„Mes esame toje teritorijoje jau keturi metai ir nuo pat pirmos mūsų atėjimo dienos mes jų prašėme susitvarkyti aplinkos taršos ir oro taršos dalykus, bet jie iki šiol to nepadaro. Jie turi savo biokatilinę, kurioje degina pjuvenas. Jos lieka nuo gaminamų baldų, yra dažytos ir su cheminėmis priemaišomis, pjuvenas susmulkina ir jas panaudoja biokatilinėje apšildant pastatą, ar dar kažkam, nežinau. Problema yra ta, kad vasarą, kai katilinė veikia minimaliai, jie pardavinėja tas pjuvenas, jas krauna į vilkikus ir pakrovimo metu tos chemiškai apdorotos pjuvenos, jeigu yra vėjas, pasklinda po visą teritoriją. O jų teritorija ribojasi su mūsų teritorija ir kitomis įmonėmis, be to, pjuvenų patenka ir į mišką. Mes kartais juokiamės, kad vasarą pas mus pastoviai sninga, o darbuotojams, kurie dirba lauke chemiškai apdorotos pjuvenos patenka ir į akis“, - sakė pašnekovas.
Anot Mykolo, biokatilinės kaminai turi būti su įmontuotais kietųjų dalelių filtrais, o ši įmonė jų neturi: „Kai veikia katilinė, į orą yra išmetamas tik baltas gražus dūmas, ką mes matome, pavyzdžiui, iš „Vilniaus energijos“ kaminų. O šitoje įmonėje kažkiek laiko eina baltas, po to juodas dūmas ir plika akimi matosi, kad jiems taisyklės negalioja. Nors aš asmeniškai prašiau jų vadovybės, kad susitvarkytų jau keturis metus, jie to nedaro ir sako, kad pas juos visą laiką taip buvo, sakė, kad kada nors kažką bandys daryti.“
Skaitytojo teigimu, buvo kreiptasi į atitinkamas institucijas ir bandyta pažaboti pažeidėjus, nes jis nuolat sulaukia savo darbuotojų skundų.
„Praeitais metais jau niekur nebesiskundžiau, nes pavargau kovoti, tačiau 2013 metais kreipiausi į Aplinkos ministeriją ir pranešiau apie pažeidimus. Inspektoriai sakė, kad apie problemą žino, kad tai sena problema, bet niekas nepasikeičia. Mano darbuotojai nuolatos skundžiasi, kad vasarą, kai kraunamos pjuvenos, būna slogos ir pradeda perštėti akis. Mes būsim nunuodyti“, - teigė Mykolas.
Taršos nepastebi
Kaimynų pasipiktinimą sukėlusios įmonės technikos vadovas Stanislovas Keževičius teigė, kad kiekvieną dieną yra atliekami taršos matavimai ir įmonė neteršia aplinkos.
„Mūsų kaminai tikrai neteršia aplinkos ir turi kietųjų dalelių filtrus. Be to, mes kiekvieną dieną atliekame oro taršos matavimus ir jie neviršija normos. Labai keistas klausimas dėl pjuvenų, nes mes didžiąją dalį jų suvartojame, o vasaros metu parduodami tik keli sunkvežimiai ir tikrai nebūna masinio krovimo, todėl nesupratu, dėl ko galima skųstis“, - kalbėjo S. Keževičius.
Anot technikos vadovo, įmonė praėjusiais metais nebuvo bausta ir negavo aplinkosaugininkų priekaištų.
„Buvo aplinkosaugininkų tikrinimų, tačiau šiai dienai pastabų mes neturime. Įmonė galbūt ir buvo bausta, tačiau anksčiau, ne praėjusiais metais“, - sakė vyras.
Aplinkosaugininkai įmonę baudė
Nors įmonės atstovai teigia, kad įmonė nebuvo bausta, aplinkos viceministras Algirdas Genevičius teigė, kad visai neseniai buvo užfiksuota per didelė įmonės tarša.
„Praėjusių metų gruodžio mėnesį tikrinome šią įmonę, mėginius tyrėme laboratorijose ir iš tiesų buvo užfiksuotas kietųjų dalelių išmetimo viršijimas. Įmonės vadovai yra iškviesti pasirašyti protokolo ir tuomet įmonė bus nubausta. Be to, mes ne tik baudžiame o ir įpareigojame likviduoti pažeidimus. Taigi, įmonė turės susitvarkyti kaminų filtrus“, - sakė A. Genevičius
Bauda gali būti įvairaus dydžio – tai priklauso nuo padarytos žalos gamtai: „Bauda gali būti įvairi: gali būti ir iki 10 tūkstančių eurų, gali būti mažesnė. Skaičiuojama padaryta žala gamtai. Kadangi tai nebuvo kokių nors cheminių medžiagų išmetimo viršijimas, o kietųjų dalelių, bauda irgi bus adekvati, nes kitu atveju tai būtų verslo žlugdymas. Reikia suprasti, kad tai vis gi yra negyvenamoji zona, kur yra daug įmonių ir natūralu, kad ten tarša yra didesnė, bet ji negali viršyti normų“, - sakė viceministras.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjas Mindaugas Povilauskas teigė, kad įmonė anksčiau buvo bausta ne vieną kartą.Tačiau kokio dydžio baudos buvo skirtos, jis teigė nepamenantis.
Gali kenkti žmogui ir aplinkai
Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Šilienė teigė, kad kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimas gali turėti neigiamą įtaką žmogui.
„Jeigu kažkas iš tiesų nenaudoja filtrų ir yra viršijamos išmetimo normos, dėl tos taršos gali padidėti bendras oro užterštumas iš pradžių gal netoliese, bet paskui gali ir toliau kažkur nunešti, nebūtinai toje pačioje vietoje. Būna, kad kietųjų dalelių koncentracija padidėja būtent Savanorių prospekte, čia gali būti tiek stacionarių taršos šaltinių, gamyklų, tiek ir pačios gatvės įtaka. Būna tam tikri periodai, kai toje stotelėje fiksuojamas padidėjimas, o kitose stotyse ne, arba atvirkščiai, būna ir kitose stotyse padidėjimai. Tačiau mūsų stotis skirta koncentracijai nustatyti, ji neskirta šaltiniams išskirstyti, taigi negalima tiksliai pasakyti nuo ko tai priklauso“, - sakė Z. Šilienė.
Anot jos, oro užterštumas neigiamai veikia žmogų ir aplinką: „Yra reglamentuotai darbo aplinkos oro kokybės normatyvai. Jeigu lauke pastoviai yra dirbama kažkur netoli taršos šaltinių, reikia remtis nustatytomis normomis, jeigu vidutinė paros koncentracija viršija ribinę vertę, ir jeigu tų viršijimų daugiau negu 35 dienos per metus, tai ir reiškia, kad gali turėti neigiamą įtaką žmogui oro užterštumas.“
Baudos tik didės
Vis dėlto, tokiems pažeidėjams greitai gali grėsti daug didesnė atsakomybė ir jų kišenės gali patuštėti net daugiau nei šimtu tūkstančių eurų. Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms trylikos su aplinkos apsauga ir gamtos išteklių naudojimu susijusių įstatymų pataisoms, kurias beliko patvirtinti Seimui.
Pateiktosios Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos numato naują specialią juridinių asmenų atsakomybės procedūrą – aplinkosaugos pažeidimų nustatymą, nagrinėjimą, sankcijos skyrimo taisykles, sprendimų apskundimo tvarką. Šis patobulintas įstatymas taip pat nustatytų konkrečius pažeidimus, už kuriuos juridiniai asmenys turi būti baudžiami, – už atliekų ir pakuočių, cheminių medžiagų tvarkymo, gamtos išteklių naudojimo, aplinkos monitoringo, aplinkosaugos ženklinimo reikalavimų pažeidimus, teršalų išmetimą į aplinką, ūkinę veiklą neturint leidimo.
Už minėtuosius juridinių asmenų padarytus pažeidimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, siūloma nustatyti nuo 30 eurų iki 145 tūkst. eurų baudas.
