Nori išsirinkti valstybinės svarbos įmonę
GRYNAS.lt jau rašė, kad politikų akiratyje atsidūrė konkuruojantys lietuvių ir suomių kapitalo bendrovių atliekų deginimo jėgainių projektai bei lietuvių ir italų bendrovės „Energesman“ atliekų rūšiavimo gamykla. Susigriebta, kad trijų gamyklų sostinėje gali būti per daug.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas pasiūlė visus tris projektus stabdyti ir palaukti Energetikos ministerijos rengiamos Šilumos ūkio strategijos.
V. Mazuronis oponavo kolegai, kad šioje srityje nėra viskas taip lengva: „Šitas klausimas nėra toks paprastas. Šiandien bet kuriam verslininkui bet ką statyti drausti mes neturime teisinio pagrindo. Dabar gamyklas nori statyti du, bet jei nors ir penki pareikštų norą statyti – teisinio pagrindo jiems pasakyti – „tu nestatyk, mes tau neleidžiam“ (jeigu jie pasitvirtino poveikio aplinkai vertinimą (PAV), parengia projektą), negalime. Mes siūlome tokį variantą – dabar jau baigiama parengti atliekų tvarkymo strategija ateinančiam periodui, ten yra numatytas atliekų kiekis, kuris liks po rūšiavimo regionuose. Siūlysime Vyriausybei, kad atliekų deginimą galėtų atlikti tik tos įmonės, kurias Vyriausybė pripažįsta valstybinės svarbos. Tada, tiems, kas neturi to statuso, bus juridinis pagrindas neleisti statyti“.
Ministras pripažįsta, kad pats sudėtingiausias dalykas bus atrinkti įmonę, kuriai reikėtų suteikti valstybinės reikšmės statusą. „Nežinau, ar Vyriausybė pritars tam dalykui“, - pripažįsta V. Mazuronis ir priduria, kad tik tokiu būdu bus galima pažaboti jėgainių galias.
Kaip pavyzdį jis pateikia Klaipėdos atliekų deginimo jėgainę, kurios pajėgumai dukart viršija reikiamus ir dėl to gamykla jau rengia PAV, kad jiems būtų leista įsivežti atliekas iš kitų regionų. Panaši situacija rutuliojasi ir Vilniuje - koncerno „Icor“ siūloma jėgainė planuoja realią padėtį atitinkančius pajėgumus, o štai „Fortum Heat Lietuva“ jėgainė planuojama beveik dukart galingesnė, nei reikia.
Atliekų tvarkymas – ne verslas, o būtinoji paslauga?
Seimo narys, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys pateikė savo pasiūlymą, kaip spręsti susidariusią situaciją: „Jeigu atliekų tvarkymą traktuotume ne kaip verslo šaką, o kaip būtinąją paslaugą visuomenei, kuri atliekama valstybės užsakymu skelbiant konkursą nustatytam kiekiui ir apimčiai, tada gal viskas ir išsispręstų. Reikia tik juridiškai pasižiūrėti, kaip tą galima padaryti“.
A. Salamakinas antrino kolegai ir teigė, kad galbūt įmanomas dar vienas variantas - valstybės iš „Rubicon“ perimtoje termofikacinėje jėgainėje statyti tris katilus – vieną skiedroms, vieną dujoms, vieną atliekoms: „Gal tada Vilniui ir nė vienos (naujos jėgainės) nebereikėtų?“, - svarstė parlamentaras.
L. Balsys abejojo, ar tai nebūtų didesnės investicijos.
„Iš esmės tai būtų ne tik atliekų deginimas, bet ir šilumos gamyba. Verslas yra tik gamyba, o ne deginimas. Galbūt būtų galima eiti tokiu keliu. Bijau, kad jeigu neturėsime instrumentų, neleidžiančių statyti, jie vis tiek pasistatys. Kai pastatysime tiek gamyklų Lietuvoje, kiek reikia deginimo apimčių, tada, ko gero, reiktų leisti laisvai jiems tarpusavyje konkuruoti, kad kiekviena savivaldybė galėtų rinktis, kur vežti atliekas, kur duoda geriausią kainą“, - samprotavo V. Mazuronis.
Danai: didžiausia klaida - statyti atliekų deginimo gamyklas
A. Salamakinas situacijai iliustruoti pasitelkė danų pavyzdį. Jo teigimu, danai yra prisipažinę, kad jų didžiausia klaida, padaryta atliekų tvarkymo srityje, buvo sprendimas apskritai statyti deginimo gamyklas.
Pagal dabartinį planą Lietuvoje iš viso ketinama statyti devynias atliekų rūšiavimo gamyklas, vienintelė Tauragė iš statybų pasitraukė, todėl jai skirti pinigai atiteks vandentvarkos projektams.
Skaičiuojama, kad tik apie 15-20 proc. visų komunalinių atliekų būna tinkamos deginimui, nes kitos būtų perdirbamos. Gamyklos turi būti pastatytos iki 2015 m., o iki to laiko būtina nuspręsti, kokiais pajėgumais jos galės veikti ir iš kur gaus reikiamus kiekius atliekų.
