Pasisako prieš skalūnus dėl aplinkos taršos
Skalūnai, pastaruoju metu sukėlę ant kojų pusę Lietuvos, tarsi padalijo visuomenę į dvi dalis - vieni pasisako už jų žvalgybą, kiti - stojasi piestu ir sako, kad skalūnams išgauti naudojama technologija - hidraulinis plėšymas - daro didelę žalą gamtai. Hidraulinis plėšymas – technologija, leidžianti didelio spaudimo vandens, smėlio ir cheminių medžiagų srove iš uolienų išlaisvinti dujas, kai to nepavyksta padaryti jokiais kitais būdais.
Kaip išgaunama nafta?
Lietuvoje naftą žvalgyti ir išgauti gali 7 įmonės, kurioms leidimus yra išdavusi Lietuvos geologijos tarnyba. Vis dėlto didžioji jų dalis tėra didžiųjų įmonių dukterinės bendrovės. Pavyzdžiui, sąraše esančiai bendrovei „Lotos Geonafta“ priklauso ir „Genčių nafta“, taip pat įtraukta į sąrašą. Pernai įmonė perėmė ir kitos naftą išgaunančios bendrovės „Manifoldas“ valdymą, anksčiau turėjusi 50 proc. jos akcijų, o vėliau nusipirkusi ir likusią dalį. Sąraše esančios bendrovės „Tan Oil“ ir „LL investicijos“ taip pat susijusios - naftos žvalgybos ir gavybos licenciją turinčią įmonę „LL investicijos“ 2012 m. įsigijo naujai įsteigta įmonė „Tan Oil“.
Kiekviename eksploatuojamame gręžinyje įrengtas mechanizuotas naftos siurbimas. Siurblių tipai parenkami atskirai kiekvienam gręžiniui pagal naftingų sluoksnių hidrodinamines savybes. Naudojami giluminiai svirtiniai, sraigtiniai, sroviniai ir panardinami siurbliai.
Naftos bendrovės „Minijos nafta“ geologas, gamybos vadovas Ignas Vaičeliūnas GRYNAS.lt sutiko papasakoti, kokiu būdu nafta yra išgaunama iš žemės gelmių ir kokios technologijos taikomos tiek jų kompanijoje, tiek kokia yra bendroji praktika pasauliniu mastu.
Kaip pasakojo geologas, nafta glūdi kambro smiltainiuose, kurie yra labai kieti. Kadaise jie buvo smėliu, bet ilgainiui dėl ištirpusių mineralų susicementavo. Vis dėlto yra vietų, kur smiltainiai yra mažiau sulipę, o tai reiškia geresnį puringumą ir laidumą, kurie užtikrina geresnį priėjimą ir didesnius kiekius naftos. Smiltainiai yra apie 2 km gilyje nuo paviršiaus, todėl juos pasiekti reikalingas naftos gręžinys.
„Lietuviška nafta yra ganėtinai gera. Gera gavybai ir perdirbėjams tuo, kad joje yra labai mažai sieros. Lietuviška nafta turi netgi specialų terminą „saldi nafta“. Saldžioji nafta paprastai turi truputį aukštesnę kainą už kiekvieną barelio bačką negu įprastinė Brent nafta“, - pasakojo I. Vaičeliūnas.
Jeigu radai normalų kiekį naftos, galima pradėti gavybą. Kambro smiltainiuose esantis vanduo – skystimas yra ganėtinai sunkus. Jeigu gręžinys užpildytas kambro vandeniu, jo lygis apie 50-70 m. giliau žemės paviršiaus. Jeigu skystį, kurio lyginamasis svoris 0,8, pakeisime į naftą, savaime nafta pradės iš sluoksnio tekėti į gręžskylę ir lipti vamzdžiais aukštyn. Tada belieka atskirti nuo naftos dujas, atskirti vandenį, jeigu jo būna, ir tada paruoštas produktas gali keliauti į pardavimą“, - aiškino geologas I. Vaičeliūnas.
Lietuvoje atlikta apie 20 hidraulinių plėšymų
Kalbėdamas apie naftos pramonėje naudojamas technologijas, I. Vaičeliūnas minėjo, kad daug kur pasaulyje yra naudojami horizontalūs naftos gręžiniai. „Nugręžiama gilyn kokius 1800 m vertikaliai, o tada kaltu riečiama horizontalia kryptimi. Tokios technologijos yra. Jos Lietuvoje taip pat plačiai naudojamos“, - patvirtino geologas.
Jeigu iš smiltainio sunkiai bėga, galima sudaryti vadinamus dirbtinius įtrūkimus: „Tokie technologija vadinama hidrauliniu plėšymu. Naudojama pasaulyje ganėtinai seniai – nuo 1950 m. ar dar anksčiau. Siekiant išgauti didesnį naftos kiekį iš naftos telkinio atliekami hidrauliniai plėšymai. Lietuvoje mes esame jų padarę apie 20. Kai kada duoda gerus rezultatus”, - sakė „Minijos nafta“ geologas.
Kodėl rezultatai ne visada būna tokie, kaip tikėtasi, pašnekovas aiškino itin šmaikščiai: „Tai, kas yra 2 km gilyje, nelabai tiksliai matoma iš seisminių duomenų. Už kiekvieną tikslesnį pasižiūrėjimą, kokiame gilyje iš tikrųjų ir kokios uolienos yra, prašoma kelių milijonų litų. Įsivaizduokite, įeinate į kambarį be langų, kur yra labai tamsu. Aš jums duodu dviejų kilometrų lazdą ir leidžiu jums tris kartus bakstelti ir pasakyti, ar prieš jus stovi vyras, barzdotas kaip aš, ar jaunas raumeningas kultūristas“.
Draustinų metodų nėra, svarbu aplinkosaugos reikalavimai
Lietuvos geologijos tarnybos Giluminių tyrimų skyriaus vedėjos Jurgos Lazauskienės teigimu, reglamento, kokios technologijos gali būti naudojamos naftos gavybai, Lietuvoje nėra. Įmonė gali pasirinkti savo nuožiūra tiek tyrinėjimo metodus, tiek išgavimo technologijas.
„Metodų, kaip nebūtų leistina išgauti naftą, tikrai nėra. Yra aplinkosauginiai reikalavimai, įvairios taršos normos, kurios galioja tiek angliavandeniliams, tiek bet kuriam kranui. Vėlgi yra sanitarinės normos, kurios galioja bet kuriai ūkinei veiklai. Kad Lietuvos teisės aktuose būtų parašyta, kad tokių ar anokių gręžimo staklių naudoti negalima, nėra“, - patikino J. Lazauskienė.
Skalūnai ir nafta išgaunami tuo pačiu metodu?
Anot geologės J. Lazauskienės, angliavandeniliu laikomos ir skalūnų dujos, tiesiog jos yra išgaunamos iš kito geologinio sluoksnio nei gamtinės dujos ar nafta.
„Išskyrus tam tikras technologijas, gavybos gręžinys yra tas pats – horizontalus gręžinys, kuriame atliekamas hidraulinis ardymas. Kaip technologija ji buvo ir yra taikoma ir įprastinių angliavandenilių gavybai“, - patvirtino J. Lazauskienė.
Gavyba iš molio skalūnų, kaip pabrėžė pašnekovė, yra vykdoma tik JAV, kitur pasaulyje ji niekur nevykdoma. Įprastinių angliavandenilių (naftos, gamtinių dujų) išgavimui hidraulinis ardymas taikomas daugelyje pasaulio šalių: „Tradicinių angliavandenilių gavybai horizontalūs gręžiniai naudojami tiek Šiaurės jūroje, tiek Norvegijoje dujas išgaunant. Hidraulinis plėšymas visur taikomas. Tas pats gręžinys, tos pačios gręžimo staklės, tas pats horizontalus ar iškreivintas, vertikalus gręžimas“, - vardijo geologė. Vis dėlto, paklausta, kodėl visuomenė būtent dabar sukilo prieš technologiją, kuri jau seniau taikoma tradicinių angliavandenilių išgavimui daugelyje pasaulio šalių, J. Lazauskienė spėlioti nesiryžo.
„Mano supratimu, visuomenė sukilo tada, kada Lietuvoje buvo įregistruotas UAB „Chevron Lietuva“. Prieš tai galiu pasakyti, pats esu girdėjęs, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per televiziją barė „Gazprom“ prezidentą - „jūs žiūrėkite, amerikiečiai apie kažkokias skalūnų dujas šneka“. „Gazprom“ prezidentas atsakė - „nesąmonė, nieko jie ten neturės“. Dabar, amerikiečiai, pritaikę šias metodikas, jau save praktiškai aprūpino dujomis, nors anksčiau veždavo labai didelius kiekius“, - aiškino I. Vaičeliūnas.
Grėsmių aplinkai dėl skalūnų dujų geologas teigė neįžvelgiantis: „Jau 20 metų Lietuvoje vyksta naftos išgavimas ir anei vieno ženklaus negero dalyko aplinkai nėra padaryta. „Minijos nafta“ kelis metus darė monitoringą – oro, grunto, vandens. Jeigu 100 proc. yra leistina norma, iš daugybės matavimų atradome pusę, vieną procentą, kai kur gal penkis procentus nuo leistinos ribos“, - apie aplinkosauginių reikalavimų vykdymą sakė I. Vaičeliūnas.
