Produktai be pakuočių – išeitis sumažinti šiukšlių skaičių?

Vis didėjantis skaičius žmonių, besidominčių aplinkosauga ir jos problemomis, kelia klausimą, ar įvairių maisto prekių įpakavimai tikrai visada reikalingi ir nepakeičiami. Puikiai suvokiama, kad jų pagaminama, naudojama ir išmetama neproporcingai daugiau nei reikalinga. Dėl to pasaulyje vis populiarėja parduotuvės, kuriose laikomasi griežtos eko-politikos ir prekiaujama produktais be įpakavimų. Tokia praktika užsiimama arba jau greitai planuojama užsiimti Anglijoje, JAV, Austrijoje bei Vokietijoje.

Pigiau, greičiau, ekologiškiau

Pirmasis toks sumanymas buvo įgyvendintas Londone. Katarina Konvei (angl. Catherine Conway) 2006 metais atidarė mažą kioskelį, pavadintą „Neįpakuota“ (angl. Unpackaged), kuriame buvo prekiaujama maisto produktais be įpakavimų. Netrukus jis tapo labai populiarus, ir Katerina nusprendė persikelti į didesnes patalpas, atidaryti plataus maisto asortimento parduotuvę, bei kavinę-barą, kuriame norėdami išgerti vyno arba kavos lankytojai turi atsinešti savo taures ir puodelius.

Citata

„Naują“ idėją, pardavinėti tik produktus, sklindančią po pasaulį reikia suvokti ne kaip naują, bet kaip pamirštą ir vėl prisimintą. Dabartį ir praeitį skiria tik „bepakuočių“ produktų pardavinėjimo priežastys. Jei ankščiau tiek įpakavimų neturėjome, tai šiandien jų jau nenorime turėti.

„Kai aš atidariau parduotuvę „Unpackaged“, pakuočių problema dar nebuvo sulaukusi tiek dėmesio. Tačiau pastaraisiais metais susidomėjimas šia tema išaugo. Dabar internete galime rasti nesuskaičiuojamai daug blogų aplinkosaugos tema ir kitokių sumanymų. Labai įdomu stebėti, kiek bandoma nuveikti ir kiek padaroma“, - teigė K. Konvei portalui Resource.uk.

Savininkė susidomėjo tokia parduotuvės idėja dėl trijų priežasčių: „Pirmoji, nesupakuotas prekes yra pigiau parduoti ir pirkti. Antra, įpakavimas yra laiko ir resursų švaistymas – transportuojant sunaudojama daugiau vietos ir degalų dėl jų svorio. Ir galiausiai, įpakavimas yra teršianti aplinką šiukšlė“, - teigė K. Konvei, duodama interviu Inhabitat.com.

Sena idėja naujuose rūbuose

Daugelis vyresnio ir vidutinio amžiaus žmonių Lietuvoje dar prisimena, kad ankščiau dažnai tekdavo pirkti prekes be įpakavimo. Todėl šią „naują“ idėją, pardavinėti tik produktus, sklindančią po pasaulį reikia suvokti ne kaip naują, bet kaip pamirštą ir vėl prisimintą. Dabartį ir praeitį skiria tik „bepakuočių“ produktų pardavinėjimo priežastys. Jei ankščiau tiek įpakavimų neturėjome, tai šiandien jų jau nenorime turėti.

Seną įprotį įsigyti „bepakuočius“ produktus patvirtina Andrea Lunzer „Maß-Greißlerei” parduotuvės Austrijoje savininkė. „Kai papasakojau apie idėją atidaryti maisto parduotuvę be įpakavimų savo senelėms, jos nebuvo nustebusios ir labai sužavėtos. Abi šios damos jau savo jaunystėje eidavo apsipirkti nešinos vienu paprastu maišeliu. O pirkdamos pieną iš ūkininkų ar parduotuvių taip pat jį pilstydavo į savo atsineštą tarą. Jos nei sapnuote nesapnavo, kad šiandien supjaustyti vaisiai ir daržovės bus dedami į polistirolines dėžutes ir plastmasinius puodelius“, - pasakojo Andrea Lunzer portalui Die Presse.com.

Citata

Austrija yra gana gerai vertinama pagal atliekų rūšiavimą. Ji taip pat turi didelį potencialą išmetamų šiukšlių sumažinimo srityje, tačiau aš visada skausmingai reaguoju į pranešimus, jog mes esame geriausiai šiukšles rūšiuojanti šalis. Tai tik reiškia, kad mes beprotiškai daug plastiko grąžiname į gamybą.

A. Lunzer įrengė tokią parduotuvę, kokios būdavo įprastos jos senelių laikais, tačiau šiandien yra laikomos netradiciniu ir nekasdienišku reiškiniu. Tik šiais metais atidarytos „Maß-Greißlerei” savininkė yra įsitikinusi, kad jos parduotuvė bus lankoma ir populiari. Vis daugiau žmonių pastebi, kiek daug nereikalingų įpakavimų naudojama ir išmetama.

Rūšiavimas ne išeitis

A. Lunzer pati su įpakavimų problema susidūrė dirbdama rinkodaros ir įpakavimų srityje: „Aš domėjausi biologiškai suyrančios plastmasės potencialu, kol man dingtelėjo mintis ir pasidarė aišku, kad aš turiu galvoti ne apie įpakavimo medžiagas, o apie tai, kaip galima to įpakavimo išvengti. Sistemą reikia matyti kitaip.“

Kad pakuočių rūšiavimas ir perdirbimas nėra geriausia išeitis taip pat mano Elmer Schwarzlmüller, Austrijos išteklių ir atliekų aplinkos konsultacijų skyriaus darbuotoja. „Austrija yra gana gerai vertinama pagal atliekų rūšiavimą. Ji taip pat turi didelį potencialą išmetamų šiukšlių sumažinimo srityje, tačiau aš visada skausmingai reaguoju į pranešimus, jog mes esame geriausiai šiukšles rūšiuojanti šalis. Tai tik reiškia, kad mes beprotiškai daug plastiko grąžiname į gamybą”, - teigė ji.

Jei rūšiavimas nėra pati geriausia išeitis, tai pakuočių gamybos ir išmetimo mažinimas visiškai jų nenaudojant yra puikus būdas saugoti aplinką nuo šiukšlių pertekliaus. Atrodo šiai įdėjai pritaria ir nemaža dalis vartotojų, kurie renkasi pirkti atsakingose gamtai ir aplinkosaugai parduotuvėse: „Unpackaged“ Londone, „Maß-Greißlerei“ Vienoje, „In-gredients“ Teksaso valstijoje, Ostino mieste.

Pagal užsienio spaudą parengė Viktorija Bendaravičiūtė