Šilta ir besniegė žiema ne visiems šį tą reiškia: apklausa parodė, kiek iš tiesų lietuvių netiki klimato kaita

Portalo Delfi užsakymu tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią apklausą, kurioje Lietuvos gyventojų buvo klausima, ar jie žino, kas yra klimato kaita. Kaip parodė tyrimas, vos 5,3 proc. apie tai nieko nežino. 12,7 proc. teigė kažką girdėję apie klimato kaitą. Didžioji dauguma (82 proc.) visgi teigė žinantys, kas yra šis reiškinys.

Nepaisant to, žinojimas dar nereiškia, kad gyventojai iš tiesų tiki, kad klimato kaita realus reiškinys. Kaip teigė apklausos dalyviai, 8 proc. netiki šiuo reiškiniu. 70,9 proc. pasisakė tikintys šiuo reiškiniu, o apie penktadalis (18,1 proc.) sakė, kad jiems dėl klimato kaitos kyla tam tikrų abejonių.

Tikinčios klimato kaita dažniau nurodė moterys, 26–45 m. apklaustieji vyrai.

Klimato kaita vyksta

Beveik du trečdaliai (65,4 proc.) Lietuvos gyventojų teigia, kad imasi veiksmų kasdieniniame gyvenime, kad klimato kaita būtų pristabdyta. Likusieji dėl to nieko nedaro. Dažniau veiksmų besiimančios prisipažino moterys, aukštesnio išsimokslinimo gyventojai.

Didžioji dalis gyventojų taip pat įsitikinę, kad vien individualių veiksmų neužtenka. Net 82,8 proc. respondentų pasisakė už tai, kad Lietuvos valdžia turėtų imtis akivaizdžių veiksmų klimato kaitai pristabdyti. Tam didesnį pritarimą išreiškė 26–45 m. aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai, specialistai–tarnautojai, didmiesčio gyventojai.

Klimatologas Donatas Valiukas portalui DELFI teigė, kad tuo, kad klimato kaita vyksta, nereikėtų abejoti.

„Tai remiasi tuo, kad jau ilgus metus oro temperatūra yra matuojama visame pasaulyje kelis kartus per dieną. Ir kai ilgus metus yra stebimas temperatūrų ilgalaikis pokytis, atsiranda ir klimato kaitos faktas. Ir ko gero, kad tai beveik didžiąja dalimi nulemta žmogaus veiklos, irgi yra faktas, nes su tuo sutinka 98 proc. klimatologų“, – komentavo jis.

Pašnekovas teigė, kad galbūt dalis žmonių dar abejoja klimato šilimu, nes maišo klimatą su orais. Dalis sako, kad klimatas visada keisdavosi ir svyruodavo.

 „Ir jie yra teisūs, bet tie svyravimai trunka apie 10 tūkst. ar šimtus tūkst. metų ir tai, kad kažkada buvo pas mus šilčiau, tiesa, bet dabartinis klimato pokytis yra niekuo kitu nepaaiškinamas kaip tik žmogaus veikla. Tai šie pokyčiai nieko bendro tarpusavyje neturi“, – kalbėjo D. Valiukas.

Klimatologas teigė, kad natūralūs klimato pokyčiai vyksta labai lėtai ir beveik nepastebimai. Tuo metu tai, kas vyksta dabar, vyksta labai greitai ir akivaizdžiai.

„Be to, turime ir tą faktą, kad oro temperatūra priklauso ir nuo šiltnamio efekto dujų, kurių kiekvienais metais vis daugėja“, – pridėjo jis.

Kaip bus ateityje, priklauso nuo šiandien

Pasak specialisto, vykstant klimato kaitai valstybės gali imtis dviejų priemonių: klimato kaitos švelninimas, kai išmetama mažiau minėtų dujų į atmosferą, o kitas dalykas – valstybės gali prisitaikyti prie vykstančios kaitos.

Sausra

© Scanpix

Čia įtraukiami ir klimatologai. Kad nustatyti konkrečias priemones ir imtis veiksmų turi įsitraukti ir klimatologai, kad būtų galima tiksliai žinoti, kaip ir kokiu greičiu keičiasi klimatas.

„Spinter tyrimų“ apklausoje taip pat buvo klausta, ar gyventojai prisideda prie klimato kaitos mažinimo. Nors D. Valiukas įvardijo, kad svarbų vaidmenį šioje srityje vaidina valdžia, vis dėlto nereikėtų nuvertinti ir individualių gyventojų pastangų.

„Be abejo, viskas prasideda nuo individualių dalykų ir, ko gero, jei norime, kad kažkas keistųsi, pirmiausia turime pradėti nuo savęs. Žiūrėti tik į valdžią patiems nesiimant priemonių, tikriausiai, nėra teisinga. Viskas susideda iš mažų dalių ir net nedidelės pastangos prisideda prie didelio vaizdo“, – svarstė klimatologas.

Paprastoji eglė

© Shutterstock

Pasiteiravus, kokios specialistų prognozės dėl ateities ir klimato kaitos, pašnekovas pabrėžė, kad kaip bus ateityje, yra keletas scenarijų.

„Esame šiandieniame taške ir tai, kaip bus ateityje, priklauso nuo to, kokių priemonių bus imtasi dabar. Norint žinoti, kaip bus ateityje, reikia žinoti, kaip pasaulis vystysis, kokių priemonių imsis“, – teigė jis.

Didžioji dalis gyventojų rūšiuoja

Kalbant apie klimato kaitą ir ekologiją, nemažai dėmesio skiriama ir žmonių sugeneruojamoms šiukšlėms. Delfi portalo užsakymu „Spinter tyrimai“ taip pat užklausė gyventojų, ar šie rūšiuoja atliekas.

Net 51 proc. gyventojų teigė rūšiuojantys visas namie atsirandančias atliekas. Tuo metu dar 40,2 proc. prisipažino rūšiuojantys, tačiau tik dalį. Išvis nerūšiuojantys teigė 8,5 proc.

Lietuva spėjo pasaulį nustebinti su sėkminga taromatų ir užstato sistema. Tačiau gyventojai norėtų, kad į šią sistemą būtų įtraukta daugiau taros. 71,7 proc. apklausos dalyvių teigė, kad norėtų, jog taromatai surinktų ir stiklinius stipriųjų gėrimų butelius. „Ne“ atsakė tik 14 proc., dar 14,3 proc. teigė, kad jiems nesvarbu.

Pritarimą, kad taromatai surinktų ir stiklinius stipriųjų gėrimų butelius, dažniau išreiškė vyrai, 36 metų ir vyresni respondentai, dažniau vidutinių ir mažesnių pajamų, rajonų centrų gyventojai.

Kad Lietuva galėtų prisidėti labiau prie ekologijos, yra vietos ir atliekų tvarkymo sistemos tobulinimui. Į klausimą, kaip vertinate atliekų tvarkymo sistemą savo gyvenamojoje vietoje, „labai gerai“ atsakė vos 8,3 proc. Beveik pusė (47,7 proc.) respondentų sakė sistemą vertinantys „gerai“. „Vidutiniškai“ – 36,5 proc., „blogai – 7,1 proc.

VšĮ „Žiedinės ekonomikos“, padedančios Lietuvoje skatinti beatliekinę gamybą ir gyvenimo būdą bei populiarinti žiedinės ekonomikos principus tarp verslo ir valdžios institucijų, steigėjas Domantas Tracevičius džiaugėsi, kad tokia didelė dalis gyventojų teigia rūšiuojantys atliekas, o kartu tiki, kad rezultatai tik gėrės. Žinoma, prie to turi prisidėti ir savivaldybės.

„Geriau nors kiek rūšiuoti nei išvis nerūšiuoti, bet daug kas priklauso nuo infrastruktūros. Pavyzdžiui, jei esu vilnietis ir gyvenu daugiabutyje, šiuo metu neturiu galimybės rūšiuoti maisto atliekų. Būtent infrastruktūros nebuvimas ir nesuteikia aktyviau rūšiuoti“, – įsitikinęs jis.

Pasak jo, būtent infrastruktūra yra kertinis dalykas, padedantis žmonėms pasirinkti rūšiavimą. Esant infrastruktūrai, turi gerai suveikti visuomenės informavimas ir finansinės iniciatyvos, kad rūšiuojantys gyventojai už atliekų išvežimą mokėtų mažiau.

Pasiteiravus, kokios kokioms atliekoms rūšiuoti šiuo metu turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio, D. Tracevičius būtent paminėjo maisto atliekas.

Domantas Tracevičius

© DELFI / Andrius Ufartas

„Labai gaila, kad savivaldybės neužtikrina galimybės visiems rūšiuoti arba kompostuoti namuose. Tikriausiai, didžiausia atsakomybė tenka didiesiems miestams, kurie jau seniai turėjo užtikrinti atskirą maisto atliekų surinkimą, kad kuo mažiau jų patektų į deginimą ir sąvartynus“, – komentavo jis.

Pašnekovas pabrėžė, kad maisto atliekos, pakliūnančios į bendrą srautą, sugadina bet kokias antrines žaliavas. Todėl jas pašalinus iš bendro atliekų srauto gerėtų ne tik antrinių žaliavų kokybė, bet ir surinkimas.