aA
Vasara – metas, kai norisi atsivėsinti ežere ar upėje, todėl dažnas sodybos ar namo savininkas sugalvoja išsikasti nuosavą kūdrą. Kad panorėjus atsigaivinti, šį norą būtų galima išpildyti tuoj pat. Atrodo, kiek čia to darbo: pasamdei ekskavatorių, šis iškasė duobę, į ją iš žemės gelmių pritekėjo vandens ir jau turi kur įmerkti kojas arba užmesti meškerę vienai kitai žuvelei pasigauti. Anaiptol! Su kūdrų kasimo subtilybėmis gerai susipažinęs ir dešimties metų patirtį šioje srityje turintis bendrovės „Senasis ežerėlis“ direktorius, dr. Aušrys Balevičius demonstruoja konkrečius atvejus, kuriais baigiasi „pigiai ir greitai“ iškastos kūdros.
Kūdros, kurios kelia siaubą net specialistams/ A.Balevičiaus nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

- Kas yra „pigiai ir greitai“ iškasta kūdra? - GRYNAS.lt paklausė dr. A. Balevičiaus.

- Iš savo daugiau kaip dešimties metų darbo su kūdromis praktikos, galiu tvirtai pasakyti: „pigiai“, „greitai“ ir „gerai“ kartu nevaikšto. Tačiau pradžiai pabandykime apsibrėžti, kas tai yra „gerai“. Mano galva, gera kūdra turi tenkinti bent tris kriterijus: būti saugi, derėti prie aplinkos ir turėti gerą vandens kokybę. Priklausomai nuo kūdros paskirties, prie minėtų kriterijų galima pridėti estetišką apželdinimą, rekreacinę infrastruktūrą, žuvingumą, nesudėtingą priežiūrą ir pan.

Teisingai įrengtoje kūdroje su gerai subalansuota ekosistema laikysis gera vandens kokybė, kuri net gali būti geresnė nei greta telkšančio ežero.
Aušrys Balevičius

Kūdros saugumas visų pirma priklauso nuo jos viršvandeninių ir povandeninių šlaitų statumo. Manau, ne vienas stovėdamas prie stataus kūdros šlaito esame patyrę įtampą „kojose ir smegenyse“ - kaip čia nepaslydus ir nemurktelėjus? O jei murktelės vaikas? Kitas kūdros saugumo aspektas - ar saugu jos gyventojams? Pavyzdžiui sekliose, uždumblėjusiose kūdrose per žiemą išdūsta žuvys, varlės, o neskaidriose - išnyksta povandeniniai augalai. Tokių kūdrų nepavadinčiau „geromis“.

Dermė prie aplinkos - labai plati sąvoka, apimanti kūdros formą, šlaitų nuolydžius, vandens lygį, kūdros „įpaišymą“ į vietovę, jos funkcines zonas, sklypo reljefo suformavimą iš iškasto grunto, apželdinimą, mažąją architektūrą ir daugelį kitų nedidelių, bet svarbių dalykų. Net ir labai išpuoselėtose privačiose ar kaimo turizmo sodybose pasitaiko tik varlėms veistis pritaikomų stačiakampių ir stačiašlaičių kūdrų, kurios tik darko sodybos vaizdą ir prašosi kuo greičiau pertvarkomos arba užkasamos. Kūdros vandens kokybė - suminis rodiklis, atspindintis tiek kūdros morfomertriją (paviršiaus reljefo formas – red. past.) bei hidrochemiją (vandens cheminę sudėtį – red. past.), tiek ir jos ekosistemos funkcionavimą. Teisingai įrengtoje kūdroje su gerai subalansuota ekosistema laikysis gera vandens kokybė, kuri net gali būti net geresnė, nei greta telkšančio ežero.

- Kaip paprastam žmogui žinoti, kada kūdros kasimo kaina yra per maža, o skelbiamas darbų laikas - per trumpas? Kiek vidutiniškai kainuoja kūdros iškasimas ir kiek tai užtrunka?

- Paprastai žmonės, sumąstę išsikasti kūdrą, mato mažą dalį darbų: „atvažiuos ekskavatorius ir iškas“. Retas iš anksto pamąsto kaip reikės stabilizuoti šlaitus, kiek laiko, darbo ir / ar pinigų reikės norint veja apsėti kūdros pakrantes, kokius augalus reikės sodinti vandenyje, kaip kūdrą įžuvinti, kad be didesnės priežiūros joje laikytųsi gera vandens kokybė, nebūtų vandens „žydėjimų“, neaugtų siūliniai dumbliai, kūdra neužžėlinėtų bei nedumblėtų.

Todėl nenuostabu, kad ir šiandien Lietuvoje kūdrų madas diktuoja ekskavatorininkai, kurie dauguma atvejų puikiai moka kasti žemę ir skaičiuoti pinigus, tačiau neretai nieko nenusimano apie kūdras... Ekskavatorininkai būna trijų tipų – duobkasiai, grioviakasiai ir kūdrakasiai. Tretieji paprastai turi kūdrų kasimo bei valymo patirties, specializuotos technikos, tačiau būna brangesni (aro iškastos kūdros su grunto sutvarkymu kaina siekia 1200-1600 Lt). Tradiciniam lietuviškam taupumui tokia kaina neretai „iššauna saugiklius“, todėl tūlas taupuolis suranda pigesnį - 750-900 Lt už arą prašantį kasėją (pvz., kelininkus, kuriems kartais reikia grunto, ūkininką, nežinia kam su europine parama įsigijusį ekskavatorių, ar šiaip kokį vietinį sukčių, kuris, sakydamas mažą kainą, iš karto žino, už ką iš užsakovo nulups papildomų pinigų ir gaus bent 1000-1200 Lt už arą).

Net ir labai išpuoselėtose privačiose ar kaimo turizmo sodybose pasitaiko tik varlėms veistis pritaikomų stačiakampių ir stačiašlaičių kūdrų, kurios tik darko sodybos vaizdą ir prašosi kuo greičiau pertvarkomos arba užkasamos.
A. Balevičius

Spręsti apie kūdros kasimo kokybę pagal darbo laiką - labai sunku. Tai priklauso nuo technikos, iškasto grunto transportavimo atstumo ir būdo, ekskavatorininkų patirties, grunto ir vandens sąlygų, gedimų ir pan. Apie kasėjų darbą geriau orientuotis pagal iškasto duburio dydį ir gylį, o jei tai neįmanoma (pvz., greitai renkasi vanduo ir kasama po vandeniu) - pagal iškasto grunto krūvas. Bet kuriuo atveju, jei žmogus vienu ekskavatroriumi per 2-3 dienas iškasa 10-12 arų kūdrą, manyčiau, kad ji nebus iškasta kokybiškai (pvz., duburys nebus pakankamai gilus, neišlygintas iškastas gruntas, nesuformuoti šlaitų nuolydžiai ar pakrančių reljefas ir pan.).

Paprastai 10-ties arų kūdros kokybiškas kasimas ir sklypo reljefo suformavimas panaudojant iškastą gruntą trunka nuo savaitės iki dviejų, o normali šiandieninė kaina galėtų siekti 10-15 tūkstančių litų.

Tačiau tai  - tik gero kasimo kaina. Nors šiuo metu kūdrų kasimą reguliuojanti įstatyminė bazė yra labai liberali, kai kuriais atvejais norint įsirengti kūdrą reikia parengti projektą, atlikti geologinius tyrimus, įvykdyti drenažo sistemos rekonstrukciją, išspręsti specifinius sklypo reljefo formavimo bei apželdinimo uždavinius, kūdroje suformuoti gerą vandens kokybę palaikančią ekosistemą, taigi kasimo darbai paprastai sudaro nuo 40 iki 70% gerai įrengtos kūdros kainos.

- Jūsų tinklapyje yra parodyti keli pavyzdžiai tvenkinių, kurie patvenkti netinkamai. Ar galite trumpai paaiškinti, kokios klaidos padarytos?

Matome, kaip suiro pylimas tarp tvenkinių - pavasarį jis buvo įrengtas, o rudenį jau paplautas/ A. Balevičiaus nuotr.
Matome, kaip suiro pylimas tarp tvenkinių - pavasarį jis buvo įrengtas, o rudenį jau paplautas/ A. Balevičiaus nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

- Tie tvenkiniai iš viso ne „patvenkti netinkamai“, o sakyčiau „išdraskyti“ ar „išdrakoninti“...Visų pirma, iš durpių negalima formuoti tvenkinių dambų, nes tai nėra stabilus gruntas (nuotraukose matosi, kaip suiro pylimas tarp tvenkinių - pavasarį jis buvo įrengtas, o rudenį - jau paplautas). Tvenkinių šlaitai - baisūs, iš viso nelyginti... Gal žmogeliai tikėjosi, kad vanduo tą durpę sulygins, bet juk taip nebūna... O visą šią, negrabaus darbo, elementaraus bukumo ir pavojingų hidrotechninių nesąmonių galeriją vainikuoja vidury tvenkinio palikta salelė su aukštos įtampos elektros stulpu. Kas būtų avarijos atveju, kaip elektrikams privažiuoti prie taip sumaniai „apsaugotos'“ atramos? To nepagalvojo kasėjai , nesuprastų tokio humoro ir elektrikai....

Vidury tvenkinio palikta salelė su aukštos įtampos elektros stulpu/ A.Balevičiaus nuotr.
Vidury tvenkinio palikta salelė su aukštos įtampos elektros stulpu/ A.Balevičiaus nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

-  Kokios dažniausios klaidos pasitaiko kasant kūdras? Gal galite pateikti konkrečių pavyzdžių.

- Pagrindinės ir didžiausios kūdrų įrengimo klaidos padaromos dar neatvažiavus ekskavatoriui, t.y. kūdros planavimo etape. Čia būdingos vietos ir formos parinkimo klaidos: mažesniuose sklypuose kūdra suplanuojama per arti namų ir nelieka kiemo; nesilaikoma minimalaus atstumo nuo kaimyninių sklypų ar net įlendama į kaimyno sklypą; kūdros forma ir vieta disonuoja su aplinka.

Kūdra planuojama „šlapiausioje“ sklypo vietoje, tikintis nukirsti drenažą ir visą laiką turėti vandens; kūdra planuojama upelių užliejamose teritorijose ar ją norima sujungti su upeliu; kūdrą norima išsikasti pelkėje (nuotraukose matomas visas darbų ciklas). „Pigus“ kasėjas techniką vežė 4 kartus, nes mano pamokytas šeimininkas reikalavo kokybiško darbo ir nenorėjo durpių salos kūdros viduryje.).Tiesa, būtina pažymėti, kad šiuo metu didesnes kaip 0,5 ha ploto pelkes draudžiama sausinti, kasti kūdras ar kitaip keisti jų ekosistemas.

Šaltinyne kasant kūdrą Stakliškių spūdinio gruntinio vandens regione buvo atkastas spūdinio vandens šaltinis, kūdra prisipildė akimirksniu ir iš jos į Verknės upę keletą metų tekėjo tėkmė nešanti molio daleles. Dėl to Verknės upė buvo balta, pablogėjo hidrobiontų (vandenyje gyvenančių organizmų – red. past.) gyvenimo sąlygos. Arba kūdra įrengiama akmenyne, nors tai draudžia įstatymai.

Šaltinyne iškasta kūdra/ A. Balevičiaus nuotr.
Šaltinyne iškasta kūdra/ A. Balevičiaus nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.
Pabalusi Verknė/ A/ Balevičiaus nuotr.
Pabalusi Verknė/ A/ Balevičiaus nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Klaidos nustatant vandens lygį (sutaupoma geologiniams tyrimams ir iškasama sausa kūdra arba kūdroje laikosi labai žemas vandens lygis).

Iškasta sausa kūdra/ A. Balevičiaus nuotr.
Iškasta sausa kūdra/ A. Balevičiaus nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Kitos klaidos padaromos jau kasant kūdrą: derlingas dirvožemis sumaišomas su mineraliniu gruntu, o vėliau, sodinant augalus, jį tenka brangiai pirkti.

Derlingas dirvožemis sumaišomas su mineraliniu gruntu/ A. Balevičiaus nuotr.
Derlingas dirvožemis sumaišomas su mineraliniu gruntu/ A. Balevičiaus nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Įrengiami neteisingi šlaitų nuolydžiai (per statūs šlaitai neretai nučiuožia į kūdrą).

Įrengiami neteisingi šlaitų nuolydžiai/ A. Balevičaus nuotr.
Įrengiami neteisingi šlaitų nuolydžiai/ A. Balevičaus nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Šlaitai blogai suplaniruojami tuo paskatinant jų eroziją.

Šlaitai blogai suplaniruojami tuo paskatinant jų eroziją/ A. Balevičiaus nuotr.
Šlaitai blogai suplaniruojami tuo paskatinant jų eroziją/ A. Balevičiaus nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Iškasama per sekli kūdra, kurioje vėliau negali peržiemoti žuvys, ant kūdros krantų paliekamos iškasto grunto krūvos.

Šlaitai blogai suplaniruojami tuo paskatinant jų eroziją/ A. Balevičiaus nuotr.
Šlaitai blogai suplaniruojami tuo paskatinant jų eroziją/ A. Balevičiaus nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Įrengiami neteisingi kūdros pakrančių šlaitų nuolydžiai, pažeidžiamas drenažas, dėl ko gali patvinti ir pati kūdra, ir kaimyniniai sklypai; neteisingai įrengiama maudymosi zona, gruntu užverčiami ir taip nužudomi medžiai.

Gruntu užverčiami ir taip nužudomi medžiai/ A. Balevičiaus nuotr.
Gruntu užverčiami ir taip nužudomi medžiai/ A. Balevičiaus nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Trečias klaidų darymo etapas prasideda išvažiavus ekskavatoriui: naujai iškeptas kūdros šeimininkas atsipalaiduoja ar patingi iš karto stabilizuoti kūdros šlaitus, apriboti lietaus vandens ir nešmenų prietaką į kūdrą. Dėl to jau pirmoji rimtesnė liūtis (jei kūdra iškasta žiemą - pavasarinis polaidis) gali gerokai apardyti net ir nepriekaištingai suformuotus kūdros šlaitus, atnešti į kūdrą nemažą kiekį organinių medžiagų ar molio dalelių, kurios jau pirmąjį kūdros gyvavimo mėnesį dugne gali suformuoti 5-15 cm dumblo sluoksnį.

Nestabilizuoti kūdros šlaitai, neapribotalietaus vandens ir nešmenų prietaka į kūdrą/ A. Balevičiaus nuotr.
Nestabilizuoti kūdros šlaitai, neapribotalietaus vandens ir nešmenų prietaka į kūdrą/ A. Balevičiaus nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

- Kokių nuostolių gali padaryti netinkamai iškasta kūdra ir negerai patvenktas tvenkinys? Ar žmones gali užlieti vanduo, sugadinti jų turtą, sudarkyti aplinką? Gal žinote konkrečių pavyzdžių, kur taip jau yra nutikę?

- Netinkamai iškasta kūdra, net jei kasant nepridaroma didelės žalos gamtai ar infrastruktūrai (nesuniokojama pelkė, upelis ar kitokios gamtinės bei kultūrinės vertybės, nesugadinamas magistralinis drenažas ir pan.), nuostolių atneša pačiam šeimininkui - tenka dar kartą samdyti techniką darbams pabaigti ir klaidoms ištaisyti (jei kūdroje jau prisirinko vandens, ją tvarkyti daug sunkiau nei kasti iš karto, tenka išsiurbti vandenį. Kai kurių klaidų, pavyzdžiui, per stataus šlaito greta sklypo ribos kokybiškai ištaisyti gali būti ir neįmanoma), nepigiai kainuoja sutvarkyti sudarkytą sklypą, atsodinti želdinius.... O jeigu kūdros problemos (pvz., žuvų žiemojimui per mažas gylis) išryškėjo po keleto metų, per kuriuos šeimininkas spėjo tobulai išpuoselėti sklypą?

Ekskavatorininkai būna trijų tipų – duobkasiai, grioviakasiai ir kūdrakasiai. Tretieji paprastai turi kūdrų kasimo bei valymo patirties, specializuotos technikos, tačiau būna brangesni (aro iškastos kūdros su grunto sutvarkymu kaina siekia 1200-1600 Lt).
Aušrys Balevičius

Neteisingai įrengtas tvenkinys yra žymiai pavojingesnis. Tvenkinyje sukaupiamas ir užlaikomas didžiulis vandens kiekis, kuris tvenkinio hidroįtvaro griūties atveju gali tiesiog nuplauti žemupyje pastatytus statinius, sukelti potvynius ir pan. Ne veltui tvenkiniai priskiriami ypatingiems statiniams, jų statybą ir patikimumą griežtai reglamentuoja teisės aktai. Nesenas įvykis kai Krekenavoje sugriuvo užtvanka parodė, kokie pavojingi gali būti blogai įrengti, neteisingai eksploatuojami ar neprižiūrimi tvenkiniai. Vertinant tvenkinio griūties pasekmes upelio žemupiui, reiktų nepamiršti ir žalos gamtai pačiame tvenkinyje - juk žuvo gausybė vandens gyvūnų ir augalų.

Tvenkinys įrengtas patingint nupjauti medžius ir krūmus/ A. Balevičiaus nuotr.
Tvenkinys įrengtas patingint nupjauti medžius ir krūmus/ A. Balevičiaus nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Man pačiam pavyko užfiksuoti nedidelio žuvininkystės tvenkinuko pylimo griūtį Dūkšte. Ten apsieita be aukų, tačiau į Dūkšto ežerą su visa griaunančia vandens srove nutekėjo ne tik tvenkinyje auginta žuvis, bet ir keliasdešimt tonų tvenkinio pylimo grunto bei miško dirvožemio.

„Pigiai ir greitai“ rezultatas - pačios baisiausios Lietuvos kūdros

Dar viena priežastis, dėl ko nesu tvenkinių (tame tarpe ir mažųjų hidroelektrinių) fanas, yra didžiulis stresas upės ekosistemai. Įrengiant tvenkinius ne tik sunaikinama tam tikra upės atkarpa, pakeičiamas upės aukštupio (aukščiau tvenkinio) ir žemupio (žemiau jo) ruožo hidrologinis režimas, sudaromos kliūtys hidrobiontų migracijai, tvenkinyje kaupiasi dumblas, kuris pablogina tiek paties tvenkinio, tiek ir upės žemiau tvenkinio vandens kokybę ir pan. Kartais tvenkiniai įrengiami paskubomis, neparuošiant užpilamos (duburio dalies, netgi patingint nupjauti medžius ir krūmus. Natūralu, kad visi užpilti sausumos augalai žūva, jų biomasė supūna, dėl to tvenkinyje dar intensyviau kaupiasi dumblas, blogėja vandens kokybė.

- Ačiū jums už pokalbį ir patarimus skaitytojams!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pastatyti brakonierių tinklai užšalo po ledu (4)

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos Gyvosios gamtos...

Miškininkai nemokamai dalins eglių šakas: kokias kalėdines dekoracijas iš jų galima pasidaryti? dalinimo vietų sąrašas (28)

Kalėdoms sparčiai artėjant, pradedame sukti galvas, kaip papuošti savo namus. Šį galvosūkį...

Sprendžiama, ką daryti dėl plynųjų kirtimų gražiausiose Lietuvos vietose (112)

Vos prieš kelis mėnesius aktyvūs visuomenės nariai, gamtosaugininkai ir miškų gynėjai...

Perspėjimas žvejams: ant ledo galima žvejoti tik įsitikinus jo saugumu (33)

Atvėsus orams ir užšalus sekliesiems šalies vandens telkiniams, aplinkosaugininkai primena...

Besipiktinantys dėl miškų kirtimo tai daro per vėlai: ką iš tiesų gali visuomenė? (107)

Norint Lietuvoje kirsti mišką, reikia ne tik leidimo, kurį išduoda Valstybinė miškų tarnyba ....

Top naujienos

Egzotines keliones mėgstanti mokytoja Veronika atvira: gyventi tik iš atlyginimo būtų sunku (32)

Jau daugiau nei dvi savaites Švietimo ir mokslo ministerijoje ( ŠMM ) budinti mokytoja Veronika...

„Amerikietiškas“ Putino oligarchas po JAV sprendimo kraujuoja milijardais (4)

Netrukus po to, kai Michaelas Cohenas pasišalino nuo Donaldo Trumpo patvirtinto nekilnojamojo turto...

Žaidimu nusivylęs Jasikevičius: Eurolyga negailestinga, o mes kažkodėl nesiginame

Pratęsti pergalių serijos iki trijų Lietuvos čempionams Eurolygoje nepavyko. Kauno „Žalgirio“...

Savaitgalis atneš pūgą ir pusnis sniego (3)

Penktadienį Lietuva atsidurs pietiniame anticiklono pakraštyje. Negausiai pasnyguriuos nebent...

Pagal bavarišką muziką šokęs „Žalgiris“ pralaimėjo Vokietijos čempionams (373)

Kauno „Žalgiris“ (5/7) penktadienio vakarą laikė svarbų egzaminą Vokietijoje. Žalgiriečiai...

14 brangiausiai atsiėjusių klaidų per visą žmonijos istoriją (59)

Nė vienas nesame tobulas, todėl natūralu, kad kartkartėmis darome klaidų, dėl kurių vėliau...

Anglijoje nužudyta ir išniekinta 14-metė lietuvė dar spėjo atsiprašyti tėvų už susidėjimą su netinkama kompanija (108)

Vulverhamptone, Anglijoje , išžagintos, nužudytos ir išniekintos keturiolikmetės iš Lietuvos...

Teisėsaugai – smūgis: teisėjai suabejojo, ar dėl 6 žmonių žūties nuteisė kaltą asmenį (120)

Net šešias gyvybes nusinešio gaisro sostinės Žirmūnų mikrorajono daugiabutyje byla pakrypo...

Miunchene – itin gausios „Žalgirio“ gerbėjų gretos specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (68)

Penktadienio vakaro Eurolygos rungtynėse Miuncheno „Audi Dome“ arenoje tikrai ryškiai bus galima...

Po visų negandų – Elle ir Žilvinas Grigaičiai švyti drauge: prasitarė apie ateities planus (86)

Penktadienio vakarą būrys pramogų pasaulio garsenybių traukė į Vilniuje trankiai paminėtą...