Po GRYNAS.lt tyrimo, kur keliauja pavojingos statybinės atliekos, paaiškėjo, kad netrukus duris atversiančios „Žalgirio“ arenos statytojai galimai nesilaiko aplinkos ministro įsakymo rūšiuoti atliekas.
Arena išveža daug
Bendrovės „Vėtrūna“ projektų valdymo direktorius Evaldas Videika pripažino, kad nuo „Žalgirio“ arenos statybos pradžios 2008 metų spalio mėnesį jau išvežta apie 800 tonų atliekų, pusę šio kiekio sudaro griovimo atliekos.
„Viską metame į konteinerį, atliekų nerūšiuojame“, - trumpai paaiškino E. Videika.
Aplinkos ministro įsakymu patvirtintose Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse nurodoma, kad „statybvietėje turi būti rūšiuojamos susidarančios perdirbimui tinkamos atliekos ir pakartotiniam naudojimui tinkamos konstrukcijos (medžiagos), rūšiuojamos kitos atliekos – antrinės žaliavos, pavojingos atliekos“.
Bendrovės „TIS“, iš „Žalgirio“ arenos išvežančios statybines atliekas, vadovas Tadas Puišys tvirtino, kad iš arenos išveža tik statybines atliekas. „Iš pavojingų atliekų turime teisę supirkti tik asbestą“, - tikino T. Puišys.
Tačiau Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius pasakojo ne kartą tikrinęs, kaip „Žalgirio“ arenos statytojai tvarkosi su statybinėmis atliekomis.
„Jie viską formino mišriom statybinėm atliekom. Jau šiandien turėtų tai pradėti daryti. Rūšiuoti turėtų. Netikiu, kad visos atliekos ėjo į sąvartyną arba visos ėjo kur nors į betoną", - GRYNAS.lt sakė E. Vainalavičius.
Gali sukelti vėžį
Pavojingos atliekos yra visos, kurios užterštos dažais, lakais ir kitomis cheminėmis medžiagomis - nuo užterštų teptukų, sandarinimo putų balionėlių, dažų, klijų pakuotės.
„Daug tokių pavojingų atliekų susidaro, atliekant apdailos darbus. Klijų, sandarinimo pakuotės, hidroizoliacijos pakuotės. Sukietėję dažai taip pat laikomi pavojingomis atliekomis“, - pavyzdžius vardijo atliekų surinkimo ir tvarkymo „Žalvaris“ komercijos direktorius Sigitas Ašmonas.
Pasak jo, stebėti, kokios atliekos lieka po statybų, turėtų ne tik arenų ar daugiabučių statytojai, bet ir kiekvienas savo butą ar namą remontuojantis Lietuvos gyventojas.
„Tarkim, keičiate langus ir naudojate sandarinimo putas, jų flakonų negalima mesti į buitinių atliekų konteinerį“, - paaiškina specialistas.
Pavojingos statybinės medžiagos, išmestos į konteinerį, išskiria dujas. Jeigu išmetate dažų indus, juose lieka pigmentas, sudarytas iš sunkiųjų metalų. „Šie, patekę į aplinką, gali sukelti ir vėžio susirgimus, ir alergijas, ir kitas organizmo reakcijas“ , - perspėja S. Ašmonas.
Žino ir teršia
Visgi, S.Ašmono duomenimis, pasitaiko ne vienas atvejis, kai rengiant namo projektą, pavojingos atliekos patenka į buitinių atliekų konteinerius. „Atliekos važiuoja į bendrą sąvartyną. Tokios atliekos dažnai namo projekte nėra išskiriamos“, - apgailestavo S. Ašmonas.
Apie 2-3 procentus „Žalgirio“ arenos statybinio laužo sudaro pavojingos atliekos, spėja atliekų surinkimo ir tvarkymo specialistas.
Pasak jo, šiuo metu mažai statybos rangovų kreipia dėmesį į tokius reikalavimus. Tiesa, yra bendrovių, kurios įsidiegusios ISO standartus, ir stengiasi paisyti visų aplinkosauginių reikalavimų.
Statybų įstatyme nurodyta, kad pavojingos statybinės atliekos turi būti saugomos pagal Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytus reikalavimus ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo jų susidarymo, tačiau ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos taip, kad nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai.
Pavojingos statybinės atliekos išvežamos iš Lietuvos ir sudeginamos.
Atliekų sąrašas - dažniausiai iš statybinių įmonių surenkamų atliekų sąrašas:
Betonas
Plytos
Čerpės
Keramika
Medis
Stiklas
Plastikas
Bituminiai mišiniai
Juodojo metalo laužas ir atliekos
Spalvotojo metalo laužas ir atliekos
Izoliacinės medžiagos
