Įstatymo pataisos numato, kad tose savivaldybėse, kurių miškingumas siekia 50 procentų, išskyrus Neringą, miško paskirties žemė būtų keičiama, pavyzdžiui į namų valdos ar kitos paskirties, leidžiant iškirsti medžius. Tokį keitimą galėtų inicijuoti, Varėnos, Druskininkų, Švenčionių, Trakų, Kazlų Rūdos ir kitos itin miškingos savivaldybės, informuoja LRT televizijos naujienų tarnyba.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas teigia, kad už miško kirtimą bus mokama atitinkama kompensacija – esą už šiuos pinigus bus apsodinamos mažiau miškingos šalies teritorijos.

„Valstybės miškų sąskaita neva bus įrenginėjami gyvenamieji kvartalai. Ką reiškia gyvenami kvartalai? O kaip savivaldybės planuoja, jei jos savo didelę dalį ploto paskiria gyvenamiems namams, o paaiškėja, kad nėra ploto“, – stebisi opozicijos narė Aurelija Stancikienė.

Taip pat naujas įstatymas suteikia galimybę plėsti žvyro, dolomito, durpių karjerus miškais apaugusiose vietovėse. Keletas Seimo narių, žalieji tvirtina, kad taip bus žalojami miškai, bus užstatyto gražiausios vietos.

Žalieji piktinasi, kad Miškų įstatymo pataisos atveria kelius korupcijai, valstybinių miškų iškirtimui, ir viliasi, kad prezidentė vetuos tokį įstatymą.