2,5 mln. piligrimų praėjusią savaitę susirinko į Meką islamo hadžui - šis susirinkimas laikomas didžiausiu kasmetiniu žmonių susirinkimu pasaulyje.
Kiekvienas sveikas ir pajėgiantis musulmonas savo tikėjimo yra įpareigotas šventąją kelionę atlikti bent kartą gyvenime. Tačiau dabar piligrimai ir valdžios pareigūnai pradėti raginti mažinti keliautojų srauto aplinkai daromą poveikį, rašo CNN.
„Visi atvyksta tuo pačiu metu, į lygiai tą pačią vietą ir kasmet žmonių vis daugiau ir daugiau“, - aiškina dr Husna Ahmed, pagrindinė šią savaitę išleisto patarimų rinkinio „Žaliasis hadžo gidas“ („The Green Guide for Hajj“) autorė.
Jos pateikiamais skaičiavimais, pernai per hadžą piligrimai išmetė 100 mln. plastiko butelių. H. Ahmed priduria, jog Mekos valdžia dar turi priimti tinkamus sprendimus dėl šiukšlių rūšiavimo.
„Visos atliekos po maisto, visi dūmai iš po miestą važinėjančių transporto priemonių, visa energija, naudojama aprūpinti vietos viešbučiams turi žymų poveikį aplinkai. Ir tai dar prieš susimąstant apie teršalus, išmetamus, kai žmonės atskrenda lėktuvais iš kitos pasaulio pusės“, - kalbėjo H. Ahmed.
„Deja, klimato kaitos ir gamtosaugos problemos daugeliui nėra tarp pirmųjų prioritetų, ypač tiems, kurie besivystančiose šalyse kovoja su skurdu - kuriems pagrindinis rūpestis yra kaip nors nugyventi dieną“, - kalbėjo H. Ahmed, kuri tikisi, jog jos paremtas gidas pabrėš esminį ryšį tarp islamo teologijos ir gamtos išsaugojimo.
Tokią žinią nori paskleisti įkurtas naujas Žaliosios piligrimystės centras (GPN). „Daugelis religijų netiesiogiai yra gamtosauginės... Galų gale, jei manai, kad dievas yra kūrėjas, tada tau tikrai priklauso pasirūpinti jo kūriniais“, - teigia tinklo generalinis sekretorius Martinas Palmeris. Tai daugelį tikėjimų apimanti organizacija, kuri siekia sukurti pasaulio šventųjų miestų aljansą darnios plėtros veiksmams, pavyzdžiui, automobilių uždraudimą piligrimystės keliuose, atliekų tvarkymo patobulinimus, investicijos į atsinaujinančią energiją.
Tinklo duomenimis, kasmet į religines keliones patraukia apie 100 mln. žmonių ir tai yra viena svarbiausių kelionių priežasčių pasaulyje.
M. Palemrio teigimu, aplinkosaugos iššūkiai šventuosiuose miestuose pirmiausia susiję su moderniu gyvenimo būdu.
„Piligrimystę sugadino vartotojiškumas“, - teigia jis. - „Pavyzdžiui, užuot pirkę milijonus plastikinių butelių, prieš 100 metų visi piligrimai keliavo su gertuvėmis.“
Praėjusią savaitę oficialiai atidarytas šventajame katalikų Asyžiaus mieste Italijoje, tinklas jungia 12 miestų įkūrėjų, tarp jų - Amritsaras Indijoje, kur sikhų piligrimamas, keliaujanties į Auksinę šventyklą, pažadėta tiekti švaraus geriamojo vandens; taip pat - Sent Olbansas Didžiojoje Britanijoje, kur vietos katedroje žadami saulės elementai.
„Tai, žinoma, tik pradžia“, - sako M. Palemris, kurio nurodomas tikslas - bent 300 per kitus kelerius metus prie tinklo prisijungsiančių miestų.
Kad galėtų prisidėti prie tinklo, miesto valdžia turi dirbti kartu su religine bendruomene dėl „bendrų aplinkos tikslų“.
M. Palmeris teigia besitikintis, kad priklausymas tinklui taps garbės ženklu, tarsi „tapimas UNESCO pasaulio paveldo objektu“, rašo CNN.
