Šešioms savivaldybėms siūloma leisti plėstis miškų sąskaita

Aplinkos apsaugos komitete trečiadienio rytą buvo diskutuojama dėl miškų įstatymo pakeitimų.
Pirminiame įstatymo projekte siūlyta leisti savivaldybėms miško paskirties žemę pakeisti gyvenamosiomis teritorijomis. Kitaip tariant, leisti miestams plėstis kertant miškus. Vėliau šis leidimas apribotas - tik savivaldybėms, kuriose miškai užima daugiau nei pusę teritorijos.

Mišką bus leista paversti želdynu

Pirmiausia diskutuota, ar leisti savivaldybėms miško paskirties žemę pakeisti į želdynų teritoriją, pritaikant ją visuomenės poreikiams.

„Prie Varėnos geležinkelio stoties yra skveras, jį miesto jubiliejui pradėjome tvarkyti, o pasirodo – ten miško paskirties žemė. Ten jokio miško – uosialapiai ir keli kiti menkaverčiai medžiai. Nieko negalėjom tvarkyti, nukirsti nė vieno medžio. Košmaras. Jei nesugebam išsikirsti menkaverčių medžių, sutvarkyti kraštovaizdžio...“, - kalbėjo Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas.

Aplinkos apsaugos komiteto nariai, išklausę mero, pritarė siūlymui savivaldybėms leisti miško teritorijas paversti želdynais.

„Miško teritoriją paversti želdynais bus vienas juokas. Netekusi miško statuso ji nebus apsaugota nuo virtimo gyvenamųjų namų kvartalu. Mes šnekame apie visas savivaldybes ir mechanizmą, kurį jūs paleisit. Čia sėdi vienas meras, o įvertinkit, pavyzdžiui, Zuoką. Dabar va tokį Vingio parką įsivaizduokite želdynu. Jis gali labai paprastai ten tenkinti savo verslo poreikius. Nesvarbu, kaip gyvens po jo Vilnius, ar turės savo žaliąją erdvę ar ne, bet jis susitvarkys, kaip jam reikia“, - nerimavo Seimo narė Aurelija Stancikienė.

„Norėčiau patikslinti informaciją: valstybinės reikšmės miškų pavertimas želdynais vykdomas tik pagal teritorijų planavimo dokumentus ir visais atvejais - tik pritarus Vyriausybei. Taip kad Zuokas, jei ir sugalvotų, vienas to niekaip negalės padaryti. Žinoma, toks niuansas yra, jo pavojaus nuneigti negalima, - kalbėjo Aplinkos ministerijos miškų departamento vadovas Valdas Vaičiūnas. - Bet visa blogybė yra ta, kad šiandien želdynai, kurie visame pasaulyje yra aukštesnės kategorijos (nei miškai, - red. past.), Lietuvoje yra apsaugoti šiek tiek mažiau. Jei miestas ar savivaldybė mišką sutvarko ir paverčia želdynu, pritaiko jį visuomenės poreikiams – tai tuo tik džiaugtis reikia“.

Plėstis bus leidžiama tik 6 savivaldybėms

Kai kurios savivaldybės siekė, jog plėstis kertant miškus būtų leista ir ten, kur miškai užima 30 proc. ir dar mažiau savivaldybės teritorijos. Komitetas tokių savivaldybių siekių nepalaimino.

Daugiau nei 50 proc. savivaldybės teritorijos miškai užima Neringoje, Varėnoje, Kazlų Rūdoje, Švenčionyse, Druskininkuose, Rietave ir Visagine. 

Komitetas pritarė siūlymui iš šio sąrašo išbraukti Neringos savivaldybę – joje gyvenamųjų teritorijų
plėsti nebus galima. Tokios savivaldybės, kaip Vilnius ar Trakai nepateko į sąrašą savivaldybių, kur miškai užima daugiau nei 50 proc. ploto.

Varėnos rajono savivaldybės meras Seimo nariams dėstė apie tai, kaip regiono savivalda patenka tarp dviejų girnų.

„Mes turime valstybės prievolę grąžinti savininkams sklypus. Mums reikia grąžinti dar 38, o Varėnoje tam nėra jokių galimybių – iškaišiojome jau kiekvieną kiemą. Pagal reikalavimus įrengti, pritaikyti individualiai statybai tuos plotus kainuoja dideles investicijas, nes tai yra miškas, kelmai, nuotekos, elektros tinklai, infrastruktūra – kainuoja milijonus, - kalbėjo Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas. - Mes investavę europinius pinigus ten, kur tikėjomės, kad bus galima

daryti plėtrą. Neturime plotų, negalime šios valstybės prievolės įgyvendinti. Kalbame, kad reikia sugrąžinti jaunimą, stabdyti emigraciją, o šiandien sakome, pardon, ieškokite kur nors kitur – Varėnos rajone gyventi negalėsite. Tai dėl ko mes gyvename? Miškai dėl mūsų, ar mes dėl miškų?“

Meras : Varėna vegetuoja, ji - tarsi rezervatas

Tačiau Seimo narė Aurelija Stancikienė buvo įsitikinusi, jog buvo galima suplanuoti grąžintinus sklypus kitose, ne miško teritorijose.
„Problemos nebūtų, jei nebūtų galimybės žemę kilnotis. Gal visi susikelkime arčiau kokio ežeriuko? Arba gal visi į pajūrį kelkimės - aš pavyzdžiui, ten norėčiau. O kas Jums draudė planuoti tiesti

komunikacijas ten, kur nėra miškų? Nereikėjo mėtyt pinigų,“ - piktinosi A. Stancikienė.

„Matome problemą, kad kai kurių miškingų savivaldybių plėtrai tam tikri trukdžiai kyla. Tą klausimą reikia spręsti, bet yra vienas „bet“. Tai ką mini Varėnos savivaldybės meras – sklypų formavimas dar prieš paverčiant miško žemę kitom naudmenomis yra ne kas kitas, kaip kelių įstatymų apėjimas“, - kalbėjo Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius.

Varėnos rajono savivaldybės meras žemėlapyje demonstravo, jog nėra jokios galimybės plėsti miestą. Komunikacijų atvedimas į sklypus, kur planuota plėstis, savivaldybei kainavo daugiau nei 3 mln. litų. Šie sklypai vis dar yra miško paskirties žemė.

„Aplink visą Varėną yra arba saugomos teritorijos, arba antros kategorijos miškai. Mes kokius trejus metus nieko negalime daryti. Varėna pasmerkta vegetacijai, pasidaro toks rezervatas. Jei turėtume nors kokį ruožą kitos paskirties žemės ar į šiaurę, ar į pietus, tikrai neturėtume teisės prašyti keisti žemės paskirtį“, - kalbėjo Vidas Mikalauskas.

Siūlė geriau rūpintis Nemenčinės miškų „pilimis“

Seimo narys Gintautas Mikolaitis siūlė tokiose savivaldybėse leisti plėsti gyvenamasias teritorijas.
„Tokiose savivaldybėse turėtume nebijoti kažkokio baubo. Gal geriau padarom ekskursiją į Nemenčinės mišką? Ir pamatysite, kiek ten pristatyta. Visas miškas – vien pilys. Mūsų proanūkiai vyks apžiūrėti, kaip mes dabar Raudonės pilies, taip ten pilių. O kur savivaldybės mažytės, žmonės sąžiningai siekia, kodėl joms neleisti?“, - kalbėjo Seimo narys.

Taip pat siūlyta, kad valstybinius miškus galėtų valdyti ne tik urėdijos, tačiau ir kiti valstybinių miškų valdytojai, pavyzdžiui, savivaldybės. Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas skundėsi, jog jų savivaldybė valdo 300 hektarų miškų, tačiau kol kas gali iš jų tiesiog rinkti šiukšles. Valdytojai už parduotą miško medieną mokėtų tokius pačius mokesčius valstybei, kaip ir valstybinės urėdijos (5 proc. nuo pelno už parduotą medieną).

Daug diskusijų kilo dėl kompensacijų, kurias miškų paskirties žemę keičiantys asmenys turėtų mokėti valstybei. Kompensacija būtų žemės sklypo rinkos vertės. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija.

Tokios kompensacijos neturėtų mokėti savivaldybės, kurios miškingumas sudaro daugiau nei 50 proc.

Komiteto nariai diskutavo apie būtinybę apsaugoti miškus nuo stambių nekilnojamo turto bendrovių ir miškų virtimo gyvenamaisiais kvartalais, tačiau kartu nenorėjo didžiuliais mokesčiais apkrauti žmones, atgavusius nuosavybę miško paskirties žemėje.

„Šiuo klausimu darau pertrauką iki kito posėdžio, ieškosime sprendimo kompensacijų klausimu“, - po nesibaigiančių diskusijų nusprendė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Dėl miško jaunos šeimos turi palikti gimtą miestą

„Yra kokia problema – žmonės, kurie gavo tuos sklypus už turėtą žemę ar mišką, jau ir taip nuskriausti, nes vietoje hektaro gavo 16 arų namo statybai. Ir dar iš jų reikalaujama sumokėti už miško paskirties pakeitimą, nes daugiau nėra kur statyti tų namų. Išeina nemaži pinigai. Todėl ir svarstome, kad savivaldybėse, kurių miškingumas didesnis nei 50 proc. netaikyti šito mokėjimo, o leisti žmonėms įsikurti, - GRYNAS.lt žurnalistams sakė A. Salamakinas. - Merai, tarybos turės įrodyti, kad jie neturi jokio kito laisvo ploto, kur būtų galima įkurti gyvenamąjį rajoną. Jeigu jie tą įrodo, komiteto nuomone, galime tokį žingsnį žengti. Taigi turime kartais pažiūrėti ir žmogaus. Mišką reikia saugoti – sutinku. Bet jeigu nėra kitų variantų – gi atsodinsime tą mišką, bet leiskime tam žmogui įsikurti.“

Paklaustas, ar neatsiras spragų į miškus kėsintis verslo subjektams, A. Salamakinas teigė, jog jiems nepavyks apeiti ir mero, ir Vyriausybės.

„Savivaldybėse sėdi tarybos, sėdi merai – juos gi žmonės rinko. Jeigu jau jie priims tokį sprendimą (plėsti gyvenamąsias teritorijas kertant miškus, - red. past.), turės nueiti į Miškų departamentą, „apsiginti“ savo sprendimą. Taip pat turi nueiti į Vyriausybę, įrodyti, kad jokių „žulikysčių“ nedarys. Komiteto nariai baiminosi, kad Zuokas tuoj sunaikins Vilniaus parką – na, pirmiausia tai Vilniaus savivaldybei ši nuostata net negalioja. Yra pridėta saugiklių. Bet vėlgi – grįžtu į pradžią: pas Varėnos merą ateina jaunos šeimos, sako, leiskite pasistatyti namus, čia tėvai gyvena. O meras turi atsakyti: negalima, čia miškai, kelkitės į Vilnių ar Kauną, Klaipėdą. Žmogus išstumiamas, nes kliudo medis.“