Gražus stogas - bene svarbiausias namo papuošalas. Tačiau norintys statyti namą svarbu suprasti, kad ne vien tik grožiui tarnauja stogai. Jo iškyšuliai, pagražinimai apsaugo ir nuo įvairių atmosferos veiksnių.
Tiesa, kaip rodo tyrimai, drėgmė, susidaranti dėl įkypai krentančio lietaus, sienos irimui įtakos neturi, tačiau ten, kur siena gauna papildomos drėgmės, neišvengiamai irsta. Deja, tai dažnai pamirštama ir visai be reikalo stengiamasi „supaprastinti“ namo fasadą.
Lietuvai nuo seno būdingi šlaitiniai stogai. Taip yra ne vien todėl, kad plokšti stogai yra ne tokie gražūs. Lietuva yra lietingoje Europos žemyno dalyje, todėl jau senolių patirtis įrodė, kad Lietuvos sąlygomis tinkamiausi namai šlaitiniais stogais.
Plokšti stogai yra gana nepatogūs eksploatuoti, nes nuo jų sudėtingiau nuvesti vandenį, sunku izoliuoti nuo vandens poveikio parapetus, ypač jų susikirtimo su stogo danga vietose. Dėl to pradeda byrėti tinkas, o netrukus – ir namo sienos.
Vietą, kurioje prakiuro stogas surasti sunku. Kartais, beieškant pažeistos vietos, tenka nuplėšti nemažus stogo dangos lopus.
Šlaitinis namo stogas, pirmiausia naudingas tuo, kad suformuoja naują erdvę – pastogę, kuri tinkamai įrengta, gali tarnauti kaip pagalbinė patalpa. Tačiau mažai kas įvertina, kad pastogė – tai kartu ir papildoma namo apšiltinimo priemonė, nes šilumos nuostoliai per patalpų sienas ar lubas, besiribojančius su nešildomomis pastogėmis mažesni apie 10 proc. nei per lauko sienas.
Kartu vertėtų pasvarstyti ir apie stogo dangai naudojamas medžiagas.
Tiesa, daugeliu atveju dabar naudojamos skardinės ar iš lengvų medžiagų pagamintos čerpės. Tačiau prisiminkime, kokie gražūs, ekologiški ir ilgaamžiai molio čerpių stogai. Ir temperatūros rėžimo požiūriu jie priimtini. Vertėtų prisiminti ir šiltus, sveikus gyventi senovinius šiaudinius: juk dabar pakankamai medžiagų, kuriomis apdoroti jie tampa beveik nedegūs.
Projektuojant namą ne visada įvertinamos ir jo aerodinaminės savybės, ne visada atsižvelgiama į tai, kad dėl namų su plokščiais stogais stačiakampių formų gali atsirasti daugybė vėjo sūkurių, kurie padidina šilumos nuostolius. Tuo tarpu aptakios formos – padeda jų išvengti. Todėl lietuviai nuo senų senovės statydavo namus ne tik šlaitiniais stogais, bet dar jų galus – frontonus - nusklembdavo.
Beje, kai kuriuose Lietuvos kaimuose dar galima rasti tokių senovinių namų. Reikia pastebėti, kad seniesiems namams būdingi toli užleisti karnizai. Net ir frontonai dažniausiai būdavo papuošti karnizais.
Pasirodo, šie papuošimai taip pat ne tik dėl grožio įrengti: kiekvienas jų sulaiko ir nukreipia į šalį atmosferos kritulius, taip apsaugodamas sienas nuo įmirkimo ir irimo. Tai rodo, kad protėviai mokėjo įvertinti mūsų klimato faktorius, atsižvelgdavo į visas aplinkybes. Tik mes tai prisimename ne visuomet.
Taigi, neskubėkime peikti medžiagų ar statybininkų darbo kokybės, pamatę irstančias sienas, o pažvelkime, kaip namas suprojektuotas. Visų pirma, kokio aukščio bebūtų namas, įrengiant stogą būtina numatyti bent 80-100 cm nuo sienos atsikišusius karnizus. Jie apsaugo sienas ne tik nuo įmirkimo, bet ir nuo vėjo gūsių.
Tokiais pat karnizais galima papuošti ir galines sienas pirmo aukšto perdengimo lygyje. Tyrimais nustatyta, kad net nedidelis, nors 40-50 cm nuo sienos atsikišęs karnizas apsaugo nuo įmirkimo apie trečdalį vieno aukšto sienos.
Reikia pažymėti, kad ne vien grožiui tarnauja toliau nuo sienos atsikišusi palangių skarda ar kita jų apdaila. Tai apsaugo nuo atmosferos kritulių žemiau lango esančią pastato sienos dalį, kuri yra labai jautri ir reikalauja ypatingo dėmesio.
Kaip žinome, paprastai po langais talpinami centrinio šildymo radiatoriai ir dėl to čia vyksta didžiausi temperatūros svyravimai, turintys nemažą įtaką sienų mūro irimui.
Visada verta bent apskardinti kitas išsikišusias mūrines namo dalis – piliastrus, karnizus ar dekoratyvius architektūros elementus. Tai įrodo pokario metais Lietuvos kaime iškilę „šedevrai”, kurių karnizai, tariamo taupumo sumetimais, vos ne vos atsikišę nuo sienos, frontonai - visiškai neapsaugoti nuo kritulių. Net ir palangės ne visur apskardintos.
Paskaičiuokime, kiek lietaus vandens sugeria sienos, kurios dažniausiai buvo silikatinių plytų mūro ir kiek energijos po to sunaudojama joms išdžiovinti. Dar blogiau su palengvinto mūro sienomis. Įmirkus sienoms iš išorės, sušlampa ir jų viduje esanti termoizoliacija, kuri šlapia tampa neefektyvi. Tuomet ne tik padidėja tiesioginiai šilumos nuostoliai, bet dar reikia eikvoti papildomą energiją joms išdžiovinti.
Kaip matome, nuo stogo formos nemažai priklauso ir šilumos nuostoliai.
Taigi tinkamos namo stogo formos parinkimas ne tik pagerina namo vidaus mikroklimatą, bet ir padeda taupyti kurą, kurio deginimas, beje, teršia aplinką.
Projektuodami namą, nevenkime stogų stogelių ir kiekvieną namo peraukštėjimą, jo priestatus bei priestatėlius papuoškime kuo didesniais stogeliais, įrenkime kuo ilgesnius karnizus.
