Arkties regionas itin sparčiai reaguoja į klimato kaitą: vietoj tundroms įprastų krūmokšnių, ten ima augti platūs miškai. Ši žinia buvo sutikta palankiai, nes buvo manoma, kad nauji miškų plotai padės sulėtinti klimato šilimą, bet britų ir škotų mokslininkai paskelbė, kad kuo arčiau Šiaurės poliaus auga miškai, tuo mažiau jie sugeria ir daugiau išskiria CO2, rašo inhabitat.com.
Šis atradimas gali pakeisti planus, kaip įmanoma sparčiau plėsti miškus. Jei dideliais tempais medžiai pradeda augti ten, kur niekada neaugo, tuomet jų šaknys išvagoja dirvožemį. Jame susidaro įvairūs plyšiai, pro kuriuos į atmosferą išleidžiamas tūkstantmečius ten kauptas anglies dvideginis. Kuo šiauriau vyksta šis procesas - tuo spartesnis neigiamas CO2 balansas. Kitaip sakant, Arktis geriau ir liktų tundra, o ne mišku.
Ankščiau, žinia apie sparčiai augančius Arkties miškus buvo sutikta palankiai. Pranešta, kad per pastaruosius 30 metų, Arkties miškai paaugo 8 proc. tiek medžių dydžiu, tiek plotu. Palydovų, ekspedicijų ir elnių ganytojų duomenys rodo, kad kai kuriose vietose, per pastaruosius 30 – 40 metų, maži ir skurdūs tundros krūmai užaugo iki 2 m aukščio medžių. Dabar gi, nerimaujama, kad vietose, kur miškai iki šiol niekada neaugo, sparčiai bus ardomas dirvožemis ir į atmosferą išmetamas papildomas CO2 kiekis.
„Panašu, kad klimato kaitos procesas įsibėgėja. Atrodytų, gamta turėtų mėginti susireguliuoti ir kaip įmanoma labiau stabdyti savo šiltėjimą, bet ji veikia priešingai. Galbūt taip būdavo visada? Prasidėjęs šilimas spartina ir kitus procesus, kurie dar labiau greitina temperatūrų kilimą. Galiausiai planeta „perkaista“ ir vėl pradeda vėsti. Kita vertus, ankščiau atšilimai vykdavo dėl Saulės, o šis – dėl žmonijos“, - rašoma tyrimą išspausdinusiame „Nature Climate Change“ žurnale.
