maišelį, jis net nesuvartotas jau tampa atlieka“, - sakė valdininkė.
„Kyla klausimas, ar tai yra geras dalykas. Juos kažkodėl vadina ekomaišeliais, bet plastikų perdirbėjų asociacijos duomenimis, tų priedų naudojimas maišeliuose perdirbimui yra tikrai blogas dalykas“, - pastebi R. Radavičienė.
Nors kol kas anksti pasakyti, kokį kelią mažinant plastikinių maišelių naudojimą rinksis Lietuva, R. Radavičienė pateikė kelis svartomus variantus - gali būti atskiri susitarimai su prekybos sektoriumi, su maišelių gamybos sektoriumi apskritai mažinti tokių maišelių naudojimą, juos keisti kitais pakaitalais, taip pat būtina šviesti pardavėjas prekybos centruose ir netgi galvoti apie atskiro mokesčio įvedimą.
„Galbūt mokestis bus didesnis nei bet kokiam plastikui, tiesiog kol kas konkrečios priemonės dar nėra aiškios, pradėtos tik diskusijos“, - sakė Aplinkos ministerijos atliekų valdymo skyriaus vedėja.
