aA
Klimato kaita neginčijamai veikia ir Lietuvos, ir viso pasaulio gamtą. Vis garsiau kalbama apie gyvūnų rūšis, kurios nebesugeba prisitaikyti prie besikeičiančių klimatinių sąlygų ir nyksta. Be abejo, yra ir tokių rūšių, kurios prisitaiko vis naujose teritorijose. GRYNAS.lt domisi, kaip klimato kaita keičia vabzdžių, paukščių, žinduolių ir net kai kurių medžių rūšių paplitimą Lietuvoje.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI montažas

Veikia paukščių mitybinę bazę ir buveines

Klimato kaitos problemą sprendžia visas pasaulis. 2016 metais Lietuvoje įsigaliojo Paryžiaus klimato kaitos susitarimas – jį ratifikavo daugiau nei 55 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų į atmosferą išmetančios šalys. Susitarimą ratifikavo (prisiėmė įgyvendinti) 94 valstybės iš 197-ių pasirašiusiųjų. 2015 metų pabaigoje Prancūzijos sostinėje pasiektame susitarime nurodoma, kad temperatūros augimas Žemėje iki šio šimtmečio pabaigos turi būti mažesnis nei 2 laipsniai Celsijaus. Taip pat numatoma skirti trilijonus dolerių skurdžioms šalims, kurios patiria neigiamus klimato kaitos padarinius.

Tačiau toli klimato kaitos padarinių ieškoti nereikia. Lietuvoje jau kuris laikas pastebimos mūsų šaliai anksčiau buvusios nebūdingos klimato sąlygos: karščio bangos, liūtys, staigūs oro temperatūros svyravimai. Visa tai lemia tam tikrus pokyčius ir laukinėje gamtoje.

Klimato tarša
Klimato tarša
© Shutterstock

GRYNAS.lt jau ne kartą yra rašęs apie gyvūnų rūšis, kurių populiacijų būklė prastėja dėl besikeičiančių klimato sąlygų. Kiek paukščių, žinduolių, vabzdžių rūšių veikia klimato kaita pasakyti sunku, nes Lietuvoje vis dar trūksta šios srities mokslinių tyrimų, tačiau mokslininkai seka pasikeitimus laukinėje gamtoje ir neabejoja, kad klimato kaita vienaip ar kitaip veikia fauną.

Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis akcentuoja, kad, kalbant apie paukščius, yra labai jautrių ir lengviau prisitaikančių prie besikeičiančių klimatinių sąlygų rūšių. Dažnai paukščių populiacijų būklėms įtakos turi mitybinės bazės sumažėjimas, o šis procesas taip pat iš dalies veikiamas klimato kaitos.

„Jeigu Lietuvoje būna sausros, prasimaitinti plėšriesiems paukščiams trūksta graužikų. O dėl maisto trūkumo neišgyvena ne tik suaugę paukščiai, bet ir jaunikliai. Labai lietingos vasaros neigiamai veikia vabzdžiais mintančius paukščius. O maisto trūkumas yra labai pavojingas toms retoms rūšims, nes jos neužaugina arba mažai užaugina jauniklių. Tai labai greitai paveikia retų rūšių populiacijų būklę“, – aiškina ornitologas.

Mažoji žuvėdra
Mažoji žuvėdra
© Shutterstock

Žinoma, klimato kaita turi įtakos ir paukščių perimvietėms. Pavyzdžiui, mažosios žuvėdros buveines veikia jau ne vienerius metus neįvykstantis ledonešis, kurio metu nuo salelių Nemune (jose dažniausiai peri mažosios žuvėdros) nėra „nuskutama“ augalija. O skurdi augalija ar žvyro salelės, kaip aiškina L. Raudonikis, vienos pagrindinių sąlygų mažosioms žuvėdroms perėti.

Tiesa, potvynių metu pakilęs vandens lygis taip pat naikina mažųjų žuvėdrų buveines. Perimvietės apsemiamos vandeniu ir nuplaunamos.

Atsiranda naujų vabzdžių kenkėjų rūšių

Dėl klimato kaitos poveikio vabzdžių rūšių populiacijos mažėja arba netgi nyksta, o tai lemia prastėjančias mitybos sąlygas paukščiams ir kitiems individams, mintantiems vabzdžiais. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Entomologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Povilas Ivinskis GRYNAS.lt akcentuoja, kad stebint vabzdžius matyti, jog vienų rūšių individų Lietuvoje sumažėja, tačiau padaugėja kitų arba atsiranda net naujų, invazinių vabzdžių rūšių.
Mokslininkas tęsia, kad būna ir taip, jog ilgai nepastebėta vabzdžių rūšis atrandama po 20 – 30 metų, tačiau tai nereiškia, kad ji buvo išnykusi.

„Atsiradus tam tikroms, rūšiai palankioms sąlygoms ji, ko gero, vėl pasirodys, nors po ilgo laikotarpio. Labai geras pavyzdys čia būtų juodasis apolonas. Prieš 10 metų jis buvo žinomas tik už Nevėžio (Žemaitijoje), tai dabar randamas ir prie Vilniaus. Jam būtina sąlyga – kad augtų vikšrų mitybinis augalas-rūtenis. Anksčiau juodieji apolonai buvo stebimi ant kokio piliakalnio ir tik Žemaitijoje, nors, pasirodo, gali puikiai prisitaikyti ir kitose Lietuvos dalyse“, – aiškina mokslininkas.

Vabzdys Maldininkas, Vitalijaus Šinkariovo nuotr.
Vabzdys Maldininkas, Vitalijaus Šinkariovo nuotr.

Tačiau, anot mokslininko, kur kas labiau pastebimos naujos vabzdžių rūšys Lietuvoje. Šiltėjant klimatui, jų vis daugėja. Pavyzdžiui, anot mokslininko, jau atrodo, kad vabzdys maldininkas yra pastovus Lietuvos gyventojas. Mat, pastaruosius dvejus metus maldininkų stebėta dešimtys, jie Lietuvoje įsikūrė: randamos kiaušinių dėtys, maldininkų jaunikliai.

„Kasmet Lietuvoje galima rasti ir apie 10 naujų drugelių (mikrodrugių) ir vabzdžių rūšių. Pernai netgi skaičiuojamas rekordinis skaičius – 15 naujų rūšių, kurių Lietuvoje iki šiol nebuvo“, – tikina dr. P. Ivinskis.

Tiesa, tikėtina, kad Lietuvoje daugės ir vabzdžių kenkėjų. „Gali būti, kad Lietuvoje atsiras naujų, invazinių kenkėjų rūšių, šiltėjant klimatui. Vilniuje, Antakalnio mikrorajone, invazinė rūšis vabalas straubliukas nugraužė visą gėlyną. Kažkokiu būdu, matyt, su augalais, jis atvežtas į Lietuvą ir suniokojo gėlyną. Yra rūšių, kurios kitose kraštuose yra laikomos kenkėjais. Iš pradžių jų galime rasti po vieną – du individus, tačiau po kelių metų jų tikrai gali padaugėti“, – sako entomologas.
Ryškiausia šio teiginio iliustracija – kaštoninė keršakandė, kuri dabar stebima visoje Lietuvoje, kur tik auga kaštonai, nors prieš dešimtmetį buvo rasti tik keli vikšrai. Šiltėjant klimatui, švelnėjant žiemoms, atsiranda ir daugiau kraujasiurbių.

Kaštoninių keršakandžių invazija
Kaštoninių keršakandžių invazija
© Shutterstock

Veikia miškus

Kol kas mažiausiai pasikeitimų, kuriuos lemia klimato kaita, matoma tarp laukinių gyvūnų. VU Gyvybės mokslų centro prof. dr. Alius Ulevičius sako, kad žinduoliai gana tolerantiški klimato sąlygų pasikeitimams.

„Žinduoliai prisitaikantys prie sąlygų, tad pasakyti, kad juos veikia besikeičiantis klimatas, negalime“, – tikina mokslininkas.

Tačiau jis pabrėžia, kad klimato kaita akivaizdžiai veikia kai kurias medžių rūšis. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško sėklų ir sodmenų skyriaus vadovas Marijonas Bernotavičius sako, klimato kaita po šimto ar kelių šimtų metų gali paveikti eglynus.

„Dėl šiltnamio efekto vasaros darosi vis karštesnės ir sausesnės, kyla audros, dėl kurių eglynuose atsiranda vėjovartos, vėjolaužos, o nusilpusius medžius lengviau puola kenkėjai“, – aiškina M. Bernotavičius.

Eglynus naikina ir kenkėjai, ir grybai
Eglynus naikina ir kenkėjai, ir grybai
© AM

Jis tęsia, kad anglies dvideginis, kuris sukelia šiltnamio efektą, yra kuro deginimo arba puvimo proceso produktas. Miškininkai, anot pašnekovo, prie anglies dvideginio mažinimo labiausiai gali prisidėti ir prisideda sodindami jauną mišką.

„Būtent jauną, nes jis daugiausiai ir absorbuoja anglies dvideginio, o senas miškas, kuriame yra daug negyvos medienos, yrančių medžių, pats ir sunaudoja deguonį“, – pabrėžia specialistas.

Gresia didelio masto pasaulinių rūšių nykimas

Gyvūnų, augalų rūšių nykimas arba plitimas į naujas teritorijas įžvelgiamas visame pasaulyje. Šių metų gegužės mėnesį vyko 132 šalių atstovų susitikimas, per kurį buvo patvirtinta Jungtinių Tautų ataskaita „Suvestinė politikos formuotojams“ (Summary for Policymakers), parengta 450 ekspertų. Dokumento autoriai rašo, kad milijonui gyvūnų ir augalų rūšių gresia pavojus išnykti, daugeliui – per kelis ateinančius dešimtmečius, nustatė tyrėjai.

Susitikime buvo tvirtinama, kad gyvūnų ir augalų nykimas gali sukelti Žemėje pirmąjį masinį rūšių išmirimą per pastaruosius 66 mln. metų. Vėliausias didelio masto rūšių išmirimas nušlavė visus dinozaurus, išskyrus paukščių protėvius.

Siekiant sustabdyti šias grėsmingas tendencijas ir atsukti laiką atgal, reikėtų „transformatyvių pokyčių“ – iš pagrindų pertvarkyti gamybos ir vartojimo įpročius visose srityse, ypač tose, kurios yra susijusios su maistu, nurodoma ataskaitoje.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(30 žmonių įvertino)
4.0667

Žvėryno gyventojai pasibaisėjo medžių genėtojų darbu: lieka ne liepa, o stulpas (87)

Vos prieš keletą dienų nurimus konfliktui dėl medžių kirtimo Vilniaus Sapiegų parke, savo...

Geros žinios užkietėjusiems grybautojams: sausra grybų dygimo nesustabdė (5)

Daug kas įsivaizduoja, kad grybavimas – tik rudens sezono malonumas. Iš tiesų, pirmieji...

Miškininkai perspėja: gaisrų pavojus yra didelis

Miškininkai sako, kad daugumoje šalies miškų lieka didelis gaisrų pavojus, todėl artėjant...

Prabilo apie pokyčius: svarsto modernizuoti taromatus ir įtraukti daugiau pakuočių (47)

Lietuviai išties neabejingi aplinkosaugai: aktyvus jų įsitraukimas į vienkartinių gėrimų...

Raseinių rajone užterštas upelis: į jį įtekėjo klijai (8)

Penktadienio vakarą Raseinių rajone, įtariama, klijais užterštas Verdėlupio upelis, pirmadienį...

Top naujienos

Nausėda renkasi komandą: kas sups būsimą šalies vadovą? (97)

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda formuoja savo komandą. Kertinis ratas žmonių, kuris...

Gabrielius Landsbergis: valstiečių pasirodymas rinkimuose buvo siurprizas visiems papildyta (96)

Valstiečių-žaliųjų rezultatą Europos Parlamento rinkimuose būtų sunku vertinti kaip pozityvų,...

Po balsavimo Europoje skelbia apie istorinį momentą: keičiasi galios pusiausvyra papildyta (67)

Keturias dienas trukę Europos Parlamento (EP) rinkimai pasiekė finišo tiesiąją. Didžiausias...

Šimonytė po pralaimėtų rinkimų: man gaila Ramūno Karbauskio (311)

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose Gitanui Nausėdai pralaimėjusi Ingrida Šimonytė...

Rinkimų nakties akimirkos – pro DELFI fotografų objektyvą (3)

Sekmadienį Lietuva šalies vadovu išrinko Gitaną Nausėdą, ir išrinko 11 Lietuvos atstovų į...

Po reikalavimo dėl pagrobtų ukrainiečių jūreivių – Maskvos atkirtis (42)

Rusijos pozicija dėl ukrainiečių jūreivių, sulaikytų per incidentą Kerčės sąsiauryje, dėl...

Goda Alijeva apie tikrąsias skyrybų priežastis: jis nebuvo labai geras krepšininkas, o išgarsėjo tik tapęs mano vyru (10)

Dainininkė Goda Alijeva pasiryžo itin atviram interviu apie skyrybas su krepšininku Rolandu...

Mačiulis: regioninė atskirtis yra natūralus turtingos valstybės reiškinys (49)

Naujo išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos siekis Lietuvą paversti gerovės valstybe, kai kurių...

Po techninių apžiūrų duomenų įvertinimo – signalas naudotų vokiškų automobilių mėgėjams (20)

Vokietijos techninių apžiūrų organizacija ( TUV ) jau daugelį metų renka įvairią statistiką...

Bręsta skandalas: Italijos balsavimas parodė, kad Jurijus turėjo patekti į „Eurovizijos“ finalą papildyta Jurijaus komentaru (171)

Nors taip ilgai ir nekantriai laukta „Eurovizija“ baigėsi, kalbos apie Tel Avive vykusį dainų...