Prieš porą savaičių Vilniaus Savanorių prospekte susidūrus vilkikams, į Neries upę per lietaus surinkimo sistemą pateko iki kelių tonų teršalų. Jau tada specialistai neslėpė, kad tai didžiausia ekologinė nelaimė. Šiandien jie konstatuoja faktą, kad į aplinką patekusių teršalų kiekis padvigubėjo, taip pat galėjo pasiekti net Kuršių marias, o Neries vandens ekosistemos organizmams trūksta deguonies. Visgi specialistai tikina, kad viskas galėjo baigtis ir blogiau.

Kaip portalą GRYNAS.lt informavo Aplinkos apsaugos agentūros Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas, į aplinką išsiliejo 5,5 t teršalų (prieš tai buvo skelbiama, kad pateko 2 - 3 t, - GRYNAS). Pasak specialisto, šiuo metu dar yra tikslinamas ir nuo žemės paviršiaus, ir Neryje surinktų teršalų kiekis, todėl kalbėti apie galimus nelaimės padarinius aplinkai dar kiek per anksti.

„Nustačius jų kiekį, bus skaičiuojama aplinkai padaryta žala. Tik tada bus galima daryti išvadas ir apie galimą poveikį ekosistemai“, - teigė G. Markauskas.

Ekologinė nelaimė nesukėlė tiek žalos, kiek galėjo

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Roaldas Kepalas informavo, kad teršalų rinkimo darbai buvo baigti antrą dieną po įvykusios nelaimės. Jo teigimu, visi teršalai buvo surinkti operatyviai, ir perduoti utilizacijai.

„Joks kiekis teršalų „praslįsti“ nepastebėtas negalėjo. Nebent galėjo kur nors užsistovėti, tačiau tokie duomenys nebuvo gauti“, - tikina R. Kepalas.

Nelaimės metu tik išsiliejus teršalams į aplinką, jų kontrolei buvo pasitelktos boninės užtvaros, kurios sulaikė išsiliejusius teršalus. Pasak ekologo Kęstučio Skrupskelio, kita dalis jų galėjo būti nunešta srovės ir tikriausiai akumuliuosis upės žemupyje. Vertinant padarytą gamtai žalą, ekologo nuomone, privaloma bus atsižvelgti į upės grunto užterštumą: įvertinti užterštų, nerštui tinkamų buveinių plotą ir pan.

K. Skrupskelis
Ar tai padarė didelę įtaką lašišinių žuvų populiacijai? Sunku atsakyti. Greičiausiai šios, ypatingai jautrios teršalams žuvys, pasitraukė į kitas vietas, kaip ir rėvose gyvenantys jų jaunikliai.

Specialistas neatmeta galimybės, kad atlikus išsamius tyrimus, gali paaiškėti, jog nemaža dalis dyzelinio kuro pasiekė net Kuršių marias.

„Dyzelinas, kaip ir daugelis kitų naftos produktų, yra ilgai neyrantys teršalai. Jų sklaida vandens paviršiuje dažnai organizmams apsunkina deguonies pasisavinimą iš atmosferos. Prie to pridėjus toksinį šių produktų poveikį ir tai, kad mirę organizmai tik padidina deguonies sunaudojimą gauname „deguonies badą“ po vandeniu, kas neabejotinai neigiamai veikia ekosistemą“, - tikina K. Skrupskelis.

Pasak specialisto, neigiamas deguonies trūkumo poveikis galėjo būti ir didesnis. To išvengti iš dalies padėjo Neries sraunumas, nes rėvose vanduo turi geras savaiminio prisisotinimo deguonimi sąlygas.

Teršalai boninėmis užtvankomis buvo renkami ties Vieviu, už Neries regioninio parko. Ar kelios tonos dyzelino praplaukęs pro saugomos teritorijos vandenis jai nepakenkė? Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė portalą GRYNAS.lt patikino, kad jokie dideli teršalų kiekiai nebuvo pastebėti jų prižiūrimose teritorijose. Parko ekologas Aivaras Jefanovas antrino direktorei ir teigė, kad Neries regioninio parko ribose reikšmingo naftos kiekio ir poveikio aplinkai nepastebėta. Tad žalos vandens ekosistemai lokaliu Neries regioninio parko mastu nebuvo. 

„Jeigu teršalai būtų nesulaikyti ir pasklidę toliau nuo taršos židinio, tuomet neigiamas poveikis galėtų pasireikšti tiek vandens gyvūnams, tiek žuvims ir augalams. Tačiau naftos kiekis turėtų būti didelis ir padengti vandens telkinį plėvele. Laimei teršalai buvo sulaikyti ir jų plitimo į tolimesnes teritorijas buvo išvengta“, - teigia A. Jefanovas.

Kaip į teršalus reaguos neršiančios lašišos?

„Ar tai padarė didelę įtaką lašišinių žuvų populiacijai? Sunku atsakyti. Greičiausiai šios, ypatingai jautrios teršalams žuvys, pasitraukė į kitas vietas, kaip ir rėvose gyvenantys jų jaunikliai“, - teigia K. Skrupskelis.

Pasak jo, Neries upė nėra pagrindinė šių žuvų nerštavietė Lietuvoje. Tai greičiau vienas pagrindinių migracijos kelių į aukščiau esančias nerštavietes Šventosios, Žeimenos ir kitų upių baseinuose.

„Norėčiau tikėti, kad lemiamo neigiamo poveikio Lietuvos lašišinių žuvų populiacijoms ši nelaimė neturės“, - viliasi ekologas.