„Šią sumą šilumos ūkio nuomininkas su savivaldybe vienaip ar kitaip juk „surinktų“ iš gyventojų, tad tikriausiai galime sakyti, kad vilniečiams sutaupėme 72 mln. litų. Pereinamasis laikotarpis pratęstas iki 2020 m., tad savivaldybei skubiai rinkti lėšų iš vartotojų nebėra reikalo – lėšų bus galima ieškoti ir kitais būdais“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Gruodžio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė buvo perspėta, kad nepateikus sprendimų dėl į aplinkos orą išmetamų teršalų mažinimo, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimai iš bendrovės „Vilniaus energija“ eksploatuojamų Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 3, Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 2 ir Ateities rajoninės katilinės Nr. 8 bus atimti, o Vilniaus savivaldybei būtų taikomos ekonominės sankcijos, kuruos gali siekti apie 60 mln. litų per metus.
Vilniaus savivaldybei suskubus vykdyti savo įsipareigojimus parengti taršos mažinimo planus, žiniasklaidos priemonėse pasirodė informacija, kad reikalinga 72 mln. litų suma galėtų būti paimta keliant šildymo kainas.
Situacija iš esmės pasikeitė, kai Europos Komisija gruodžio viduryje pratęsė Lietuvai pereinamąjį laikotarpį dėl taršos mažinimo.
Vilniaus termofikacinėms elektrinėms ir rajoninei katilinei TIPK leidimai bus pratęsti dar metams su sąlyga, kad iki 2014 m. liepos 1 d. savivaldybė parengs konkretų taršos mažinimo planą, kurį privalės įvykdyti iki 2020 m. birželio 30 d. Tad jokios skubos ieškoti investicijoms pinigų iš gyventojų kišenių nebeliko.
