Pagal gautą visuomeniškai aktyvaus piliečio pranešimą Rokiškio rajono agentūra nustatė, kad iš Kazliškio seniūnijai priklausančio naudingųjų išteklių mažojo karjero kasamas ir išvežamas žvyras.
Kasavietėje burzgė pakrovėjas bei pirmyn ir atgal zujo net 4 transporto priemonės. Paklausti vairuotojai kam veža žvyrą, nurodė du ūkininkus. Tačiau vienas iš jų paaiškino, kad žvyro, seniūnijos kelio remontui, kuris veda į ūkininko sodybą, leido paimti seniūnijos seniūnas.
Seniūnas, teisinosi, kad nespėja sutvarkyti visų seniūnijai priklausančių kelių, todėl leido pačiam ūkininkui atlikti seniūnijai uždėtą pareigą - prižiūrėti vietinės reikšmės kelią vedantį į ūkininko sodybą. Tik viena bėda - nesutarė dėl kiekių.
Seniūnas pateiktame agentūrai rašte nurodė leidęs 30 kub. m, o ūkininkas paaiškinime parašė, kad išvežė kelio remontui 36 kub. m ir dar keliolika kubų pakrovė pažįstamam ūkininkui, kuriam ne va tai buvo skolingas. Atlikus aritmetinius veiksmus pagal atliktus transporto reisus bei pakrautus žvyro kiekius, iš viso išvežta iš mažojo karjero 63 kub. m žvyro.
Agentūros pareigūnų neįtikino argumentas, kad žvyras reikalingas kelio remontui, todėl buvo paprašyta parodyti tą kelią, ant kurio vežamas žvyras. Tik vėl bėda, žvyras atsidūrė ūkininko valdoje prie fermos, o kelias, kaip ir daugelis lauko kelių, pravažiuojamas, netgi pažvyruotas, tik žymiai anksčiau. Ūkininkas nepasimetė ir paaiškino, kad žvyrą ant kelio duobių veš, tik iš kiemo, kur „laikinai“ susikrovė žvyrą. Ir vis tiktai ūkininkui teks susimokėti baudą už valstybės išteklių disponavimą ir atlyginti padarytus nuostolius.
Seniūnijos seniūnas matyt turėtų pasirūpinti atitinkamais dokumentais, jei iškyla problemų dėl seniūnijos prižiūrimų kelių. Gali būti, kad yra tokia praktika, kai keliai į ūkininkų ūkius tampa nebepravažiuojamais ir kai ūkininkai savo lėšomis prisideda prie jų remonto, tačiau tai turi būti tinkamai įforminta. Šiuo atveju, seniūnas net nepasidomėjo, ar tikrai žvyras nukeliaus kelio remontui.
Pagal LR Žemės gelmių įstatymą, žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir tik žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype savo ūkio reikmėms (ne pardavimui).
Teisė naudoti valstybės turtą (naudingąsias iškasenas) savo ūkio reikmėms nesuteikia teisės juo disponuoti. Todėl Kazliškio seniūnas turėtų dar kartą paskaityti šiuos teisės aktus. Atsakomybės seniūnas taip pat neišvengs. Ūkininkui skyrė 200 Lt baudą už administracinį teisės pažeidimą ir dar pridėjo 235 Lt ieškinį už gamtai padarytą žalą. Seniūnui gresia 100 Lt bauda už žalą gamtai.
Pastebėję gamtosaugos pažeidimus, skambinkite šiais telefonais:
Vilniaus regionas: 8-5 2102567, 8 614 40072
Kauno regionas: 8 37 409797, 8 686 03706
Alytaus regionas: 8 315 56745, 8 686 59494
Marijampolės regionas: 8 343 97806, 8 615 97870
Klaipėdos regionas: 8 46 367034, 8 618 38833
Šiaulių regionas: 8 41 596 423, 8 682 51876
Panevėžio regionas: 8 45 508962, 8 686 92859
Utenos regionas: 8 389 69264, 8 686 48407
Apie aplinkos ministerijos sistemos darbuotojų korupcijos ir pareigų nevykdymo atvejus galite pranešti Aplinkos ministerijos "Karštosios linijos" telefonais: (8-5) 266 35 96, (8-5) 266 35 97, (8-5) 266 35 98, (8-5) 266 2717. Autoatsakovas visą parą: (8-5) 2663598.
Daugiausia išgaunama durpių ir žvyro
Dolomitas, durpės, klintis, molis, smėlis ir žvyras – šių naudingųjų iškasenų mūsų šalyje išgaunama daugiausia. Kaip rodo jų gavybos 2009 m. duomenys, kuriuos apibendrino Lietuvos geologijos tarnyba, pernai buvo išgauta 869 tūkst. kubinių metrų dolomito, 448 tūkst. kub. metrų klinčių, 1,7 mln. kub. metrų mažaskaidžių ir 690 tūkst. kub. metrų kitų durpių, 6,2 mln. kub. metrų žvyro.
Pasak tarnybos direktoriaus pavaduotojo Jono Satkūno, iš viso šalyje surasta ir ištirta septyniolika rūšių naudingųjų iškasenų. Tai, be minėtųjų, akmens druska, anhidritas, geležies rūda, gėlavandenė klintis, gintaras, gipsas, glaukonitinis priesmėlis, kreidos mergelis, nafta, opoka ir sapropelis. Atskirų rūšių naudingųjų iškasenų ištekliai šalies teritorijoje pasiskirstę nevienodai.
Akmens druskos yra Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. Vienintelis išžvalgytas anhidrito telkinys – Kauno raj. Visi surasti dolomito telkiniai išsidėstę šiaurinėje šalies dalyje, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Durpių telkinių yra visoje šalies teritorijoje, o daugiausia – Šiaulių, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos ir Alytaus apskrityse. Geležies rūdos telkinys yra Varėnos raj. Gėlavandenės klinties (klinties tufo, ežerų klinties, mergelio) išteklių daugiausia randama Alytaus ir Vilniaus apskrityse. Gipso išteklių yra Kauno rajone esančiame anhidrito telkinyje ir Pasvalio raj. Glaukonitinio priesmėlio rasta Alytaus ir Vilniaus apskrityse. Visi ištirti klinties ištekliai yra šiaurinėje Lietuvos dalyje – Šiaulių apskrities teritorijoje. Kreidos mergelio išteklių turtingos Alytaus ir Marijampolės apskritys. Molio randama beveik visoje šalyje, išskyrus Klaipėdos apskritį. Daugiausia jo išteklių išžvalgyta Šiaulių, Marijampolės, Kauno ir Utenos apskrityse. Naftos išteklių turtingiausia yra Klaipėdos apskritis, nedaug jos rasta Marijampolės, Telšių ir Tauragės apskrityse. Vienintelis išžvalgytas opokos telkinys yra Tauragės apskrityje. Sapropelio aptinkama visoje Lietuvos teritorijoje, o išžvalgyti yra Šiaulių, Alytaus, Tauragės ir Telšių apskričių ištekliai. Plačiausiai paplitęs žvyras ir smėlis, o daugiausia išžvalgytų jų išteklių yra Vilniaus, Kauno, Utenos, Alytaus, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse.
Leidimai naudoti naudingųjų iškasenų išteklius 2009 m. pabaigoje buvo išduoti 252 šalies įmonėms. Penkios įmonės turi leidimus naudoti ir žvalgyti naftos telkinius.
