Prestižinės klinikos vadovė užvaldo draustinį: didžiulis namas ir išdarkyti valstybinės žemės plotai

 (597)
Nors draustinyje statybos draudžiamos, panašu, kad Verkių ir Pavilnių regioniniame parke turtingiems verslininkams įstatymai negalioja. Vilniuje esančiame Riešės hidrografiniame draustinyje prestižinės klinikos vadovei, verslininkei Ingai Malinauskienei priklausančiame sklype dygsta didžiulis namas. Negana to, draustinyje išlyginta didžiulė šlaito dalis, sudarkyta miško paklotė, galimai iškirsti medžiai, buvo prisodinta svetimžemių augalų ir visa tai padaryta ne privačiame sklype, o valstybinėje žemėje.
Gulbinų gatvė 74
© Delfi nuotr.

GRYNAS.lt neseniai buvo aprašęs kitą istoriją tame pačiame parke, kai Turniškės kraštovaizdžio draustinyje išdygo didžiulė „pilis“, iškasti tvenkiniai valstybinėje žemėje, per valstybinę žemę nutiestas kelias ir užtvertas užtvaru, o parkas įnirtingai gina šias statybas. Tačiau tas atvejis nebuvo vienintelis, GRYNAS.lt žurnalistai sužinojo apie dar vieną labai panašų atvejį tame pačiame parke, tik kitame, jau Riešės hidrografiniame draustinyje, Gulbinų g. 74. Šiuo atveju statybos siejamos su turtinga verslininke.

Abejotino teisėtumo statiniui leidimai išduoti ir su parko pritarimu

Lietuvos respublikos Saugomų teritorijų įstatymas nurodo, kad draustiniuose draudžiama: naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus; statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose <...> statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos.

Todėl kyla abejonių dėl statinio teisėtumo. Nėra aišku, ar tik statinys nebus pastatytas per arti šlaito ir ar yra išlaikomas 50 m atstumas iki jo. Taip pat bus aiškinamasi, ar statinys neviršija draustinyje leidžiamo statyti dydžio.

Vis dėlto leidimą statyti naują statinį Vilniaus miesto savivaldybė išdavė dar 2014 metų liepos 25 dieną. Tai GRYNAS.lt patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė.

„2014 m. liepą buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas vienbučio gyvenamojo namo statybai nuosavybės teise valdomame sklype Gulbinų g. 74“, - komentavo A. Petrauskienė.

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorė Vida Petiukonienė GRYNAS.lt patvirtino, kad parkas taip pat pritarė statyboms 2014 metais.

Paaiškino: užtvaras valstybinėje žemėje – apsauga nuo šiukšlintojų

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorė V. Petiukonienė, nors ir derino statybos leidimus, GRYNAS.lt situacijos išsamiai komentuoti nenorėjo ir didžiąja dalimi klausimų siūlė kreiptis į miškininkus.

„Būtų gerai, kad jums atsakytų miškų valdytojai. Už sklypo ribos yra valstybinio miško fondo žemė, todėl į visus klausimus, susijusius su mišku, turi atsakyti miško valdytojas – Vilniaus miškų urėdija“, - laiške rašė V. Petiukonienė.

Teritorijoje valstybinėje žemėje užtvaru yra užtvertas viešas kelias. Tačiau, pasak parko direktorės, tai padaryta dėl apsaugos nuo šiukšlintojų: „Kelio užtvaras, esantis ant įvažiavimo link Balsio ir Gulbino ežerų, yra pastatytas tuo pačiu pagrindu. Tad pravažiavimas ir praėjimas yra tik dviratininkams ir pėstiesiems.“

Leidimo medžiams kirsti nebuvo išduota

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius GRYNAS.lt komentavo, kad leidimo kirsti medžiams toje vietoje nebuvo išduota.

„Jokie leidimai medžių kirtimui šiuo adresu nebuvo išduoti. Teritorija palei minėtą sklypą yra Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos žinioje“, - komentavo G. Runovičius.

Taip pat per draustinį yra išasfaltuotas kelias, vedantis iki šio namo. Už namo asfaltas pasibaigia, stovi užtvaras ir likusi kelio dalis yra neasfaltuota, todėl asfaltavimas naudingas tik šios valdos gyventojams. Kaip paaiškėjo, kelias asfaltuotas su savivaldybės žinia.

„Gulbinų g. sklypo savininkė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl minėtos gatvės dalies projektavimo ir įrengimo. Savininkas savo lėšomis atliko Gulbinų g. dalies projektą, jam buvo išduotas statybos leidimas. Norime atkreipti dėmesį, kad tai nėra kelias, vedantis link namo, o Vilniaus miesto Gulbinų gatvės dalis. Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar 2011 m. patvirtino tvarką pagal kurią prie gatvių remonto finansiškai gali prisidėti ir patys verslininkai ir vietos gyventojai, o tai lemia spartesnę darbų eigą. Vilniaus savivaldybė visada prisideda finansiškai, jei gyventojai ar įmonės prisideda prie projektų įgyvendinimo“, - GRYNAS.lt komentavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyriaus vadovas Arūnas Visockas.

Išasfaltuotas kelias
Išasfaltuotas kelias
© DELFI montažas

Valstybinėje žemėje – šašlykinė ir malkinė

Negana to, kad sklype draustinyje stovi didelis abejotino teisėtumo namas, ten buvo nustatyta ir daugiau pažeidimų. Gerai informuotų GRYNAS.lt šaltinių duomenimis, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) darbuotojai buvo apsilankę teritorijoje ir pamatė nemažai pažeidimų.

Buvo teigiama, kad draustinyje savavališkai buvo pasodintos introdukuotos augalų rūšys, t.y. svetimšaliai augalai, kuriuos draustinyje sodinti draudžiama. Taip pat, kai buvo valytas miškas, GRYNAS.lt šaltinių teigimu, valstybinėje žemėje buvo pastatyta malkinė, šašlykinė, suoliukai. Šaltinių teigimu, buvo sumokėta 16 tūkstančių litų bauda už savavališkus veiksmus ne savo teritorijoje ir duotas nurodymas atstatyti buvusią padėtį.

Be to, paviršiaus reljefas buvo išlygintas ir šlaite matomas užpylimas, dirbtinai yra paaukštintas šlaitas. Įtarimų VSTT kelia ir pastatas, mat pagal įstatymus draudžiama statyti arčiau nei 50 m nuo šlaito. Be to, iš vienos pusės užtvaru yra užtvertas kelias, vedantis į sklypą.

Kai GRYNAS.lt žurnalistai lankėsi sklype pirmą kartą, valstybinėje žemėje dar stovėjo malkinė, tačiau šašlykinės jau nebebuvo. Antro apsilankymo metu po mažiau nei savaitės valstybinėje žemėje nebeliko ir malkinės.

Valstybinėje žemėje buvusi malkinė
Valstybinėje žemėje buvusi malkinė
© DELFI montažas

Institucijos atlieka patikrinimus

Iš GRYNAS.lt informaciją apie statinį draustinyje sužinojusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atlieka patikrinimą ir aiškinasi dėl statinio teisėtumo draustinyje. Tai GRYNAS.lt patvirtino VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė.

Taip pat gavę informaciją, patikrinimą dėl galimo miško iškirtimo atlieka ir Valstybinė miškų tarnyba. Tai GRYNAS.lt patvirtino Valstybinės miškų tarnybos direktorius Paulius Zolubas. Mat pagal archyvines žemėlapių nuotraukas puikiai matoma, kad teritorijoje anksčiau buvo nemažai medžių, o dabar belikęs vos vienas kitas.

Dėl neaiškių priežasčių parkas leido tvarkyti valstybinę žemę

Teritorijoje jau lankėsi ir situaciją sklype fiksavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) darbuotojai, kurie nustatė nemažai pažeidimų.

VSTT direktorius Albertas Stanislovaitis GRYNAS.lt teigė, kad tai yra sisteminė problema, mat kažkodėl parkas įtakingiems verslininkams leidžia tvarkyti valstybinę žemę, o nesuprasdami, kaip tai daryti saugomoje teritorijoje, žmonės padaro pažeidimų, išdarko miško paklotę.

„Žinau situaciją. Ten yra tam tikri sisteminiai dalykai. Būtent direkcijos leidimai, sutartys fiziniams asmenims tvarkyti. Gaunasi toks kaip delegavimas tam tikrų parko funkcijų, o žmonės, savaime suprantama, tai daro taip, kaip jie supranta. Ten yra ir paklotė sunaikinta. Ten esame apsilankę, medžiaga ruošiama“, - kalbėjo A. Stanislovaitis.

Pasak direktoriaus, VSTT kreipsis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl susidariusios situacijos ir sieks platesnio parko direkcijos veiklos įvertinimo.

Gausybė pažeidimų

GRYNAS.lt turimi dokumentai rodo, kad VSTT sklype nustatė gausybę pažeidimų. Privačiame žemės sklype vietoje buvusios sodybos šiuo metu pastatytas vienas gyvenamasis namas, kurio užstatymo plotas yra 300 kv. m, naujo pastato tūris 2250 kubinių metrų, t.y. 6 kartus didesnis už buvusio gyvenamojo namo.

Gyvenamieji namai (tiek naujas, tiek anksčiau stovėjęs) pateko į pakrantės apsaugos juostą. Nustatyta, kad gyvenamasis namas, vizualiai žiūrint, yra tik apie 14-15 m atstumu nuo šlaito briaunos. Be to, nustatyta, kad pastatytas miesto tipo gyvenamasis namas, o ne perstatyti sodybos pastatai.

Visa sodyba (50 m atstumu) yra Riešės upelio pakrantės apsaugos juostoje. Pagal įstatymą pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėną. Nuo nagrinėjamo sklypo pertvarkyta Riešės upelio slėnio šlaito dalis, išlygintas paviršius, apsėta veja.

Už sodybos (kitoje gatvės pusėje) esantis valstybinis miškas pertvarkytas taip pat galimai neteisėtai: suardyta miško paklotė, iškirsti krūmai, pomiškis.

Be to, VSTT nustatė, kad užtvaru užtverta Gulbinų gatvė, einanti pro sodybą toliau per valstybinį mišką taip, kad net ir pėstieji ar dviratininkai nebegali naudotis keliu. Tarnybos nuomone, pastatant keliuko užtvarą, užkirsta galimybė visuomenei lankytis valstybinėje žemėje.

Sklypas Gulbinų g. 74 ir aplinkui esanti valstybinė žemė
Sklypas Gulbinų g. 74 ir aplinkui esanti valstybinė žemė
© Stopkadras

Kada prasidėjo statybos, neprisimena

Vietoje apsilankiusi GRYNAS.lt žurnalistė pasikalbėjo su statybas vykdančiu asmeniu. Jis iš pradžių teigė, kad apie malkinę nieko nežino, o vėliau aiškino, kad tai tik laikinas statinys, panašus į automobilį.

GRYNAS.lt pateikia pokalbio su statybininku išklotinę.

„Kokia malkinė? Nežinau, gal kažkas pastatė“, - sakė statybininkas.

- Kaip tai nežinote? Gi šalia jūsų stovėjo, pati mačiau prieš savaitę.

- Tai čia laikinas statinys, taip pat, kaip ir automobiliai štai čia stovi, o vėliau išvažiuoja. Dabar nebėra ir malkinės.

- O jūs tik namą, ar ir tą malkinę statėte?

- Ne, tik namą.

- O kada statybos prasidėjo?

- Neprisimenu, žinokite.

- Kaip tai neprisimenate, tai maždaug prieš kiek metų?

- Aš neįgaliotas kalbėtis su spauda. Kreipkitės į savininkę.

Savininkė – prestižinės klinikos vadovė

Registrų centro duomenimis, sklypas ir statiniai Gulbinų g. 74 priklauso Ingai Malinauskienei, prestižinės Baltijos-Amerikos klinikos direktorei.

Taip pat Registrų centro duomenimis, pagal paskutinį jų teiktą akcininkų sąrašą (2013 m. rugsėjo 25 d.), UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“ turi du akcininkus: I. Malinauskienė (81 proc. akcijų) ir UAB Amerigas (19 proc. akcijų). UAB „Amerigo“ vadovė taip pat yra I. Malinauskienė.

I. Malinauskienė yra jauna verslininkė, ekonomistė, kuri klinikai pradėjo vadovauti būdama labai jauna ir tai daro jau daugybę metų.

Su pačia I. Malinauskiene GRYNAS.lt redakcijai susisiekti nepavyko. Į kliniką buvo skambinta ne vieną kartą, tačiau žurnalistams visuomet buvo atsakoma, kad dabar direktorės darbe nėra ir paprašyta paskambinti vėliau. Žurnalistai paprašė administratorės, kad ši, kai direktorė grįš, perduotų jai jos numerį, tačiau žurnalistai vėl išgirdo tą patį atsakymą – pabandykite paskambinti vėliau.

R. Šimašius kviesis parko direktorę pasiaiškinti

Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o ne Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, kaip visi kiti likę parkai. Vilniaus meras Remigijus Šimašius, sužinojęs apie tokius statybų atvejus, susitiks su parko direktore, norėdamas išgirsti jos pasiaiškinimus. Tai GRYNAS.lt patvirtino Vilniaus mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas.

„Merą nustebino DELFI žurnalistų paviešinta informacija apie statybas Pavilnių regioniniame parke. Mero nuomone, valstybės įstaigos turi ne kratytis atsakomybės ir permetinėti ją viena kitai, o kartu susirinkus išspręsti statybų „rebusą“. Artimiausiu metu meras taip pat planuoja susitikti su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadove Vida Petiukoniene ir išgirsti jos paaiškinimus“, - laiške rašė A. Zubriakovas.

Aplinkos viceministras: kreipsimės į savivaldybę ir sieksime tarnybinių nuobaudų

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas GRYNAS.lt teigė, kad bus kreipiamasi į savivaldybę dėl parko direkcijos veiksmų. Anot jo, parko vadovė akivaizdžiai neprisideda prie to, kad draustinis būtų išsaugotas.

„Artimiausiu metu mes kreipsimės į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu įvertinti Verkių regioninio parko direkcijos veiksmus. Tai spręsti jau savivaldybės kompetencijoje. Ji yra steigėja, bet, matyt, kalba bus apie tarnybines nuobaudas ar vadovams, ar atsakingiems asmenims“, - kalbėjo L. Jonauskas.

Pasak viceministro, situacija sklype draustinyje kelia didelį nerimą: „Ten miško paklotės galimai yra sunaikinta ir krūmai iškirsti ir gatvė užtverta ir galimai, kad plotas yra kur kas didesnis užstatymo, negu buvo numatyta ir galima.“

A. Salamakinas: arba parką perima valstybė, arba reikia keisti direktorę

Po GRYNAS.lt tyrimo situaciją dėl draustinyje išdygusių rūmų trečiadienį Seime aiškinsis ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas GRYNAS.lt teigė, kad parke stebima betvarkė ir kad komitete bus svarstomi keli variantai: arba parko valdymą perima valstybė, arba reikia keisti parko direktorę.

„Kai pradėjau domėtis, kas per velniava ten vyksta, sužinojau, kad tai – savivaldybės parkas ir mes negalime kištis. Bet taip negali būti ir mes turime priimti sprendimus. Yra trys variantai: arba ten susitvarko jie, jeigu nesusitvarko, parką turi perimti valstybė. Arba tada leidžiam statyti ten, ką nori. Žinoma, paskutinis variantas toks humoristinis. Visur yra parko direktorės parašai, viskas suderinta, leidimai išduoti. Po to parko direktorė sako, kad patyrė didžiulį spaudimą, kad pasirašytų, bet taip negali būti“, - kalbėjo A. Salamakinas.

Pasak politiko, jo kantrybė su statiniais draustiniuose jau baigėsi: „Iš kitos pusės, pas mane ateina verslininkai ir klausia: turiu visus leidimus, tai kodėl dabar nori nugriauti mano namus? Kai pasižiūri – tikrai visi leidimai yra, bet po to pradeda tikrinti ar Statybų inspekciją, ar Saugomų teritorijų tarnyba ir sako, kad taip būti negali. Jau anksčiau, praeitais metais, po GRYNAS.lt publikacijų man kilo abejonių, bet dabar kantrybė baigiasi. Arba parką perima valstybė, arba reikia kažką galvoti, keisti direktorę, bet šitokios velniavos negali būti. Ten aibės tokių pažeidimų – nusiperka tvartą, pasistato pilį ir sako, kad yra visi leidimai. Šitaip negali būti. Rytoj bus labai griežta kalba apie tai.“

A. Stancikienė: su šita direktore manęs niekas nebestebina

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė GRYNAS.lt teigė, kad parko direktorė nuolatos nuolaidžiauja turtingiems verslininkams.

„Šitam parke su šita direktore manęs nestebina niekas. Šito parko vaizdas direktoriaujant šitai direktorei pasikeitė į neigiamą pusę, nes iš esmės ji visur nuolaidžiauja. Kadangi tai yra labai patrauklios vietos – Verkiai, Pavilniai, čia įsigyja sklypus arba vadinamas medines lūšnas, bet iš tiesų tai būna kraštovaizdžiui būdingi medinės architektūros pastatai, jie juos perstatinėja į didžiulius pastatus, o parko direktorė nuolaidžiauja tiems turtingiems verslininkams“, - kalbėjo A. Stancikienė.

A. Stancikienė pati yra buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė. Paklausta, ar parko vadovas turi svertų pasipriešinti tokioms statyboms, ji teigė, kad tam jis ir reikalingas: „Žinoma, ji tam ir yra, kitaip nereikalingas tas parkas. Jeigu direktorė yra tik tam, kad įteisinti visas statybas, esančias, tokiose vietovėse, tai yra nereikalinga nei tokia direktorė, nei toks parkas. Šiaip statybas visoje Lietuvos teritorijoje reglamentuoja kiti įstatymai. Saugomų teritorijų įstatymas būtent yra tam padarytas, kad nebūtų tokių užstatymų, kurie vyksta čia, kad nebūtų užtvarų. Visur yra šitos direktorės, arba jos pavaduotojos Zentos parašai. Ten jos labai įdomiai: tai viena, tai kita pasirašo – toks jausmas, kad visus veiksmus tarpusavyje derina ir yra sutarę.“

Paklausta, ar tai nėra galimos korupcijos apraiškos, pašnekovė teigė, kad negali to paneigti: „Išvadas jūs pasidarėte patys. Tikrai negaliu pasakyti, kad jūsų išvada yra neteisinga, man kyla įvairiausių klausimų, taip pat kaip ir jums. Seimas gali vykdyti tik parlamentinę kontrolę, mes neturime svertų, bet mes norime pradėti diskusiją ir norime inicijuoti, kad to parko steigėja būtų Vyriausybė, kad jis iš savivaldybės lygmens taptų valstybinės reikšmės. Bet be savivaldybės sutikimo ir be jų steigėjo funkcijų perdavimo Vyriausybei tas yra neįmanoma. Nes tada būtų vieninga sistema, vieningas direktorių skyrimas, labai aiški atsakomybė, jie tada privalo būti valstybės tarnautojai ir atitikti tam tikrus standartus.“

Žinote daugiau nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)