Vienam vėžiautojui – ne daugiau 50 vėžiukų
Lietuvoje nėra profesionalaus vėžiavimo, tačiau mėgėjų gaudyti šiuos vandens gyventojus daugėja. Lietuvos vandenyse vėžiautojai gali aptikti 4 vėžių rūšis: invazinius rainuotuosius ir žymėtuosius bei vietinius plačiažnyplius ir siauražnyplius. Vėžiavimą reglamentuoja Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės, kurios numato, kad vėžiavimo sezonas prasideda liepos 15 dieną ir baigiasi spalio 15 dieną. Tiesa, invazinius vėžius (rainuotuosius ir žymėtuosius) galima gaudyti ištisus metus.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas GRYNAS.lt vardija pagrindines plačiažnyplių ir siauražnyplių vėžiavimo taisykles. Pirmiausia, per vieną vėžiavimą vienam asmeniui leidžiama sugauti ne daugiau 50 vietinių vėžių ir jie visi turi būti ne mažesni nei 10 cm.
V. Graičiūnas pažymi, kad vėžiaujant, kaip ir žvejojant, nustatyti leistini įrankiai: „Vėžiavimo leistinos priemonės mūsų vėžiams gaudyti yra bučiukai ir samteliai. Negalima siauražnyplių ir plačiažnyplių vėžių gaudyti rankomis, graibštais ar kitomis priemonėmis. Bučiuko dydis vėlgi yra nustatytas: aukštis jo ne daugiau kaip pusė metro, o ilgis ne daugiau kaip metras. Didesni bučiai jau laikomi nelegaliais įrankiais ir už tai baudžiama. Be to, jei į bučiuką patenka žuvis, ji turi būti paleidžiama atgal į vandenį.“
Invazinius – rainuotuosius ar žymėtuosius – vėžius galima gaudyti visus metus, naudojant neribotą kiekį bučiukų ar samtelių, taip pat rankomis ar graibštais. Šių vėžių sugavimo kiekis, leidžiamas gaudyti dydis taip pat neribojami. Tačiau gaudant invazinius vėžius visi sugauti plačiažnypliai ar siauražnypliai vėžiai turi būti nedelsiant paleidžiami atgal į vandens telkinį. Invazinių vėžių prekyba griežtai draudžiama.
Priežiūrą vykdo aplinkosaugos pareigūnai
Reglamentuotą vėžių gaudymą įsipareigoję užtikrinti regionų aplinkos apsaugos departamentai. Aplinkos ministerijos atstovas V. Graičiūnas sako, jog aplinkosaugininkai savo darbą atlieka gerai, nors pareigų jų sąraše ne viena.
„Regionų aplinkos apsaugos departamentai daro reidus, tikrina, ar vėžiautojai nenaudoja daugiau bučiukų, ar nėra sugavę daugiau nei leidžiama vėžių, ar žmogus negaudo plačiažnyplių ir siauražnyplių vėžių rankomis, kas yra draudžiama. Be to, jei gaudomi invaziniai vėžiai, negalima kaip laimikio pasiimti vietinių vėžių, juos reikia paleisti į vandenį“, – tvirtina pašnekovas.
Vietinių vėžių sparčiai mažėja
Nepaisant vėžiavimo taisyklių, kurių pagrindinis tikslas yra išsaugoti vietinių vėžių populiacijas gyvybingas, pasak pačių vėžiautojų, plačiažnyplių ir siauražnyplių populiacijos gerokai sumažėjusios. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas žūklei Egidijus Bukelskis GRYNAS.lt pasakoja, jog gyvybingos vietinių vėžių populiacijos išnykusios iš daugelio vandens telkinių.
Vėžiaujama per intensyviai, puola ir ligos
E. Bukelskis vardija ir galimas priežastis, kodėl vietinių vėžių populiacijos sparčiai mažėja. Anot jo, pirmiausia reikia atsižvelgti į intensyvų vėžiavimą.
„Kiek matydavau, vien Kupiškyje kokie kiekiai entuziastų suvažiuodavo vėžiauti. Tai yra savotiška manija“, – sako Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas žūklei.
Kita vietinių vėžių populiacijų mažėjimo priežastis yra ligos, konkrečiau – vėžių maras. Šio užkrato nešiotojai, manoma, yra invaziniai vėžiai. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas V. Graičiūnas GRYNAS.lt teigia, jog šią ligą daugiausiai transportuoja žymėtieji vėžiai.
Kalti neatsargūs vėžiautojai
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas žūklei E. Bukelskis priduria, kad dėl vėžių maro plitimo iš dalies kalti yra ir patys vėžiautojai. Jie nėra atsargūs ir kai kuriais atvejais netinkamai iš vieno vandens telkinio, kur galimai yra užsikrėtusių vėžių, į kitą, švarų, eksploatuoja vėžiavimo įrankius.
„Kad plinta ligos, yra didelė ir mūsų, vėžiautojų, kaltė. Vėžiavimas Lietuvoje populiarėja ir žmogus, kuris nepagavo vėžių viename ežere, iškart važiuoja į kitą, neišdžiovinęs bučiukų ir taip pernešamas užkratas. Tai nėra vienintelis ligų plitimo kelias, bet vienas iš galimų“, – pabrėžia E. Bukelskis.
Žmonės vis dar neskiria vėžių
Kita vertus, žvejų atstovas pabrėžia, kad Lietuvoje profesionalaus vėžiavimo nėra, o kai kurie mėgėjai neskiria invazinio vėžio nuo vietinio, todėl visai netyčia nepaiso ir europinių vėžių gaudymo reikalavimų.
„Kitas dalykas, kad ne visi žmonės skiria rainuotuosius vėžius nuo lietuviškų vėžių. Jie džiaugiasi, kad pagaliau atsirado mūsų vėžių, bet jie dar per maži, tai nuveža juos augti į kitą vandens telkinį. Ir taip plečia invazinių vėžių populiaciją. Nors ir nenorime, kad šie vėžiai plistų po visą Lietuvą. Juolab, kad jie savaime plinta. Per upes jie pasiekė ir Estiją, jų invazija labai greita“, – aiškina E. Bukelskis.
GRYNAS.lt jau yra rašęs, kaip atskirti invazinius vėžius nuo vietinių. Taip pat nagrinėta, kodėl invaziniai vėžiai Lietuvoje yra nepageidaujami. Visų pirma, rainuotieji ir žymėtieji vėžiai nustelbia vietines rūšis, jie daug stipresni biologiškai. Gamtos tyrimų centro Hidrobiontų evoliucinės ekologijos laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Kęstutis Arbačiauskas aiškina, kad svetimšalės rūšys ne tik užkrečia vietines ligomis, kurioms patys yra atsparūs, bet ir užima plačiažnyplių ir siauražnyplių buveines.
Vadinasi, invaziniai vėžiai gali būti pagrindinė priežastis, kodėl vietinių vėžių rūšys sparčiai nyksta. K. Arbačiauskas sako, jog plačiažnypliai ir siauražnypliai tiesiog nespėja įsitvirtinti vandens telkinyje, nes subręsta daug vėliau nei rainuotieji ir žymėtieji vėžiai.
„Ilgalaikėje perspektyvoje, jei tame pačiame vandens telkinyje susiduria rainuotasis vėžys ir europiniai vėžiai, pastarieji turi išnykti. Gal ne per vienerius metus, tačiau turint omenyje, kad rainuotieji vėžiai subręsta po vienerių metų, jų dauginimosi greitis (populiacijos augimo greitis) yra daug didesnis nei europinių vėžių, kurie 3 – 4 metais subręsta. Invaziniai vėžiai tiesiog nukonkuruoja vietinius vėžius“, – pasakoja mokslininkas.
Europinių vėžių mažėja visoje Europoje
Tačiau plačiažnyplių ir siauražnyplių populiacijų mažėjimas fiksuojamas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas V. Graičiūnas sako, kad dėl šios priežasties svarstoma, ar nereikia vietinių vėžių rūšių įtraukti į saugomų rūšių sąrašą, tačiau tam dar reikia išsamesnių tyrimų. Taip pat manoma, jog dabartinis leistinas sugaunamų vėžių skaičius (50 individų vienam žmogui) yra normalus.
„Mūsų vėžiai dabar gana sparčiai nyksta. Daug kur Europoje plačiažnyplis yra įrašytas į saugomų rūšių sąrašus ir mes apie svarstome. Bet mokslininkai į tai kol kas žiūri atsargiai, nes toks tausojantis gaudymas yra net palankus vėžiams. Jeigu jų prisiveisia labai daug, yra rizika ligoms, vėžių marui. Kol kas mes nedraudžiame gaudyti, bet 50 vėžių vienam asmeniui tikrai užtenka“, – užtikrina specialistas.
Reikalingas vėžiautojų sąmoningumas
Yra ne vienas būdas, kaip apsaugoti vietinių vėžių populiacijas. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas V. Graičiūnas rekomenduoja visuomet išdžiovinti vėžiavimo priemones.
„Viena iš priemonių, kuri dar nėra įteisinta, bet galėtų būti, kad, išrinkus keletą ežerų (visuose būtų sunku), atvykusiems žvejams būtų išduodami bučiukai ar tinkleliai, kurie naudojami tik tame ežere. Kad žmogus neatsivežtų žvejybos įrankių iš kitų vandens telkinių. Su tais žvejybos įrankiais galima perkelti ir maro sporas, bet dažniausiai perkeliami maži invaziniai vėžiukai, kurie nešiotojai yra to vėžių maro“, – aiškina V. Graičiūnas.
Užima svarbią vietą ekosistemoje
Europiniai vėžiai svarbūs ne tik dėl to, kad tai vietinė rūšis, bet ir dėl savo vietos ekosistemoje. Gamtos tyrimų centro Hidrobiontų evoliucinės ekologijos laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. K. Arbačiauskas aiškina, kad jie – tarsi vandens telkinio sanitarai.
„Vietiniai vėžiai, kaip ir kiekvienas gyvas sutvėrimas, užima tam tikrą vietą ekosistemoje. Paprastai vėžiai yra priskiriami prie vedančių rūšių. Vadinasi, kad jų poveikis bendrijoms yra proporcingai didesnis nei jų užimama dalis bendrijoje. Poveikis yra šiek tiek didesnis nei jų biomasės dalis bendrijoje. Jie yra visaėdžiai: suėda atliekas, gyvūnus, augalus, galima sakyti, tam tikra prasme vėžiai yra sanitarai“, – vardija mokslininkas.
Jis primena ir kokiomis sąlygomis vėžiai prisitaikę gyventi: „Vėžiai gyvena ir tekančiame, ir stovinčiame vandenyje: ežeruose, saugyklose, upėse. Plačiažnypliui ir siauražnypliui reikalinga geresnė vandens kokybė, o rainuotieji vėžiai gali būti ir stipriai užterštose buveinėse. Ar žymėtasis vėžys yra atsparus taršai, nežinau, tačiau jis pastaruoju metu yra įsitvirtinęs kai kuriose vietose, kuriose paprastai europiniai vėžiai nelabai pasitaiko. Konkrečiai – Žeimenos upė. Dar svarbu, kad būtų slėptuvių. Ypač tai svarbu europiniams vėžiams.“
Vėžiavimas Lietuvoje dar tik populiarėja, o vietinių vėžių rūšių sparčiai mažėja. Vėžiavimą reglamentuoja taisyklės, kurių ne tik, kad būtina laikytis, bet ir imtis papildomų atsargumo priemonių, stengtis gaudyti invazinius vėžius. Tai būtinos priemonės norint išsaugoti savas rūšis.
