aA
Nors tikrojo pavasario dar reikės palaukti, po truputį šiltėjant orams jau galima pradėti planuoti ilgas ir malonias išvykas į gamtą. Lietuvoje apstu vietų, kur žmonės gali ne tik pailsėti nuo miesto triukšmo, bet ir susipažinti su mūsų šalies gamtine įvairove, kultūra ir tradicijomis. GRYNAS.lt kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė lankytinų saugomų teritorijų TOP 10 – šias vietas verta aplankyti sušilus orams.
Saugomos teritorijos
© DELFI montažas

Žinoma, Lietuvoje kur kas daugiau nei 10 lankytinų vietų. Vis dėlto Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) yra sudariusi kelis sąrašus, ką rekomenduos aplankyti šiemet šiltuoju sezonu. Pavasario pradžioje, kai po ilgos ir šaltos žiemos norima pasišildyti pirmuosiuose saulės spinduliuose, geriausia rinktis pasivaikščiojimą pažintiniu taku.

VSTT atkreipia dėmesį, kad mėgaujantis gamtos pabudimu negalima pamiršti tam tikrų taisyklių. Diana Rakauskaitė, VSTT Viešųjų ryšių skyriaus vedėja, pabrėžia, kad saugomos teritorijos yra pritaikomos jas lankyti: įrengiama lauko informacinė sistema (rodyklės, informaciniai stendai ir pan.), pažintinė infrastruktūra, apžvalgos bokštai.

„Saugomų teritorijų direkcijų specialistai stengiasi užtikrinti, kad lauko informacinė sistema būtų nuolatos prižiūrima, tvarkinga ir sudarytų sąlygas lankytojams pažinti saugomas teritorijas, tačiau pasitaiko atvejų, kai patys lankytojai gadina infrastruktūrą; jos atkūrimas brangiai kainuoja“, – tvirtina D. Rakauskaitė.

Anot specialistės, nacionalinių ir regioninių parkų lankytojų prašoma saugoti ne tik aplinką, gamtos bei kultūros paveldo objektus, tausoti gamtos išteklius, tinkamai naudotis ir sutvarkyti paliekamą poilsiavietę, stovyklavietę ar kitą lankomą teritoriją, bet ir neniokoti parkų direkcijų įrengtos infrastruktūros.

Taip pat prašoma išsivežti šiukšles, o į konteinerius atliekoms rūšiuoti atliekas mesti pagal pateiktas instrukcijas.

Privalu laikytis taisyklių

Pabrėžiama, kad įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis galima tik keliais. Važiuoti dviračiais leidžiama keliais ir rekreaciniais, pažintiniais ar kitais miško takais, netrukdant pėstiems miško lankytojams ir negadinant takų dangos. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu netrukdomai važiuoti kitoms transporto priemonėms.

Saugiai elgtis būtina ir su ugnimi – laužus kurti tik specialiai tam įrengtose laužavietėse. Be to, užkurtą laužą būtina nuolat prižiūrėti, o, baigus kūrenti, laužavietę kruopščiai užberti žemėmis arba užpilti vandeniu, kad jis visiškai nustotų rusenęs.

D. Rakauskaitė primena, kad prieš vykstant į saugomą teritoriją reikia įsigyti saugomų teritorijų lankytojo bilietą: „Nuo 2015 m. gegužės 15 dienos 4 nacionaliniuose ir 28 regioniniuose parkuose reikalingas savanoriškas valstybinių parkų lankytojo bilietas. Jis skirtas žmonėms, kuriems rūpi ekologija, gamta, kraštovaizdžio vertybės, kurie nori ir gali prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo. Lankytojo bilietai platinami nacionalinių ir regioninių parkų direkcijose, lankytojų centruose turistinio sezono metu (aplinkosauginių, švietėjiškų renginių vietose, poilsiavietėse, stovyklavietėse, prie pažintinių takų, trasų ir kitur). Lankytojo bilietą galima įsigyti ir „Perlo“ terminaluose, bilietų platinimo sistemoje „Tiketa“. Nuo 2017 m. balandžio mėn. pradžios yra galimybė lankytojo bilietą pirkti trumpąja žinute (SMS).“

Lankytinų vietų pavasarį TOP 10

1. Merkinės apžvalgos bokštas Dzūkijos nacionaliniame parke

Bokšto vieta – aukštas Nemuno krantas, apaugęs tipiniu Dzūkijos mišku – pušynu. Anot parko direkcijos, būtent šis aspektas ir padiktavo pagrindinę bokšto architektūros idėją.

„Bokštas nedominuoja aplinkoje, priešingai, tarsi ištirpsta pušyne: jo atramų dydis, spalva, išdėstymas formuoja tarsi „medžių grupę“, savotišką gojelį – primena aplinkui augančius medžius. Apžvalgos aikštelės įrengtos 15 ir 25 m aukštyje, jos netaisyklingos formos, primena stilizuotas pušų lajas. Į aikšteles patenkama laiptais, vingiuojančiais tarp atramų, tai tarsi miško takelis. Šis „takelis“, vesdamas lankytoją aukštyn ir sukinėdamasis tarp medžių, atveria naujų vaizdų į mišką, kol galų gale atveda į apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria nuostabus Dzūkijos nacionalinio parko vaizdas“, – pasakoja direkcijos atstovas Giedrius Valentukevičius.

Anot pašnekovo, lankytojas iš bokšto gali pasigrožėti ir Merkinės miestelio vaizdu. Nors didžiąją jo dalį slepia miškas, tačiau virš jo iškyla XVII a. architektūros paminklas – Merkinės Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia, krašto muziejaus smailė, o už jų tolumoje matyti ir Merkio slėnio pievos. Gražiausi vaizdai nuo bokšto atsiveria vakarop, kai į šilus besileidžianti saulė nuauksina Nemuno vandenis.

Merkinės apžvalgos bokšto panorama
Merkinės apžvalgos bokšto panorama
© Dzūkijos nacionalinis parkas

2. Platelių ežeras (dviračių takas) Žemaitijos nacionaliniame parke

Platelių ežeras – mėlynasis Žemaitijos perlas, kurį drąsiai galima vadinti ir turistų, mėgstančių aktyvų laisvalaikį gamtoje, rojumi. Tai didžiausias (9 pagal dydį Lietuvoje), giliausias, švariausias ir vaizdingiausias ežeras Žemaitijoje, su savo 7 legendomis apipintomis salomis kasmet sulaukiantis tūkstančių vandens pramogų gerbėjų dėmesio. Ežero panoramas pamatyti galima keliaujant puikiai įrengtu dviračių taku (24 km).

Dviračių takas veda aplink visą Platelių ežerą, pro gražiausius kraštovaizdžius ir populiariausius turistinius objektus (Platelių lankytojų centrą, Platelių ežero apžvalgos aikštelę, Šeirės pažintinį taką, Šaltojo karo muziejų, Siberijos apžvalgos bokštą, Platelių dvaro sodybą su Žemaitijos nacionalinio parko ir Užgavėnių ekspozicijomis ir kt.).

Dviračių taku galima keliauti parsisiuntus nemokamą mobiliąją programėlę –
http://znpd.maps.arcgis.com/apps/MapJournal/index.html?appid=5d6e6be233274b7696e95e45cfabdcf7.

Dviračių takas
Dviračių takas
© Žemaitijos nacionalinio parko nuotr.

3. Naglių gamtinis rezervatas (pažintinis takas) Kuršių nerijos nacionaliniame parke

Naglių gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti unikalų Naglių kraštovaizdžio apylinkės gamtinį kompleksą su išpustytų kupstuotųjų (pilkųjų) kopų didžiojo gūbrio, jo pašlaitėje esančių kupstynės ir rumbių, Agilos ir Lydumo kyšulių (ragų), miškingos kauburiuotosios pajūrio palvės, pajūrio apsauginio kopagūbrio ir smėlynų ruožais, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietėmis, Europos bendrijos svarbos buveinėmis, dalyje teritorijos užtikrinant natūralaus gamtinių procesų vyksmo sąlygas.

„Norėdama supažindinti lankytojus su Naglių gamtos rezervato Pilkųjų kopų kraštovaizdžiu, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija specialiai lankytojams nutiesė pėsčiųjų taką per Pilkąsias kopas Kuršių marių link. Jis įrengtas nuo automobilių stovėjimo aikštelės, 31 kelio Smiltynė–Nida kilometre. Čia pamatysite pilkąsias ir baltąsias kopas, stiprių vėjų išpustytas daubas, retų Raudonosios knygos augalų, sužinosite, kokias paslaptis saugo didieji smėlynai. Eidami taku pakilsite ant didžiojo Kuršių nerijos kopagūbrio, nuo jo atsivers įspūdinga panorama į Baltijos jūrą ir Kuršių marias. Rezervatas įkurtas siekiant išsaugoti išskirtinį ypatingo grožio pietrytinės Baltijos pakrantės kraštovaizdį su raiškiu nerijos siluetu, smėlynams būdingą florą ir fauną“, – pasakoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai.

Naglių gamtinis rezervatas
Naglių gamtinis rezervatas
© Kuršių nerijos nacionalinis parkas

4. Paplatelės pažintinis takas Žemaitijos nacionaliniame parke

2,3 km ilgio pėsčiųjų takas yra Žemaitijos nacionaliniame parke, rytinėje Platelių ežero pakrantėje, Paplatelės kaime. Takas vingiuoja miškais apaugusiomis kalvomis, Sultekio tvenkinio pakrantėmis. Jam žaismingumo suteikia medinės skulptūros, o iš apžvalgos bokšto atsiveria vaizdas į tvenkinį ir jį juosiančius spygliuočių miškus.

Paplatėlės takas
Paplatėlės takas
© Žemaitijos nacionalinis parkas

5. Varnikų botaninis zoologinis draustinis (pažintinis takas) Trakų istoriniame nacionaliniame parke

Kaip informuoja Trakų istorinis nacionalinis parkas, pažintinį taką Varnikų botaniniame zoologiniame draustinyje Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija įrengė 1996 metais – išnaudojo miške esančius kelius ir takus, kvartalines linijas, o šlapiose vietose paklojo lieptus iš tipografo nudžiovintų Varnikų miško eglių. Tačiau laikui bėgant egliniai lieptai supuvo. 2006 metais Trakų miškų urėdija medinę tako įrangą atnaujino, panaudojusi moderniai apdorotą, todėl daug atsparesnę medieną.

„Takas ypatingas tuo, kad leidžia lankytojui bet kuriuo metų laiku patogiai, nesušlapus kojų pasiekti ir apžiūrėti ne tik mišką, bet ir sunkiai prieinamas pelkės vietas. Nuėjus mažiau nei 5 km galima pamatyti didžiulę biotopų įvairovę – žmogaus pasodintus jaunus ir per kelis šimtus metų natūraliai susiformavusius senus įvairių tipų miškus, pamiškės pievas ir pelkes su užaugančiais ežeriukais. Taip pat galima susipažinti su kertinėmis miško buveinėmis ir Europos bendrijos svarbos („Natura 2000“) buveinėmis“, – pasakoja parko direkcijos atstovai.

Šiame pažintiniame take lankytojas ras visko: retų augalų, grybų, kerpių, Lietuvoje ir kitose šalyse saugomų vabzdžių, paukščių, žinduolių, varliagyvių, roplių.

„Priklausomai nuo to, kaip tyliai einate ir kiek atidžiai žiūrite (arba nuo to, kas jus lydi ir parodo)“, – pažymi Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atstovai.

Draustinis ypatingas tuo, kad ši didelė natūralios gamtos įvairovė susitelkusi santykinai mažoje teritorijoje (draustinio plotas – 606 ha), ji labai intensyviai lankoma, apsupta gyvenamųjų vietovių ir nutolusi vos 3 km nuo Vilniaus miesto administracinės ribos.

Varnikų pažintinis takas
Varnikų pažintinis takas
© Asmeninis archyvas

6. Arlaviškių kadagių slėnis (pažintinis takas) Kauno marių regioniniame parke

Arlaviškių pažintinis takas – unikali Kauno marių regioninio parko vieta, kur atsiveria slėnis, pilnas kadagių, tarp kurių auga rečiausi augalai. Ši teritorija paskelbta botaniniu draustiniu. Kaip pasakoja Kauno marių regioninio parko direkcijos specialistė Ramunė Mikitiejeva, čia auga vienas rečiausių augalų, pastaruoju metu aptinkamas tik šiame parke, – gauruotasis gvazdikas.

„Dėl savo botaninės vertės ir retumo gauruotasis gvazdikas botanikams gali atstoti brangiausio deimanto paieškas, tad ši gėlytė – tarsi legendinė Rožinė pantera, tik skirtumas tas, kad ji iš tiesų egzistuoja ir ilgametės pastangos leidžia mums ja pasigirti ir didžiuotis. Kadagiai slėnio šlaituose yra išdygę natūraliai, dar iki Nemuno užliejimo čia buvo ganomos pievos, todėl sąlygos retiems augalams augti buvo idealios. Nelikus ganiavos slėnį tenka šienauti ir gelbėti įgyvendinant gamtotvarkos priemones – taip išsaugomos botaninės retenybės ir pats kadagynas. Žinoma, lankytojams kadagyno priežiūros užkulisiai gal nėra toks įdomus reiškinys, tačiau tai, ką jie mato, yra ne vien gamtos duotybė, bet ir nuoseklus žmogaus pastangų rezultatas“, – apie Kadagių slėnį pasakoja R. Mikitiejeva.

Be to, čia yra svarbi paukščių apsaugai teritorija, tad Kadagių slėnyje galima išgirsti, kaip baubia paslaptingas nendrynų gyventojas baublys, išvysti ore sklandantį galingąjį jūrinį erelį, pamatyti salą, kurioje gyvena itin retos plovinės vištelės ar tiesiog pasimėgauti dažniau sutinkamų sparnuočių keliamu triukšmu – kad ir genių.

Kadagių slėnis
Kadagių slėnis
© R.Mikitiejevos nuotr.

7. Akmenų rūža (pažintinis takas) Tytuvėnų regioniniame parke

„Akmenų rūžas (ruožus) Lietuvoje galima rasti tik mūsų parke ir į šiaurę nuo parko link Šiaulių. Akmenų rūžos pažintinio tako ilgis 1,3 km. Juo eidami pamatome, kaip atrodo rūža, pasigrožime atskirais įdomiais akmenimis. Greta tako lankytojai pamatys įvairių mitologinių akmenų kopijų, akmeninių dailininkų skulptūrų, susipažins, kaip žmonės akmenis panaudoja įvairiose srityse. Pažintiniuose stenduose ras informacijos apie akmenų atsiradimą, rūšis, ledynmetį ir akmenų rūžos susiformavimą“, – GRYNAS.lt pasakoja Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys.

Anot direktoriaus, šiuose miškuose unikalūs akmenų ruožai, nuo seno vadinami „rūžomis“, yra paskutinio ledynmečio suformuoti akmenų pylimai. Kyšo tik pavienių riedulių nugaros, ir labai daug kur į vieną pusę reljefas nužemėja, kai kur – net apie 2 metrus. Pabadžius žemės paviršių tarp kyšančių riedulių atsiremiama į akmenis. Ir visur – 1–2 metrų pločio juostos. Tokios akmenų rūžos Užpelkių miške yra net keturios. Dvi iš jų tyrinėtos geologų, joms suteiktas gamtos paveldo objekto statusas. Tai – Tučkinės akmenų ruožas ir „Velniakelis“.

„Labai išraiškingas Akmenų rūžos galas, kur ji suformuoja glaustą kilpą. Jos viduje senais laikais stovėjo sodyba ir buvo dirbamas sodybinis sklypas. Už rūžos reljefas į visas puses nužemėja. Suformuota lyg sala, iškilusi drėgname miške, apjuosta akmeniniu pylimu. Sodybvietėje auga labai seni, net apsamanoję medžiai, yra įrengta jauki atokvėpio vieta“, – į Tytuvėnų parką kviečia V. Stonys.

Akmenų rūža
Akmenų rūža
© Tytuvėnų regioninis parkas

8. Mitologinis takas Sirvėtos regioniniame parke

Šventos kaime, Švenčionių rajone, įsikūręs Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras. Čia lankytojai gali daugiau sužinoti apie saugomą teritoriją, rasti informacijos apie gamtos ir kultūros paveldo vertybes, apžiūrėti vidaus ekspoziciją, kurios tema – „Mitologija“.

Kaip informuoja paties parko direkcija, 2014 metų pabaigoje įrengtas pažintinis mitologinis takas, kurio pradžia ir yra šalia Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro. Taigi šis takas yra tarsi vidaus ekspozicijos tęsinys lauke.

„Jo ilgis – 1,3 km, tačiau šia atkarpa keliaujantis žmogus pamato 17 skulptūrų, kuriose įkūnytos senosios lietuvių dievybės ir mitologinės būtybės. Šiame take žmonės gali ne tik susipažinti su mitologijos aspektais, kultūriniu paveldu, bet ir sužinoti kitų įdomių gamtinių faktų. Paprastai pasivaikščiojimas trunka nuo vienos iki dviejų valandų. Žinoma, galima užtrukti ir ilgiau – tai priklauso nuo kiekvieno norų. Yra galimybė pasivaikščioti taku su gidu. Dažnai rengiamos edukacinės programos šioje pažintinio tako aplinkoje, mat visai čia pat yra ir Sirvėtos regioninio parko gamtos mokykla“, – pasakoja parko direkcija.

Saugomoje teritorijoje yra nemažai vietovių ir objektų, kurių atsiradimą atskleidžia mitologinės ir istorinės sakmės. Šioje Švenčionių aukštumos dalyje tiek gamta, tiek žmogus sukūrė palikimą, ir kiekvienas gali atrasti kažką įdomaus.

Mitologinį taką įrengė VSTT kartu su Sirvėtos regioninio parko direkcija. Architektas Aurimas Vengris, vadovaudamasis Liberto Klimkos interpretacija „Senovės baltų mitologijos sistematika“, parengė tako projektą. Take apstu mitologinių veikėjų skulptūrų, jos pastatytos tam tikra tvarka: kiekviena turi sau skirtą vietą, kaip ir pats takas, prasidedantis šalia lankytojų centro, nuvingiuoja į Šventos mišką, kur Švenčionių aukštumos kalvelėmis ir raguvomis apsukęs ratą grįžta į pradžią. Take įrengta informacinių stendų, suolų, nukreipiamųjų rodyklių.

Giraitis
Giraitis
© Sirvėtos regioninis parkas

9. Žemosios Panemunės piliakalnis Panemunių regioniniame parke

Piliakalnis yra ant kairiojo Nemuno kranto aukštumos kyšulio. Iš šiaurės supa Nemuno slėnis, kuriuo greta piliakalnio vingiuoja Zapyškio–Kriūkų kelias, o iš vakarų ir pietų plyti gili dauba.
Į pietryčius nuo piliakalnio 7 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1997 m.), kurioje rasta graikiška Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus moneta, pasaginių segių ir jų dalių, apyrankės ir antkaklės fragmentų, susilydžiusio žalvario fragmentų, grublėtos ir lygios keramikos.
Į piliakalnio viršūnę nuo Zapyškio–Kriūkų kelio veda mediniai laiptai. Aikštelėje įrengta nedidelė poilsiavietė, iš jos atsiveria puikus vaizdas į Nemuno slėnį. 2015 m. atlikti piliakalnio tvarkymo darbai: įrengti nauji tvirti ąžuoliniai laiptai su turėklais, smulkia skaldele išgrįsti takai, pastatyti ąžuoliniai suolai, įrengti ąžuoliniai terasiniai laiptai, vedantys į piliakalnio gynybinį griovį ir pylimą.

Panemunės piliakalnis
Panemunės piliakalnis
© Panemunės piliakalnis

10. Nevėžio slėnis (senvagių takas) Krekenavos regioniniame parke

Kaip sako Krekenavos regioninio parko direkcijos darbuotojai, didžiausia Krekenavos regioninio parko kraštovaizdžio vertybė – Nevėžio senslėnis su raiškiais upės vingiais ir įspūdingomis senvagių virtinėmis. Jiems apsaugoti įsteigtas Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinis. Siekiant lankytojus supažindinti su Nevėžio slėnyje esančiomis paslaptimis, pamatyti senvagių įvairovę, sužinoti apie saugomas augalų ir gyvūnų rūšis, 2014 m. įrengtas pėsčiųjų Nevėžio upės slėnio (senvagių) pažintinis takas. Parko duomenimis, kasmet take apsilanko apie 3000 lankytojų.

Pažintinis takas vingiuoja Nevėžio upės slėnyje tarp senvagių, per pavasario užliejamas pievas ir Gringalių miško pakraščiu. Tako ilgis – 1,6 km. Šioje vietovėje apsilankyti verta visais metų laikais: nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens būdinga didelė augalų ir gyvūnų įvairovė. Pažintiniame take yra Europos bendrijos svarbos „Natura 2000“ saugomos pievų buveinės. Iš 6 m aukščio medinio apžvalgos bokšto atsiveria panorama į Nevėžio slėnį, kuriame upė daro kilpas, kol ilgainiui joms pertrūkus susidarė daugybė pasagos formos senvagių, ežerėlių.

Panemunės piliakalniai
Panemunės piliakalniai
© Wikipedia Commons
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sprendžiama, ką daryti dėl plynųjų kirtimų gražiausiose Lietuvos vietose (100)

Vos prieš kelis mėnesius aktyvūs visuomenės nariai, gamtosaugininkai ir miškų gynėjai...

Perspėjimas žvejams: ant ledo galima žvejoti tik įsitikinus jo saugumu (33)

Atvėsus orams ir užšalus sekliesiems šalies vandens telkiniams, aplinkosaugininkai primena...

Besipiktinantys dėl miškų kirtimo tai daro per vėlai: ką iš tiesų gali visuomenė? (104)

Norint Lietuvoje kirsti mišką, reikia ne tik leidimo, kurį išduoda Valstybinė miškų tarnyba ....

Miestai turi keistis neatpažįstamai: sodai ant stogų ir pelkės didmiesčiuose (24)

Visas pasaulis pripažįsta klimato kaitos procesus ir stebi jos padarinius. Vyksta intensyvios...

Geologai ėmėsi tirti velniaduobes: tikisi įminti jų paslaptis (27)

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ( LGT ) specialistai užvakar surengė...

Top naujienos

Gyvai / Seime – paskutinis sprendimas dėl kitų metų biudžeto (249)

Antradienį Seimo nariai turėtų priimti 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų...

Nesuskubus pateikti prašymų, gali pražūti Vaiko pinigai patikslinta (58)

Prašymus Vaiko pinigams gauti tėvai gali teikti bet kada, tačiau jie grąžinami ne daugiau kaip...

Fantastiškas finišas: Danas Rapšys – pasaulio čempionas finalo vaizdo įrašas (75)

Kinijoje vykstančiame pasaulio plaukimo trumpame baseine (25 m) pirmąjį medalį – auksinį –...

Premjeras dėl galimos įtakos konservatoriams kreipėsi į specialiąsias tarnybas papildyta Landsbergio ir VSD komentarais  (1545)

Premjeras Saulius Skvernelis neatsiima savo žodžių, kad konservatoriams galimai įtaką galėjo...

Beata Nicholson: aš stora ir laiminga, dėvėdama „maišus“ apie konfliktą aštriai pasisakė ir Drukteinis (265)

Pirmadienio būta išties audringo – į dizainerių Juozo Statkevičiaus ir Julijos Janus rietenas...

Rūta Meilutytė pasaulio čempionato finale – su trečiu rezultatu (1)

Į Kinijoje vykstančio pasaulio plaukimo čempionato trumpajame baseine (25 m) moterų 50 m plaukimo...

Skelbia dar negirdėtų detalių apie Putino KGB praeitį (188)

Vokietijos dienraštis „Bild“ antradienį paskelbė, kad „Stasi“ archyvuose buvo rasta šios...

Marijus Mikutavičius prabilo apie savo sūnų: dabar jis yra savo egoizmo viršūnėje ir tuo mėgaujasi (16)

Paklaustas apie savo vaikystės Kalėdas, Marijonas Mikutavičius (47) papasakoja ilgą ir labai...

Skolą VMI sumokėjo, bet administravimo mokestis antstolei liko: tai peržengia sveiko proto ribas (14)

2018 lapkričio 30 d. 17 val. 51 min gavau į el. paštą pranešimą apie gautą dokumentą...

Tarp Britų mados apdovanojimuose pasirodžiusių žvaigždžių – ir gražuolė Asta Valentaitė (10)

Gruodžio 10 d. Londono Karališkosios Alberto salėje kartu su mados pasaulio atstovais ir pramogų...