aA
Diskusijos apie tai, kyla pasaulinio vandenyno lygis ar ne, jau nebėra. Mokslininkai patvirtina vandens lygio kilimą ir kalba apie kelis galimus šio proceso padarinių scenarijus. Lietuvos klimatologai ir hidrologai taip pat dėlioja mozaiką, kaip gali atrodyti Lietuvos pajūris, kylant Baltijos jūros vandens lygiui. Kol kas prognozės nedžiugina: vandens lygis tikrai kils, o pajūrio gyventojams gali tekti įprasti gyventi rizikos zonoje.
Audra
© PA / Scanpix

Lietuva – labiausiai klimato kaitos paveikta šalis Europoje

Prieš kiek daugiau nei mėnesį aplinkosaugos sprendimus siūlantis portalas „Greenmatch“ paskelbė atlikęs ilgalaikio klimato kaitos poveikio Europos šalims tyrimą. Buvo vertinami keli klimato faktoriai: paviršiaus temperatūra, jūros lygis, krituliai.

Remiantis „GreenMatch“ tyrimu, labiausiai klimato kaita paveikė Lietuvą, mažiausiai – Islandiją. Lietuvoje jūros lygis pakilo santykinai daugiausiai iš visų tyrime dalyvavusių šalių: nuo 1970 iki 2015 jūros lygis kilo 4,46 mm per metus. Jūros temperatūra Lietuvoje nuo 1960 iki 2014 pakilo 0,73 °C. Tiek pat pakilo temperatūra dar penkiose šalyse. Labiausiai pakilo paviršiaus temperatūra, 0,325 °C per dešimtmetį, tiek pat pakilo šešiose kitose šalyse. Pagaliau, kritulių Lietuvoje nuo 1960 iki 2015 metų gausėjo po 20 mm per dešimtmetį.

Lietuvos mokslininkai „GreenMatch“ tyrimus vertina kaip labai svarbų ir reikalingą signalą ne tik Lietuvai, bet ir kitoms pasaulio valstybėms. GRYNAS.lt kalbinti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros mokslininkas Justinas Kilpys kalba apie du Baltijos jūros vandens lygio pakilimo pasekmių scenarijus: blogą ir labai blogą.

Audra
Audra
© AFP / Scanpix

Mokslininkai įspėja dėl Lietuvos pajūrio

Klimatologas J. Kilpys aiškina, kad moksliniai tyrimai leidžia daryti prielaidas, jog vandens lygis labiausiai pakils Pietryčių Baltijoje, t.y., Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos pajūriuose.

„Svarbu paminėti, kad Baltijos jūros pakrantės kai kur dar kyla, sausuma dar kyla dėl ledynmečio poveikio, kai ledas buvo smarkiai paspaudęs sausumą. Todėl, pavyzdžiui, Suomijoje, Švedijoje, Baltijos jūros kilimas bus nežymus. O Pietryčių Baltijos, kur ir Lietuvos krantai, numatomas pats didžiausias Baltijos jūros regione kilimas“, – pasakoja mokslininkas.

Ruoškimės blogam arba labai blogam scenarijui: kilus audrai dalis Klaipėdos, Palangos ir Kuršių nerija gali atsidurti po vandeniu

Mokslininkas pateikia du galimus Baltijos jūros vandens lygio kilimo pasekmių scenarijus: jeigu bus sumažinta anglies dvideginio tarša, Baltijos jūros kilimas Lietuvos pakrantėje galimas apie puse metro. Priešingu atveju, jeigu taršos sumažinti nepavyks, Baltijos jūros vandens lygis gali kilti ir iki vieno metro.

„Pajūriui tikrai reiktų susirūpinti. Jau dabar yra skaičiuojama, kad maždaug per 50 metų Baltijos jūros lygis ties Klaipėda yra pakilęs apie 16 cm. Tiesiogiai mes to gal nesijaučiame, nes mūsų paplūdimiai vis tiek yra pakankamai platūs ir staigiai aukštėjantys, tačiau, kai būna audros, tas vandens lygis prisideda prie to, kad daugiau paplūdimio yra nuplaunama“, – aiškina J. Kilpys.

Klaipėdos miesto centrinės (a) ir pietinės (b) daliesteritorija, esanti žemiau Klaipėdos sąsiaurio vandens lygio, kuris buvo didžiausias per XX a. audras (Klimato kaita: prisitaikymas prie jos poveikio Lietuvos pajūryje)
Klaipėdos miesto centrinės (a) ir pietinės (b) daliesteritorija, esanti žemiau Klaipėdos sąsiaurio vandens lygio, kuris buvo didžiausias per XX a. audras (Klimato kaita: prisitaikymas prie jos poveikio Lietuvos pajūryje)

Klimatologas tęsia, kad daugiau ar mažiau pakilus Baltijos vandens lygiui, pasekmės pajus visos Lietuvos pajūrio teritorijos gyventojai. Pirmiausia, vandens lygio pasikeitimai problemų gali pradėti kelti Klaipėdos miestui.

„Klaipėdos miestas jau dabar susiduria su problema, kad lietaus vanduo nebegali nutekėti į Danės upę ar Kuršių marias, jeigu yra labai aukštas vandens lygis. Tai vėliau Klaipėdos mieste bus tikrai dar didesnė problema su lietaus nuotekų sistema. Mokslininkai yra atlikę modeliavimą, kas būtų, jeigu būtų audra, nes juk didžiausias poveikis Klaipėdai būna tada, kai būna audra ir Kuršių marių vanduo negali ištekėti į Baltijos jūrą. Kalbant apie blogiausią vandens lygio pakilimo scenarijų, kad Baltijos jūra pakyla vienu metru ir dar audros metu vėjas supučia vandenį atgal į uostą, tai būtų užlietos nemažos teritorijos centrinėje Klaipėdos dalyje ties Danės upe, Teatro aikštė ir pan.“, – analizuoja J. Kilpys.

Danės žemupio bei Klaipėdos miesto pietinės dalies teritorija, žemesnė už XXI a. numatomąKlaipėdos sąsiaurio vandens lygį esant maksimaliai banginei ir vėjinei patvankai (Klimato kaita: prisitaikymas prie jos poveikio Lietuvos pajūryje)
Danės žemupio bei Klaipėdos miesto pietinės dalies teritorija, žemesnė už XXI a. numatomąKlaipėdos sąsiaurio vandens lygį esant maksimaliai banginei ir vėjinei patvankai (Klimato kaita: prisitaikymas prie jos poveikio Lietuvos pajūryje)

Baltijos jūros vandens pakilimo pasekmės neaplenktų ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto. Anot klimatologo J. Kilpio, jeigu vanduo pakiltų apie vieną metrą, iškyla rizika uosto infrastruktūrai. Tuo atveju, kai pakyla Baltijos jūros vandens lygis apie vieną metrą ir dar siaučia audra, gali būti nuplaunama uosto infrastruktūros dalis, kur vyksta krovinių krova.

Kuršių nerija gali tapti Baltijos jūros ir Kuršių marių susidūrimo riba

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas J. Šimkus, kalbėdamas apie pesimistinį Baltijos jūros vandens lygio pakilimo scenarijų, užsimena apie pavojų ir didelę klimato pokyčių įtaką Kuršių nerijai. Jis pasakoja, kad yra istorinių duomenų apie Kuršių nerijos atsidūrimą po vandeniu prieš kelis šimtus metų labai didelės audros metu.

„Prieš kelis šimtus metų didelio štormo metu vanduo vertėsi iš Baltijos jūros į Kuršių marias tiesiai per Neringą. Tokių faktų yra ir pagal tokius scenarijus projektuojama, kad tokie atvejai yra realūs, įmanomi ir ateityje“, – tikina hidrologas.

„Optimistiškasis“ pietrytinės Baltijos jūros dalies reljefo raidos scenarijus (galima situacija po 100 metų) (Klimato kaita: prisitaikymas prie jos poveikio Lietuvos pajūryje)
„Optimistiškasis“ pietrytinės Baltijos jūros dalies reljefo raidos scenarijus (galima situacija po 100 metų) (Klimato kaita: prisitaikymas prie jos poveikio Lietuvos pajūryje)

Pašnekovas nepamiršta ir vandens lygio kilimo įtakos Palangos paplūdimiams. Anot J. Šimkaus, net ir keli vandens centimetrai audros metu daro labai reikšmingą įtaką apsauginiam kopagūbriui – jis yra ardomas.

„Jūros kilimas labiausiai kritiniuose taškuose jaustųsi, pavyzdžiui, ties Olando kepure yra stipriai ardomas apsauginis kopagūbris, tai šitoms vietoms tie keli centimetrai jau daro pakankamai didelę įtaką. Pagal tuos pesimistinius scenarijus, Palangai ne kas nusimato“, – tikina hidrologas.

Žiemą daugėja lietaus

Kaip jau buvo minėta, „GreenMatch“ tyrimais kritulių Lietuvoje nuo 1960 iki 2015 metų gausėjo po 20 mm per dešimtmetį. Tačiau klimatologas J. Kilpys pabrėžia, kad, diskutuojant apie kritulių kiekio augimą, galima kalbėti tik apie žiemos sezoną, nes visais kitais metų laikais žymus kritulių kiekio pasikeitimas kol kas nefiksuojamas.

„Pirmiausia, reikia pabrėžti, kad kritulių daugėja žiemos laikotarpiu (apie 14 proc.) Visais kitais metų laikais padidėjimas yra nežymus. Žiemos metu kritulių padidėjimas susiveda į metinį kritulių padidėjimą. Tiesiog žiemą iškrenta daugiau lietaus. <...> Kalbant apie kitus metų laikus – pavasarį, vasarą, rudenį – kritulių kiekis dramatiškai nesikeitė, o pavasarį dar būna mažai sniego“, – aiškina mokslininkas.

Ruoškimės blogam arba labai blogam scenarijui: kilus audrai dalis Klaipėdos, Palangos ir Kuršių nerija gali atsidurti po vandeniu
© DELFI / Karolina Pansevič

J. Kilpys tęsia, kad žiemos Lietuvoje vienareikšmiškai keičiasi. Jos šiltėja ir jų metu vis dažniau iškrenta šlapdriba arba lietus, mažėja kritulių sniego pavidalu, todėl ir skaičiuojamas kritulių kiekio padidėjimas. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos vidaus vandens telkiniuose kyla vandens lygis. Žiemą pasikeitus kritulių pobūdžiui, keičiasi ir pavasariniai potvyniai.

„Pastaraisiais dešimtmečiais, jau kokių 20 – 30 metų, matome, kad pavasario potvynis yra mažesnis nei būdavo anksčiau. Tačiau dabar pavasario potvynis turi kelis pikus. Kartais sausį, vasarį staigiai ištęžta sniegas ir būna vienas potvynio pikas, po to ateina šaltis, vėl pasninga, ir kovo mėnesį būna antras potvynis. Anksčiau Lietuvoje buvo įprastas vienas didelis potvynis vasario pabaigoje ar balandžio pradžioje“, – aiškina klimatologas.

Stebint dabartines tendencijas, J. Kilpys sako, kad būtų sunku įvardinti, kokių pavasarių Lietuvoje tikėtis ateityje. Anot jo, jau kelerius metus pavasariai mūsų šalyje yra labai sausi, tačiau stebint, pavyzdžiui, 50 metų laikotarpį, nėra statistiškai reikšmingo pokyčio kritulių kiekio pavasarį.

„Praeitais metais buvo ilga sausra, mušė rekordus, o štai šiemet kovo pabaiga – balandžio mėnuo buvo labai sausi. Kai kur visai neiškrito kritulių. Tai kol kas turime du pavasarius su labai mažai kritulių, bet tai dar nepasako, kad visada taip bus“, – svarsto klimatologas.

Ruoškimės blogam arba labai blogam scenarijui: kilus audrai dalis Klaipėdos, Palangos ir Kuršių nerija gali atsidurti po vandeniu
© DELFI / Karolina Pansevič

Pašnekovas prisimena 2017 metus, kai dėl didelio kiekio Lietuvoje ilgą laiką tęsėsi potvyniai. Anot jo, jie puikiai pademonstravo, kad tokių staigių potvynių metu užtvindymas gresia ir sodyboms, kurios yra šalia mažesnių upių.

„Jeigu patvinsta mažosios upės, tai pavasario metu keičiasi didžiųjų upių nuotėkis ir netgi keičiasi potvyniai. Labiausiai liūtys jausis ant mažų upių, nes jos staigiai pakyla ir tas poveikis bus trumpalaikis, bet galima žala, kai užtvindomos nedidelės sodybos tokių liūčių metu. Tai tokių atvejų dažnės vasaros metu“, – aiškina mokslininkas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(113 žmonių įvertino)
3.3894

Mokslininkai įspėja, kad didžiausias teršėjas – visai ne žmogus: laikas keisti požiūrį į statybą (41)

„Statyba ir pastatai sudaro apie 40 proc. viso išskiriamo anglies dioksido kiekio. Taigi, pastatai...

Artėja padangų keitimo laikas: kur dėti senienas? (11)

Prasidedant automobilių vasarinių padangų keitimo metui, aplinkosaugininkai primena vairuotojams,...

Tyrimo metu paaiškėjo, kiek anglies dvideginio išskiria viena komanda 1006 km lenktynėse (5)

Bendrovė „Gera dovana“ atliko savo komandos (#60) „Aurum 1006 km“ lenktynių metu padarytą...

Savo planu apmokestinti automobilių taršą abejoja patys jo rengėjai: svarbiausia surinkti pinigų, o ne sumažinti taršą (59)

Prieš kelias savaites paviešintas Aplinkos ministerijos planas įvesti automobilių taršos...

Visą parą veikiantys mechanizmai mums gamina šilumą: kaip ji pasiekia mūsų namus? (30)

Atvėsus orams, savivaldybės viena po kitos skelbia šildymo sezonus. Vis daugiau gyventojų,...

Top naujienos

Seime visiška teisinė sumaištis dėl Pranckiečio Pranckietis: to klausimo į darbotvarkę netrauksiu (303)

Ketvirtadienį susirinkusi Seimo valdyba nutarė, kad reikalavimas balsuoti iš naujo dėl...

Grybauskaitė: mes pažeminome save ir pažeminome Jungtinę Karalystę (203)

Ketvirtadienį į Briuselį į ES viršūnių tarybą besirenkantiems šalių lyderiams kadenciją...

Karbauskis: po antradienio balsavimo Seimo pirmininko kabinetas bus laisvas (134)

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad nei Seimo valdyba , Teisės...

Šapoka apie naujus ir didesnius mokesčius: skolas vis tiek reikės grąžinti (49)

„Bet kokias skolas vis tiek reikės grąžinti, kai ekonomikos padėtis yra neapibrėžta, mūsų...

ES ir JK susitarė dėl „Brexit“ pasirodė pirmosios detalės apie susitarimą (176)

Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybininkai susitarė dėl „ Brexit “. Apie tai...

Keturių vaikų mama Vilma Javtokienė išgyvena pokyčių etapą: tai tarsi penktasis mūsų kūdikis (17)

Kauno „Žalgirio“ sporto direktorius Robertas Javtokas (39) ir jo žmona Vilma Javtokienė...

Seimas palaiko Nausėdos siūlymą didinti mokesčius ne darbo pajamoms (10)

Seimas priėmė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą kitas nesusijusias su darbo...