Statybinė atlieka, numesta miške, nesuirs šimtus metų. Tokių radinių Lietuvos pamiškėse netrūksta. Kyla klausimas, kas taip elgiasi – gyventojai, tingintys šiukšles nuvežti į aikšteles, ar įmonės, vengiančios mokesčių?
Statybines atliekas maišo su buitinėmis
Statybinių atliekų surinkimu ir tvarkymu Lietuvoje daugiausiai užsiima privačios įmonės, tačiau gyventojai turi galimybę namų ūkyje susidariusias statybines atliekas nemokamai priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Statybinių atliekų surinkimo bendrovių atstovai teigė, kad didžioji dalis jų klientų – statybų įmonės. Tiesa, pasitaiko ir vienas kitas privatus asmuo. „Ecoservice“ vadybininkas Virvaldas Kalėda GRYNAS.lt sakė, kad dalis statybų bendrovių į įmonę kreipiasi nuolat, tačiau atsiranda ir naujų klientų.
„Bionovus“ aplinkos apsaugos specialistės Dovilės Juškevičienės teigimu, lietuviai dažnai priduoda statybines atliekas sumaišytas su komunalinėmis, todėl įmonei prieš jas perdirbant dar tenka atlikti perrūšiavimą. Šios įmonės kainyne statybinės atliekos su priemaišomis superkamos po maždaug 48 Lt už toną.
„Atskirai atliekos yra rūšiuojamos į betoną, gelžbetonį, plytas. Dažniausiai mums atveža statybines medžiagas sumaišytas, nes tiek fiziniai asmenys, tiek bendrovės, kurios vykdo tvarkymo darbus likusius po griovimo, plytgalių atskirai nerenka, veža viską kaip vieną bendrą masę“, - sakė D. Juškevičienė.
Anot jos, įmonių atvežamų statybinių atliekų kiekiai gali svyruoti nuo 0,8 t iki 150 t ir daugiau.
Dalis atliekų gali būti perdirbamos
Pasak „Bionovus“ atstovės, dalis iš įmonių ir gyventojų surenkamų statybinių atliekų ne tik kad gali, bet ir yra perdirbamos. Tiesa, koks procentas iš bendros tokių atliekų masės gali „pradėti“ naują gyvenimą, ji pasakyti negalėjo.
Įmones apriboja įstatymai, gyventojų atsakomybė mažesnė?
Statybines atliekas surenkančių įmonių atstovai minėjo, kad krizė gerokai „aptirpdė“ klientų srautus. Anot V. Kalėdos, tai natūralu, nes dabar yra sumažėję statybų mastai. D. Juškevičienė skaičiavo, kad kai kurių nuolatinių įmonės klientų atvežami atliekų kiekiai sumažėjo net iki kelių kartų.
„Pajautėme, kad krizė davė smūgį statybos bendrovėms. Po 2008 m. maišytų statybinių atliekų ypatingai sumažėjo, ypač kai kurių įmonių atžvilgiu“, - sakė ji.
Moteris, paprašyta palyginti, ar naujai statomų objektų skaičius yra adekvatus surenkamų atliekų kiekiams, teigė, kad tai padaryti būtų sudėtinga, tačiau buvo linkusi palaikyti sąžiningų įmonių pusę.
„Įmonės, kurios veiklą vykdo remdamosi teisiniais reikalavimais, turi parodyti, kur yra dedamos atliekos. Atliekos pas mus į aikštelę yra priimamos tik jas pasvėrus, tai padaryti yra privaloma, jeigu įmonės nori iš mūsų gauti pažymas. Tai reglamentuoja atliekų tvarkymo taisyklės, atliekų tvarkymo įstatymas. Norint priduoti statybinį objektą, reikia atsiskaityti tiek su regioniniu aplinkos apsaugos departamentu, tiek su savivaldybe, kad atliekų niekur nepaliko ir neišvežė į mišką“, - dėstė D. Juškevičienė.
Kodėl kartais vaikščiodamas mišku gali užklysti statybinių atliekų mažus sąvartynus, moteris svarstė, kad tai greičiau neatsakingų gyventojų, o ne įmonių darbas: „Gali būti, kad tai labiau gyventojų darbas, nes jie neturi atsakomybės prieš institucijas“.
Tiesa, ji čia pat pridūrė, kad ne visi gyventojai atliekomis atsikrato negražiuoju būdu. „Vilniaus regiono gyventojai aplinkosaugos atžvilgiu yra pakankamai sąmoningi“, - teigė D. Juškevičienė.
Pirma – paauklėti konsultacijomis, paskui – didele bauda
Pavojingų atliekų surinkimu ir tvarkymu užsiimančios bendrovės „Žalvaris“ komercijos direktorius Sigitas Ašmonas GRYNAS.lt teigė,kad dalis statybos bendrovių vengia rūšiuoti atliekas ir pavojingas šiukšles slepia. Tai jie daro arba iš nežinojimo, arba vengdami didesnio apmokestinimo.
„Požiūris yra toks, kad makroflekso buteliukų išmetimas į bendrą statybinį laužą arba pridavimas į metalą žymiai pigiau kainuoja nei juos tvarkyti kaip pavojingas atliekas“, - neslėpė pašnekovas. Jo teigimu, įmonei ne vieną kartą teko susidurti su tokiais atvejais, kai skambina bendrovės ir prašo pagelbėti auditui „parodyti“, kad jie kažkiek atliekų pridavė kaip pavojingas.
Jis atkreipė dėmesį, kad niekas, vykdydamas statybos darbus, atliekų nerūšiuoja. „Jeigu ir rūšiuoja, tai tokių įmonių tikrai yra nedaug“, - tikino pašnekovas.
Anot jo, dažniausiai visas statybinis laužas pristatomas į sąvartynus. Tai iš dalies lemia ir pavojingų atliekų įkainiai. S. Ašmonas neslėpė, kad įkainiai nemaži, tačiau jie tėra tokie dideli, kad negalėtum pagal įstatymus pavojingas atliekas susitvarkyti.
„Dažnai yra patvirtinamas leidimas statyboms, nepasižiūrint, kaip bus tvarkomos pavojingos atliekos. Po to, atėjęs inspektorius negali nieko reikalauti, nes buvo patvirtintas statybų projektas, kuriame nurodyta, kad pavojingos atliekos važiuos į bendrą komunalinių statybinių atliekų srautą“, - sakė S. Ašmonas.
Jis teigė, kad idealiu variantu priduodant statybų objektą turėtų būti tikrinamos atliekų tvarkymo pažymos, tačiau tai daroma ne visais atvejais. „Įstatymai yra, tačiau jų nesilaikoma. Tas pats yra ir su automobilių servisų įstatymu, kuriame teigiama, kad negalima deginti alyvų, išmestų filtrų.Viskas yra išmetama į bendrą komunalinių atliekų srautą ir niekam dėl to galvos neskauda.Jeigu kalbėtume apie idealų pasaulį – tai būtų vienas dalykas,bet realybė, kai pasižiūri, yra visai kitokia“, - dėstė„Žalvario“ komercijos direktorius.
Anot S. Ašmono, sprendžiant šią situaciją, pirma reikėtų geriau informuoti visuomenę, kad ji žinotų, kaip iš tikrųjų turėtų būti tvarkomos pavojingos atliekos ir tik paskui bausti.
„Geriau ne bausti įmonę pirmą kartą nusižengus, o konsultuoti. Antrą kartą pažiūrėti, ar daroma taip, kaip buvo patarta konsultacijos metu. Jeigu trečią kartą, ateini ir pamatai, kad ta įmonė vis tiek nesitvarko, baudas skirti ne taip, kaip yra dabar nuo kelių šimtų litų, o skirti tūkstantines baudas, kad ir inspektorius nebūtų kvailio vietoje, ir įmonė pasimokytų, nes yra toks mentalitetas pas mus, kad, kol negavau geros baudos, tol nieko nepradedu daryti“, - sakė S. Ašmonas.
Statybų įmonės į pamiškę atliekų nepila?
Savo ruožtu Statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas nenorėjo sutikti, kad įstatymų nesilaikoma.
„Yra tam tikra kontrolės sistema. Rangovas, kuris pastatė biblioteką ar kokį kitą nemažą pastatą, nemanau, kad jis savo atliekas veža ir pila į pamiškę. Tai yra išimtinis atvejis. Taip, kartais gali būti, kad ir vairuotojas ne ten nuveža, bet yra gi statybinių atliekų tvarkymo aikštelės, kuriose reikia šiek tiek mokėti, bet tai yra normali praktika“, - dėstė pašnekovas.
Ar yra pasitaikę atvejų, kad statybų įmonės būtų nubaustos už netinkamą atliekų tvarkymą, A. Šeštakauskas pasakyti negalėjo: „Mūsų asociacijos įmonę, tarkime, jeigu jau ir nubaudžia, ji neina ir nesigiria „brolyčiai, koks aš šaunuolis, mane nubaudė“.
Jis patikino manantis, kad jeigu tokia problema ir egzistuoja, ji yra kultūros, ne statybos, ar kitos kokios gamybos reikalai.
„Juk galima išpilti ten, kur nereikia - išleisti į upę ir t.t., bet tai yra epizodiniai dalykai, darbo kultūros, buities kultūros dalykai. Nemanau, kad kur nors statybos vadovas liepia savo darbų vadovui ar vadovas vairuotojui važiuoti ir išpilti atliekas prie Grigiškių į miškelį, man nesuprantama tokia mintis“, - aiškino Statybininkų asociacijos prezidentas.
Asociacija, jos vadovo teigimu, duomenų, ką kas nubaudė nekaupia, nes pasikliauna etikos kodeksu: „Lygtais aš žinočiau, kurį plytgalį išmetė UAB, aną AB, trečią – privatus statytojas. Asociacija neturi tokios apskaitos, ką kas nubaudė. Turime etikos kodeksą, tikėkimės, kad to kodekso mūsų nariai laikosi“, - sakė A. Šeštakauskas.
Baudos priklauso nuo atliekų kiekio
Remiantis valstybinės atliekų apskaitos duomenimis, 2007 m. susidarė apie 750 tūkst. t. statybinių atliekų (neįskaičiuojant metalo atliekų), iš jų perdirbta 63,8 proc. 2008 m. pradėjus lėtėti statyboms, statybinių atliekų srautas ėmė ženkliai mažėti, tačiau didžiausias sąstingis šių atliekų susidaryme ir tvarkyme jaustas 2009 metais, konstatuojama Aplinkos ministerijos užsakymu parengtoje Atliekų tvarkymo būklės analizėje. 2011 metų statistika rodo, kad sunkmečiu surenkamų statybinių atliekų skaičius kito per 200 tūkst. Pernai surinkta statybinių ir griovimo atliekų (neįskaitant pavojingųjų atliekų ir metalų) -- 530 tūkst. tonų, iš jų perdirbta 61,1 proc.
Ekspertų vertinimu, statybinių atliekų susidarymas 2007-2008 m. lygį turėtų pasieks po 4-5 m., tačiau tai gali įvykti ir kiek anksčiau, jeigu greičiau atsigautų šalies ekonomika.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, vieno kubinio metro ar mažesnio negu vienas kubinis metras atliekų kiekio šalinimas ir (ar) naudojimas pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka, - užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 iki 200 litų ir baudą pareigūnams - nuo 300 iki 600 litų.
Didesnio negu vienas kubinis metras atliekų kiekio šalinimas ir (ar) naudojimas pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka, - užtraukia baudą nuo 600 iki 4 tūkst. litų.
