aA
Nors būdų naftai išgauti yra įvairių, geologai patvirtina, kad tradiciniams angliavandeniliams (naftai, dujoms) išgauti pasaulyje seniai taikomas ir hidraulinio plėšymo metodas, prieš kurį pastaruoju metu itin priešiškai pasisako nemaža Lietuvos visuomenės dalis, kovojanti prieš skalūninių dujų žvalgybą ir gavybą.
Mitingas prieš skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą Žemaitijoje
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pasisako prieš skalūnus dėl aplinkos taršos

Skalūnai, pastaruoju metu sukėlę ant kojų pusę Lietuvos, tarsi padalijo visuomenę į dvi dalis - vieni pasisako už jų žvalgybą, kiti - stojasi piestu ir sako, kad skalūnams išgauti naudojama technologija - hidraulinis plėšymas - daro didelę žalą gamtai. Hidraulinis plėšymas  – technologija, leidžianti didelio spaudimo vandens, smėlio ir cheminių medžiagų srove iš uolienų išlaisvinti dujas, kai to nepavyksta padaryti jokiais kitais būdais.

Ne vieną protesto akciją surengusios žaliųjų organizacijos ir bendruomenės, kurių teritorijose norima atlikti skalūnų žvalgybą, savo poziciją prieš skalūnus grindžia susirūpinimu aplinkos tarša ir žmonių sveikata.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis yra sakęs, kad „kol Lietuvoje ramu – ES šalių sostinių parlamentuose verda aistros dėl skalūninių dujų gavybos poveikio aplinkai ir gėlam vandeniui. Lietuva turi tik teorinius skalūninių dujų rezervus, tuo tarpu pagal praktiškai ištirtus gėlo vandens rezervus esame vieni turtingiausių Europoje. Ar rizikuosime pagrindiniu turtu vardan tariamos kompanijų komercinės naudos ir kelių šimtų milijonų mokesčių trupinių, kurie nubyrės nuo kompanijų stalo?“

Jau 20 metų Lietuvoje vyksta naftos išgavimas ir anei vieno ženklaus negero dalyko aplinkai nėra padaryta.
I. Vaičeliūnas

„Lietuvos Žaliųjų judėjimas“ pirmininkas Rimantas Braziulis viename iš rengtų protestų GRYNAS.lt yra minėjęs, kad mitinguotojams nerimą kelia skalūninių dujų išgavimo technologijos, kurios užteršia požeminius vandenis ir žemės paviršių. „Jeigu vardan to, kad vieną kitą kubą keliems metams kažkokia kompanija išgaus skalūninių dujų, mums paaukoti savo žemę šimtmečiams ar tūkstantmečiams – yra psichiškai nesveikų žmonių užsiėmimas. Jeigu amerikonai turi tokias teritorijas, prerijas ir jeigu mano, kad gali aukoti, tegu aukoja – mes neturime jokios prasmės tai daryti“.

GRYNAS.lt domėjosi, kokia technologija yra taikoma naftos išgavime ir ar hidraulinis plėšymas iš tiesų kelia pavojų aplinkai.

Kaip išgaunama nafta?

Lietuvoje naftą žvalgyti ir išgauti gali 7 įmonės, kurioms leidimus yra išdavusi Lietuvos geologijos tarnyba. Vis dėlto didžioji jų dalis tėra didžiųjų įmonių dukterinės bendrovės. Pavyzdžiui, sąraše esančiai bendrovei „Lotos Geonafta“ priklauso ir „Genčių nafta“, taip pat įtraukta į sąrašą. Pernai įmonė perėmė ir kitos naftą išgaunančios bendrovės „Manifoldas“ valdymą, anksčiau turėjusi 50 proc. jos akcijų, o vėliau nusipirkusi ir likusią dalį. Sąraše esančios bendrovės „Tan Oil“ ir „LL investicijos“ taip pat susijusios - naftos žvalgybos ir gavybos licenciją turinčią įmonę „LL investicijos“ 2012 m. įsigijo naujai įsteigta įmonė „Tan Oil“.

Bendrovė „Lotos Geonafta“ teigia  naftos gavybai naudojanti uždarą naftos, dujų ir sluoksnio vandens išgavimo sistemą. Bendrovė teigia, kad ši technologija yra netarši, pritaikyta dujoms ir sluoksnio vandeniui atskirti bei paruošti kokybišką naftą, skirtą parduoti. Atskirtas sluoksnio vanduo grąžinamas atgal į gelmių sluoksnius specialiai tam paruoštuose gręžiniuose.

Tiek gręžimo darbai, tiek seisminiai darbai, tiek gavybos darbai ar iš skalūnų, ar paprastų telkinių niekuo nesiskiria. Cheminės medžiagos, technologijos, gręžiniai, išgavimas, separavimas, hidraulinis plėšymas – absoliučiai vienodi. Skirtumo jokio nėra.
I. Vaičeliūnas

Kiekviename eksploatuojamame gręžinyje įrengtas mechanizuotas naftos siurbimas. Siurblių tipai parenkami atskirai kiekvienam gręžiniui pagal naftingų sluoksnių hidrodinamines savybes. Naudojami giluminiai svirtiniai, sraigtiniai, sroviniai ir panardinami siurbliai.

Naftos bendrovės „Minijos nafta“ geologas, gamybos vadovas Ignas Vaičeliūnas GRYNAS.lt sutiko papasakoti, kokiu būdu nafta yra išgaunama iš žemės gelmių ir kokios technologijos taikomos tiek jų kompanijoje, tiek kokia yra bendroji praktika pasauliniu mastu.

„Kiekvienas naftos telkinys turi savo specifiką, todėl išgavimas truputį gali ir skirtis. Lietuvoje specifika nelabai daug kuo skiriasi, gavyba vyksta pagal maždaug vienodą arba artimą technologinę schemą“, - sakė I. Vaičeliūnas.

Naftos gręžinys
Naftos gręžinys
© Shutterstock nuotr.

Kaip pasakojo geologas, nafta glūdi kambro smiltainiuose, kurie yra labai kieti. Kadaise jie buvo smėliu, bet ilgainiui dėl ištirpusių mineralų susicementavo. Vis dėlto yra vietų, kur smiltainiai yra mažiau sulipę, o tai reiškia geresnį puringumą ir laidumą, kurie užtikrina geresnį priėjimą ir didesnius kiekius naftos. Smiltainiai yra apie 2 km gilyje nuo paviršiaus, todėl juos pasiekti reikalingas naftos gręžinys.

„Lietuviška nafta yra ganėtinai gera. Gera gavybai ir perdirbėjams tuo, kad joje yra labai mažai sieros. Lietuviška nafta turi netgi specialų terminą „saldi nafta“. Saldžioji nafta paprastai turi truputį aukštesnę kainą už kiekvieną barelio bačką negu įprastinė Brent nafta“, - pasakojo I. Vaičeliūnas.

Ignas Vaičeliūnas
Ignas Vaičeliūnas
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Įprastiniuose vandens telkiniuose skystimas yra lengvesnis už vandenį. Tame, kas dabar vadinama skalūnais, gimsta nafta. Veikiant dideliam slėgiui dalis jos spaudžiama į poringas laidžias uolienas. Viena iš tokių uolienų yra kambro smiltainiai. Jeigu juose yra taip vadinamas kalnas, perdengtas nelaidžia uoliena, jo viršūnėje gali susidaryti įprastas naftos telkinys. Tokioms struktūroms atrasti atliekami seisminiai darbai, kurie skirti požemio kartografavimui. Pagal tuos žemėlapius ir atrastus kalniukus gręžiamas gręžinys. 

Jeigu radai normalų kiekį naftos, galima pradėti gavybą. Kambro smiltainiuose esantis vanduo – skystimas yra ganėtinai sunkus. Jeigu gręžinys užpildytas kambro vandeniu, jo lygis apie 50-70 m. giliau žemės paviršiaus. Jeigu skystį, kurio lyginamasis svoris 0,8, pakeisime į naftą, savaime nafta pradės iš sluoksnio tekėti į gręžskylę ir lipti vamzdžiais aukštyn. Tada belieka atskirti nuo naftos dujas, atskirti vandenį, jeigu jo būna, ir tada paruoštas produktas gali keliauti į pardavimą“, - aiškino geologas I. Vaičeliūnas.

Lietuvoje atlikta apie 20 hidraulinių plėšymų

Kalbėdamas apie naftos pramonėje naudojamas technologijas, I. Vaičeliūnas minėjo, kad daug kur pasaulyje yra naudojami horizontalūs naftos gręžiniai. „Nugręžiama gilyn kokius 1800 m vertikaliai, o tada kaltu riečiama horizontalia kryptimi. Tokios technologijos yra. Jos Lietuvoje taip pat plačiai naudojamos“, - patvirtino geologas.

Jeigu iš smiltainio sunkiai bėga, galima sudaryti vadinamus dirbtinius įtrūkimus: „Tokie technologija vadinama hidrauliniu plėšymu. Naudojama pasaulyje ganėtinai seniai – nuo 1950 m. ar dar anksčiau. Siekiant išgauti didesnį naftos kiekį iš naftos telkinio atliekami hidrauliniai plėšymai. Lietuvoje mes esame jų padarę apie 20. Kai kada duoda gerus rezultatus”, - sakė „Minijos nafta“ geologas.

Kodėl rezultatai ne visada būna tokie, kaip tikėtasi, pašnekovas aiškino itin šmaikščiai: „Tai, kas yra 2 km gilyje, nelabai tiksliai matoma iš seisminių duomenų. Už kiekvieną tikslesnį pasižiūrėjimą, kokiame gilyje iš tikrųjų ir kokios uolienos yra, prašoma kelių milijonų litų. Įsivaizduokite, įeinate į kambarį be langų, kur yra labai tamsu. Aš jums duodu dviejų kilometrų lazdą ir leidžiu jums tris kartus bakstelti ir pasakyti, ar prieš jus stovi vyras, barzdotas kaip aš, ar jaunas raumeningas kultūristas“.

Draustinų metodų nėra, svarbu aplinkosaugos reikalavimai

Lietuvos geologijos tarnybos Giluminių tyrimų skyriaus vedėjos Jurgos Lazauskienės teigimu, reglamento, kokios technologijos gali būti naudojamos naftos gavybai, Lietuvoje nėra. Įmonė gali pasirinkti savo nuožiūra tiek tyrinėjimo metodus, tiek išgavimo technologijas.

„Lietuvoje tik viena naftos bendrovė „Lotos Geonafta“ turi savo gręžimo stakles. Kitos naftos bendrovės įvairiai – samdo kitus rangovus ir t.t.“, - aiškino pašnekovė.

Hidraulinis plėšymas naudojamas pasaulyje ganėtinai seniai – nuo 1950 m. ar dar anksčiau. Siekiant išgauti didesnį naftos kiekį iš naftos telkinio atliekami hidrauliniai plėšymai. Lietuvoje mes esame jų padarę apie 20.
I. Vaičeliūnas

„Metodų, kaip nebūtų leistina išgauti naftą, tikrai nėra. Yra aplinkosauginiai reikalavimai, įvairios taršos normos, kurios galioja tiek angliavandeniliams, tiek bet kuriam kranui. Vėlgi yra sanitarinės normos, kurios galioja bet kuriai ūkinei veiklai. Kad Lietuvos teisės aktuose būtų parašyta, kad tokių ar anokių gręžimo staklių naudoti negalima, nėra“, - patikino J. Lazauskienė.

Skalūnai ir nafta išgaunami tuo pačiu metodu?

Anot geologės J. Lazauskienės, angliavandeniliu laikomos ir skalūnų dujos, tiesiog jos yra išgaunamos iš kito geologinio sluoksnio nei gamtinės dujos ar nafta.

„Išskyrus tam tikras technologijas, gavybos gręžinys yra tas pats – horizontalus gręžinys, kuriame atliekamas hidraulinis ardymas. Kaip technologija ji buvo ir yra taikoma ir įprastinių angliavandenilių gavybai“, - patvirtino J. Lazauskienė.

Hidraulinis plėšymas. Pieš. ne pagal mastelį
Hidraulinis plėšymas. Pieš. ne pagal mastelį
© GRYNAS


Skalūninės dujos. Pieš. ne pagal mastelį
Skalūninės dujos. Pieš. ne pagal mastelį
© GRYNAS

Gavyba iš molio skalūnų, kaip pabrėžė pašnekovė, yra vykdoma tik JAV, kitur pasaulyje ji niekur nevykdoma. Įprastinių angliavandenilių (naftos, gamtinių dujų) išgavimui hidraulinis ardymas taikomas daugelyje pasaulio šalių: „Tradicinių angliavandenilių gavybai horizontalūs gręžiniai naudojami tiek Šiaurės jūroje, tiek Norvegijoje dujas išgaunant. Hidraulinis plėšymas visur taikomas. Tas pats gręžinys, tos pačios gręžimo staklės, tas pats horizontalus ar iškreivintas, vertikalus gręžimas“, - vardijo geologė. Vis dėlto, paklausta, kodėl visuomenė būtent dabar sukilo prieš technologiją, kuri jau seniau taikoma tradicinių angliavandenilių išgavimui daugelyje pasaulio šalių, J. Lazauskienė spėlioti nesiryžo.

„Tiek gręžimo darbai, tiek seisminiai darbai, tiek gavybos darbai ar iš skalūnų, ar paprastų telkinių niekuo nesiskiria. Cheminės medžiagos, technologijos, gręžiniai, išgavimas, separavimas, hidraulinis plėšymas – absoliučiai vienodi. Skirtumo jokio nėra“, - J. Lazauskienei antrino ir „Minijos naftos“ geologas, gamybos vadovas I. Vaičeliūnas. Jis kėlė versiją, kad visuomenės priešpriešą skalūnų gavybai lėmė ne tiek pats metodas, kiek „Chevron“ atėjimas.

Metodų, kaip nebūtų leistina išgauti naftą, tikrai nėra. Yra aplinkosauginiai reikalavimai, įvairios taršos normos, kurios galioja tiek angliavandeniliams, tiek bet kuriam kranui.
J. Lazauskienė

„Mano supratimu, visuomenė sukilo tada, kada Lietuvoje buvo įregistruotas UAB „Chevron Lietuva“. Prieš tai galiu pasakyti, pats esu girdėjęs, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per televiziją barė „Gazprom“ prezidentą - „jūs žiūrėkite, amerikiečiai apie kažkokias skalūnų dujas šneka“. „Gazprom“ prezidentas atsakė - „nesąmonė, nieko jie ten neturės“. Dabar, amerikiečiai, pritaikę šias metodikas, jau save praktiškai aprūpino dujomis, nors anksčiau veždavo labai didelius kiekius“, - aiškino I. Vaičeliūnas.

Grėsmių aplinkai dėl skalūnų dujų geologas teigė neįžvelgiantis: „Jau 20 metų Lietuvoje vyksta naftos išgavimas ir anei vieno ženklaus negero dalyko aplinkai nėra padaryta. „Minijos nafta“ kelis metus darė monitoringą – oro, grunto, vandens. Jeigu 100 proc. yra leistina norma, iš daugybės matavimų atradome pusę, vieną procentą, kai kur gal penkis procentus nuo leistinos ribos“, - apie aplinkosauginių reikalavimų vykdymą sakė I. Vaičeliūnas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Neišnaudojami žemės gelmių turtai: kasdien naudojama medžiaga slypi po mūsų kojomis (17)

Skaičiuojama, kad po mūsų kojomis slypi 17 žemės gelmių išteklių rūšių. Tačiau ne visi...

Nuotraukose parodė tikruosius plastiko atliekų kiekius: jis ir mūsų lėkštėse (19)

Apie plastiką mūsų buityje, aplinkoje ir net ekonomikoje vis garsiau kalba visas pasaulis....

Atvėrė atliekų sektoriaus piktžaizdę: plastiko, kurio neįmanoma perdirbti, tik daugėja (17)

Jeigu kas prieš 10 metų būtų pasakęs, kad Lietuva galės pasigirti sėkmės istorija atliekų...

Masinis vėžiavimas atsirūgo: su „skanesniais“ vėžiais teks atsisveikinti (17)

Jau beveik mėnesį žvejai gali džiaugtis dar viena pramoga. Nuo liepos 16 dienos jau galima gaudyti...

Antradienio rytas klaipėdiečiams prasidėjo neįprastai: tarnybas ant kojų sukėlė klajojantis miško gyvūnas

Antradienio rytą Klaipėdos centre pastebėtas besiblaškantis briedis . Nežinia iš kur atklydęs...

Top naujienos

Rusija savo mokslininkams išsiuntė drakoniškų taisyklių rinkinį – grįžtama į Sovietų Sąjungos laikus (6)

Rusijos valdžia nori, kad šalies akademikai susigrąžintų prestižą, kuriuo mėgavosi Sovietų...

Orai: lietūs lankysis iki savaitės vidurio (8)

Pirmadienis prasidės nepastoviai debesuotais ir labai šiltais orais , ankstų rytą temperatūra...

Seimas baigia Vyriausybės formavimą: profesionalus keičia partiniai politikai (155)

Užtrukęs Vyriausybės formavimas pakoregavo Seimo narių darbotvarkę: į rugpjūtį...

Greitas poveikis, greita ir priklausomybė: šiais vaistais esame linkę smarkiai piktnaudžiauti (183)

Jei prieš jus stovėtų trys lietuvės moterys – bent viena iš jų savo gyvenime būtų vartojusi...

Prienų rajone gyvenantis Darius po darbo statybose atsigauna gamindamas reto grožio dubenis ir žvakides (9)

Jei jaučiate, kad darbe negalite išnaudoti viso jumyse susikaupusio kūrybiškumo, tai galite...

Vilnius ne jūsų, o mūsų: kas atbaido kaimynus nuo žygio „atsiimti“ Lietuvos sostinę (757)

Šiuolaikinė Lietuva neturi nieko bendro su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. Tai ne lietuvių...

Kas artimiausiu metu laukia Lietuvos krepšinio rinktinės? (3)

Po kontrolinio turnyro Suomijoje Lietuvos rinktinė grįžo į Vilnių ir surengs keturias...

Auklė Šarūnė – apie darbo užkulisius: auklės yra sudariusios ir juoduosius tėvų sąrašus (104)

Auklė Šarūnė Jovaišaitė tvirtina, kad nenorėtų dirbti nuolatine aukle vienai šeimai, kur...

Gyvybės langelyje Vilniuje paliktas naujagimis (10)

Gyvybės langelyje , esančiame sostinėje, medikai pamatė paliktą vos gimusį mažylį.