Sinoptikai prognozuoja, kad šią savaitę Lietuvoje jau įsivyraus tikri žiemiški šalčiai. Savaitės pabaigoje galime sulaukti ir 18 laipsnių šalčio. Atrodo, kad žiema pagaliau prasidėjo. Ką tokie pokyčiai rodo ilgalaikėse klimato prognozėse?

Radijo stoties „Tau“ eteryje kalbėjęs Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros vedėjas prof. habil. dr. Romualdas Juknys pasakojo, kad šiųmetė šilta žiema patvirtina buvusias prognozes. „Prieš tai turėjome dvi nenormaliai šaltas žiemas, šiemet gavome šiltą žiemą. Panašu, kad vyrauja kraštutinumai. Pasaulio klimato sistema yra labai didelė ir sudėtinga. Žmogus nėra pajėgus ją pakeisti, bet savo veikla jis išjudino svyravimus. Dabar ir matome juos“.

Kaltas žmogus

Šiuo metu pasaulyje egzistuoja du požiūriai dėl klimato kaitos. Vienas jų sako, kad dėl jos daugiausiai atsakingos žmogus. Tai patvirtina tūkstančiai mokslinių tyrimų. Jais remiasi ir tarptautinė bendruomenė priimdama sprendimus mažinti taršą. Kitos stovyklos šalininkai teigia, kad klimato kaita – natūralus reiškinys ir žmogus jai turi mažai įtakos. R. Juknys įsitikinęs, kad pastaruosius dažnai finansuoja naftos ir kitų pramonių atstovai. Papirkdami dažniausiai senus, į pensiją išėjusius mokslininkus, bet dar gerbiamus jie bando pateisinti savo verslą ir pelnus.

Romualdas Juknys (VDU)
Po 10 – 20 metų tokios žiemos kaip ši taps įprastos ir jau nieko nebestebins.

Mokslininkas aiškino, kad tai, ką vadiname klimato kaita iš tikro galime vadinti klimato atšilimu. Daugiausią jį lemia, taip vadinamos, šiltnamio efektą sukeliančios dujos: daugiausia anglies dvideginis. Daugiausiai anglies dvideginio išskiria tradicinio organinio kuro naftos ir anglių deginimas. Pasaulio mastu apie 85 proc. energijos yra išgaunama deginant būtent šiuos iškastinius resursus.

Profesorius sutinka, kad negalima žmogaus kaltinti dėl visų 100 proc. klimato pokyčių. R. Juknio nuomone, žmogus atsakingas bent už 90 proc. klimato kaitos reiškinių. „Egzistuoja ir natūralūs procesai, bet žmogaus veikla juos labai sustiprina. Kai abu procesai ima sutapti – tuomet gauname tai, ką turime – kraštutinumus“. Pašnekovas aiškino, kad ankščiau tiek daug tokių didelių klimato pokyčių nebuvo galima stebėti. Dabar jei lyja, tai lyja savaitę, o po to iškarto prasideda karščiai, žiemos nebebūna vidutinės – tik arba labai šaltos arba pernelyg šiltos.

Pokyčius pajus visi

Nors greitai jau sulauksime ir šios žiemos šalčių, visgi ateityje tendencija išliks aiški: klimatas ir toliau šiltės. „Po 10 – 20 metų tokios žiemos kaip ši taps įprastos ir jau nieko nebestebins“, - sako katedros vedėjas, - „Be abejonės, ir toliau pasitaikys šaltų žiemų, nes kaip ir minėjau, vyksta svyravimai, bet tai nieko nekeis, nes ilgalaikėje perspektyvoje temperatūra didės. Gerai tik tai, kad nei ugnikalnių įsiveržimų nei cunamių pas mus neatsiras“.

Šiltėjantis klimatas keis ir kasdienį mūsų gyvenimą. Pavyzdžiui, per pastaruosius 10 metų Europoje buvo fiksuotos labai karščiausios vasaros. Esant itin didelėms temperatūroms kiekvienam teks savaip su tuo kovoti. Tai sukelia kasdienio gyvenimo nepatogumų ir atsiliepia darbo produktyvumui.

Lietuvoje dėl šiltų žiemų daugiausiai gali kentėti ūkininkai, nes jie labiausiai tiesiogiai nuo orų priklausantys gamintojai. R. Juknio nuomone, dalis kultūrinių augalų Lietuvoje gali tekti visai atsisakyti: „Kalbu pirmiausiai apie tuos augalus, kurie žiemoja. Pavasariai dabar ir ateityje ilgės, o ruduo trumpės, dėl to augalai nespėja tinkamai pasiruošti žiemai ir neišgyvena. Kita vertus trumpėja ir žiema, o ilgėja vasara, bet augalams tai irgi nepadės. Nes kritulių kiekiai liepą ir rugpjūtį taip pat mažėja, o juk būtent tuo metu lietus augalams reikalingiausias. Vadinasi mažės derliai. Žieminių kultūrų teks visai atsisakyti, o kitų dalį pakeisti atvežtinėmis iš piečiau“.

Romualdas Juknys (VDU)
Žmogus atsakingas bent už 90 proc. klimato kaitos reiškinių.

Dėl metų laikų pokyčių, dalis mokslininkų siūlo, kad reiktų pradėti galvoti ir apie metų laikų skaičiavimo pokyčius. Tokios idėjos profesoriui žinomos, bet jo nuomone skubėti nebūtina. Anot jo, niekas nepasikeis jei pavasariui pridėsime vieną mėnesį. Gamta kaip gyveno taip ir gyvens – ji moka prisitaikyti.

Jei dar žemės ūkyje būsimas problemas galima sušvelninti atsivežant kitokių augalų, tai miškų savininkams, miškininkams, medienos pramonei ir miškų mylėtojams gali taip ir nepasisekti. GRYNAS.lt rašė, kad jei šiltos žiemos taptų įprastos, tai Lietuvoje gali išnykti eglės. Tai patvirtina ir R. Juknys: „Lietuva, yra paprastosios eglės pietinio arealo riba. Deja, klimatui šylant, greičiausiai eglės išnyks, nes į mūsų teritorijas atslinks daugiau medžių kenkėjų, nes šie labai mėgsta šiltą ir drėgną klimatą“. Pašnekovas taip pat pridūrė, kad šiltesnis klimatas atneš daugiau erkių, tad nuo jų teks saugotis atidžiau.

Vilties dar yra

Kad ir kaip tai skambėtų paradoksaliai, bet daugiausiai šiltnamio dujų išskiriančios šalys – mažiausiai prisideda prie taršos mažinimo. Pagrindinės pasaulio CO2 skleidėjos, JAV ir Kinija, tik pernai pradėjo kalbėti apie taršos sumažinimą. „Žinoma tai tik kalbos, bet tikiu, kad jos virs realiai darbais“, - vylėsi R. Juknys. Jo nuomone, ankščiau ar vėliau visoms valstybėms reiks imtis realių efektyvių veiksmų, jeigu jos nenori ateityje kentėti nuo cunamių ar sausrų. „Žmogus sau neriasi kilpą ant kaklo. Gal geriau imtis veiksmų ir to išvengti“? - sako jis.

Didžiulius įsipareigojimus išmetamo anglies dvideginio klausimais prisiėmė ir Europos Sąjunga (ES). Pvz. iki 2050 m. Europoje turėtų nebelikti vidaus degimo varikliais varomų automobilių, o bendras ES išskiriamo CO2 kiekis turi sumažėti net 80 proc. Profesorius abejoja ar tai tikrai pavyks pasiekti, nes pati ES nėra vieninga visais klausimais: vienos šalys dėmesio ir resursų taršos mažinimui skiria daugiau, kitos mažiau. Prie pirmųjų pirmiausia priskiriamos Skandinavijos šalys. „Pastaruoju metu Lietuva save bando pavaizduoti kaip Šiaurės Europos šalį, tad galbūt reiktų imti pavyzdį ir gamtosaugos srityje“? - retoriškai klausia VDU mokslininkas.

R. Juknys žino, kad pasaulio laukia didžiuliai išbandymai, bet turi vilties, kad viską galų gale pavyks išspręsti. Mažų mažiausiai ką kiekvienas iš mūsų taip pat galėtų padaryti, tai po truputį pereiti prie atsinaujinančių elektros energijos šaltinių: vėjo ir saulės energijos.