aA
Šiandien daugiau kaip 24 tūkst. tonų gėrimų pakuočių per metus padeda surinkti užstato sistema, motyvuojanti grąžinti panaudotą pakuotę į taromatą atgaunant už ją sumokėtą užstatą. Tiesa, iki tol šių atliekų surinkimu buvo rūpinamasi kitaip, o ilgainiui besikeitusi sistema ne tik leido užtikrinti, kad vis daugiau pakuočių būtų perdirbamos ir naudojamos pakartotinai, bet ir tapo sektinu pavyzdžiu kitoms šalims.
Taromatas
Taromatas
© DELFI / Domantas Pipas

Besikeičianti sistema leido perdirbti vis daugiau pakuočių

Kaip teigia Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji specialistė Rita Šernauskienė, stiklinių pakuočių taros supirkimas Lietuvoje vyko dar iki Nepriklausomybės, kai taros supirkimo punktuose buvo superkami ne tik stikliniai gėrimų buteliai, bet ir grietinės indeliai, kiti stiklainiai.

Tačiau tuomet sistema nebuvo tokia efektyvi, kokia ji yra dabar. Bėgant metams ji keitėsi ir tobulėjo.

Štai kiek reikšmingesnis pokytis įvyko 2006 metais. Tačiau tada priimamos taros rūšių skaičius buvo gerokai mažesnis nei dabar. Todėl ir prie aplinkos išsaugojimo žmonės galėjo prisidėti mažiau.

„Praktiškai užstato už daugkartines gėrimų pakuotes sistema Lietuvoje pradėjo veikti nuo 2006 m. rudens, kai užstatas pradėtas taikyti pirmosioms į aplinkos ministro sąrašą įtrauktoms daugkartinėms gėrimų pakuotėms. Pradžioje iš pirkėjų buvo priimami tik 7 rūšių ir talpos stikliniai buteliai, į kuriuos buvo pilstomas alus, sidras, kiti gėrimai. Šiuo metu užstatas imamas ir grąžinamas pridavus tuščias pakuotes už 30 rūšių daugkartinės stiklinės užstatinės gėrimų pakuotės rūšių“, – lygina R. Šernauskienė.

Gėrimų pakuotės
Gėrimų pakuotės
© DELFI / Josvydas Elinskas


Siekiant užtikrinti, kad užstato už daugkartines pakuotes sistema būtų efektyvi, gamintojams ir importuotojams nustatytos pakuočių surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduotys. 2007–2009 m. buvo reikalaujama, kad iš rinkos būtų surinkta (susigrąžinta pakartotiniam naudojimui) ne mažiau kaip 80 proc. Lietuvos rinkai patiektų užstatinių daugkartinių pakuočių, o nuo 2010 m. – ne mažiau kaip 85 proc.

Nauja užstato sistema padėjo pasiekti beveik 100 proc. perdirbamumą

O štai 2016 m., Lietuvoje įdiegta užstato sistema ir vienkartinėms gėrimų pakuotėms iš stiklo, plastiko ir metalo. Jau pirmaisiais šios užstato sistemos veikimo metais pasiekti aukšti rezultatai – surinkta ir perdirbta 74 proc. Lietuvos rinkai tais metais patiektų užstatinių vienkartinių pakuočių. Pastaraisiais metais šioje užstato sistemoje surenkama ir perdirbama 92 proc. tokių pakuočių atliekų.

R. Šernauskienė prideda, kad dėl tokių gerų rezultatų užstato už vienkartines pakuotes sistema tapo pavyzdžiu ne tik Europos Sąjungos valstybėms narėms, bet ir kitoms valstybėms, siekiančioms įgyvendinti žiedinės ekonomikos principais grįstą atliekų valdymą. Lietuva šia vertinga patirtimi jau pasidalino su 23 valstybių atstovais.

„Gėrimų pakuotės buvo vienos dažniausiai gamtoje neatsakingų vartotojų išmetamų pakuočių atliekų. Įvedus privalomo užstato už vienkartines gėrimų pakuotes sistemą, pastebimai sumažėjo aplinkos šiukšlinimas šiomis pakuotėmis. Tai pagrindžia ir užstato sistemos efektyvumo rodikliai – kasmet per užstato sistemą surenkama ir sutvarkoma virš 90 proc. užstato sistemoje dalyvaujančių gėrimų pakuočių“, – pastebi specialistė.

USAD skaičiavimo centras
USAD skaičiavimo centras
© Organizatorių nuotr.


Anot jos, užstato už vienkartines pakuotes sistema, palyginti su konteinerių sistema, leidžia pasiekti didesnius pakuočių perdirbimo tikslus. Pavyzdžiui, iki užstato sistemos įvedimo, PET pakuočių perdirbimas buvo tik apie 33 proc., o 2018 m. jis siekia 91 proc., 2019 m. – 92 proc.

„Europos Sąjungoje ir pasaulyje – tai viena efektyviausių ir pažangiausių užstato sistemų, kuri, kaip minėta, labai prisidėjo prie geresnio pakuočių atliekų perdirbimo, nes per šią sistemą surenkama švari perdirbti tinkama žaliava. Taigi, tai yra vienas iš sėkmingų pavyzdžių, siekiant įgyvendinti žiedinės ekonomikos principais grįstą atliekų valdymą“, – teigia R. Šernauskienė.

Tačiau už viską svarbiau, kad ši sistema leidžia prisidėti prie aplinkos išsaugojimo. Juk Lietuvoje atsiradus efektyviai užstato sistemai mūsų šalies gamtoje pastebimai sumažėjo tuščios taros.

Užstato sistemos žaidimas pritraukia vis daugiau dalyvių

Ketverius metus Lietuvoje veikianti užstato sistema parodė, kad lietuviai greitai priėmė naujovę – šiandien sistema padeda surinkti net 92 proc. į rinką išleistų vienkartinių gėrimų pakuočių, o ja šiuo metu naudojasi 9 iš 10 gyventojų.

Nuosekliai išplėtotas taromatų tinklas ir augantis gyventojų sąmoningumas lemia, kad pernai buvo grąžinta ir perdirbta net 611 mln. vienkartinių pakuočių – PET ir metalinių pakuočių, stiklo butelių. Šių metų pirmo pusmečio rezultatai rodo, kad Lietuvoje jau yra surinkta 285 mln. vienkartinių plastikinių, stiklinių bei metalinių gėrimų pakuočių, dalyvaujančių užstato sistemoje.

Taros supirkimas
Taros supirkimas
© DELFI / Domantas Pipas


Kaip teigia VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas, aukšti pakuočių surinkimo rodikliai Lietuvoje šiuo metu yra panašūs į Skandinavijos šalių. Tačiau, anot jo, didžiausią įspūdį užsienio ekspertams palieka gana trumpas laikas, per kurį Lietuvoje buvo pasiekta didelė pažanga. Užstato sistema Lietuvoje veikia vos ketverius metus, o ja nuolat domisi ne tik įvairių ES valstybių atstovai, bet ir atvyksta delegacijos iš Kinijos, Australijos.

Tam, kad gyventojai iš arčiau susipažintų su užstato sistema, neseniai pristatytas edukacinis žaidimas „Nacionalinės Eko lenktynės“.

„Virtualiu pramoginiu edukaciniu žaidimu USAD siekia parodyti, kad užstato sistema yra didelio aplinkosaugos mechanizmo dalis ir kiekvienas pakuotes grąžinantis asmuo gali rasti būdų, kaip dar geriau tausoti išteklius, atsakingiau vartoti ir kitaip aktyviai prisidėti prie aplinkosaugos bei ekologijos. Matome, kad Lietuva gali pasigirti ne vien puikiais grąžinamų ir perdirbamų vienkartinių pakuočių rodikliais, bet ir labai aktyviais ir žingeidžiais piliečiais. Pirmosiomis savaitėmis į „Nacionalines Eko lenktynes“ užsiregistravo virš 6000 žaidėjų”, – pastebi G. Varnas.

Specialiai žaidimui buvo sugalvota daugiau kaip 100 klausimų, tad kiekvienas žaidėjas galės praturtinti savo žinias. Jis yra suskirstytas į 9 lygius, kurie atsirakins kas savaitę. Aktyviai žaisdami ir dalyvaudami žaidėjai gali laimėti įvairius prizus.

Kaip dalyvauti:

1. Priduok tuščias pakuotes į taromatą ir pasiimk taromato išduotą kvitą. Prieš atsiimdamas užstatą, gautą kvitą nusifotografuok.

2. Parsisiųsk programėlę „Nacionalinės Eko lenktynės“, užsiregistruok. Skenuok kvito brūkšninį kodą ir pradėk žaidimą.

3. Atsakyk į klausimus ir pasiimk įvairiausių prizų – nuo nerūdijančio plieno šiaudelių iki elektrinių paspirtukų.

Susidomėjai? Siųskis programėlę į savo išmanųjį telefoną ir dalyvauk! Daugiau informacijos www.grazintiverta.lt/nel

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
3.5833

Į Vilnių užsukęs Europos Komisijos narys domėjosi užstato sistemos veikla (5)

VšĮ „ Užstato sistemos administratorius “ (USAD) biure ir pakuočių skaičiavimo centre...

Civilinė atsakomybė už gamtai padarytą žalą: ką būtina žinoti kiekvienam? (8)

Ar genėdami medį, žuvaudami arba kirsdami ne vietoje išsikerojusį krūmokšnį pasidomime šių...

Nelaimė Vilniaus centre: į Nerį išsiliejo fekalijos (167)

Apie 13 val. Vilniaus miesto centre, ties Goštauto gatve, vilniečiai užfiksavo tekančias...

Atliekos tampa brangia preke: baudžiamoji atsakomybė už jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos sieną (7)

Kodėl už neteisėtą atliekų gabenimą per valstybės sieną nustatoma pati griežčiausia...

Internete plinta vaizdo įrašas, kaip į Vilniaus savivaldybę brovėsi žiurkė (63)

Šaltėjant orui, šiltesnio kampo ima ieškoti ir graužikai: kas lenda į palėpes, kas į rūsius,...

Top naujienos

Apklausa prieš pat Seimo rinkimus: reitingų lentelėje – įnirtinga kova aiškus ir rinkėjo portretas (475)

Tiksint paskutinėms dienoms iki Seimo rinkimų, partijų reitingų lentelėje – dramatiška...

Įmonių skolos toliau velkasi: atidedami mokėjimai gali atsirūgti (31)

Nepaisant gerėjančios Lietuvos ekonomikos situacijos, auga įmonių skolos. Jos „ Sodrai “...

„Ar užsičiaupsi pagaliau, žmogau?“: piktais pareiškimais prasidėjo Trumpo ir Bideno debatų ciklas išvadino „Putino šuniuku“ (142)

Donaldas Trumpas ir jo varžovas rinkimuose Joe Bidenas antradienį Klivlande surėmė ietis...

7 patys nuodingiausi Lietuvos grybai: vos paragavus gali ištikti siaubinga mirtis (36)

Šie metai miško gėrybių mėgėjams iš tiesų yra išskirtiniai, mat į miškus sugužėję...

Mano išsiaiškinę, kodėl vieniems žmonėms COVID-19 yra mirtina liga, o kitiems – besimptomė (35)

Jau daugiau nei milijonas pasaulio gyventojų mirė nuo COVID-19 , tačiau į kai kuriuos klausimus...

Tai – vienas iš 3 būtiniausių mikroelementų, toks pat svarbus, kaip vitaminai C ir D (7)

Apie geležį , magnį ar kalį kalbama dažnai, cinkas yra rečiau minimas mikroelementas, nors...

SAM: laikinai bus sustabdyta registracija į mobiliuosius punktus

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) informuoja, kad trečiadienį, rugsėjo 30 d., dėl...

Gražina Kristina Sviderskytė | D+ nariams

Seimo rinkimų sapnas: kolchoze žmogus nereikalingas

Sykį bolševikiniame kolchoze gyveno išbuožinta šeima: tylūs, taikūs ir darbštūs žmonės....

Švietimo ministerijos atstovas: susirgimų skaičius mokyklose auga, tačiau tempas nėra spartus (6)

Didžioji Lietuvos mokyklų dirba įprastu būdu ir perėjimo prie nuotolinio mokymosi scenarijus...

|Maža didelių žinių kaina