Pasaulio energetikos taryba pastarosiomis dienomis paskelbė 2011-ųjų šalių energetikos bei klimato pokyčių politikos vertinimą. Pagrindinės tarybos išvados buvo, jog šalių pastangos vien sumažinti šiltnamio dujų emisijas nedavė didelės naudos aplinkai. Taip pat nutarta, jog laisvoji rinka, be jokio reguliavimo negali užtikrinti tvarumo, racionalaus išteklių naudojimo.
Taryba jau anksčiau buvo pristačiusi planą „Energijos Trilema“. Tai: energetinis saugumas, klimato bei gamtos apsauga ir skurdo energetikos sektoriuje likvidavimas. Pastarosiomis dienomis nuspręsta, jog tik bendra vizija ir bendrai koordinuojama valstybių politika padės įgyvendinti plano uždavinius. Jis skirtas sukurti tvarią energetikos ateitį.
Norėdama šiek tiek paspausti šalių vadovus bei politikus Energijos taryba pateikė „Energetikos tvarumo indeksą“, kuris parodo, ar šalys deda pastangų stendamosi sukurti stabilią, gyventojams įperkamą bei aplinkos stipriai nežalojančią energetikos sistemą. Taigi aukščiausio energetikos tvarumo indekso penketukas atrodo taip:
1. Šveicarija
2. Švedija
3. Prancūzija
4. Vokietija
5. Kanada
Trejus metus buvo tiriama įvairių šalių energetikos politika bei galybė kitų duomenų. Išanalizuotos 92 šalys. Nepaisant puikių pirmajame penketuke esančių šalių rezultatų, nė viena jų neatitinka visų „Energijos trilemos“ plane numatytų uždavinių.
„Tyrimas parodo, kad vien tik rinkos ir verslininkų daromi sprendimai nepadeda sukurti aiškios, tvarios, stabilios energetikos sistemos, - teigė 2011-ųjų šalių energetikos bei klimato pokyčių politikos tyrimo vadovas Joanas MacNaughton. - Šalys galėtų prisiimti tam tikrus reguliavimo režimo įsipareigojimus. Tuomet jos atgautų ir investuotojų pasitikėjimą, manau, jie nebijotų investuoti didžiulio kapitalo į tvarios energetikos palaikymą.“
Tyrimą atlikę ekspertai rekomenduoja šalims sutelkti savo dėmesį į tris sritis: transportą, energetikos efektyvumą bei finansus. Šiuo metu energetikos pramonė pasaulį užteršia 60 proc. visų į aplinką išmetamų šiltnamio dujų. Taigi reikia didelių pokyčių, kad būtų įmanoma ir patenkinti augančius energijos poreikius, ir kartu mažinti anglies dvideginio išmetimus.
Generalinis Pasaulio Energetikos tarybos sekretorius Christophas Frei pateikė duomenis, jog šiandien transporto sektorius pasaulyje išmeta apie 25 proc. CO2.
„Ir jei taip tęsis toliau, 2050-aisiais šios emisijos pakils dar 80 proc., - pridūrė jis. - Tačiau, turėdami aiškią valstybių politiką šiuo klausimu, bendradarbiaujant viešam ir privačiam sektoriui, galime šį skaičių sumažinti tik iki 15 proc. Išmetimų augimo.“
Tyrimo išvadose taip pat išryškinamos sritys, ką šalių vadovai galėtų padaryti, kad Pasaulio temperatūra nekiltų 2 º C, ko bijo dauguma mokslininkų.
Kalbėdamas 2011-ųjų tyrimo pristatyme Energetikos tarybos pirmininkas Pierras Gadonneixas, sakė: „Šalys tikrai intensyviai dirba, stengdamosi užtikrinti ir energetinį saugumą, ir socialinį teisingumą, ir dar atitikti poveikio aplinkai mažinimo nuostatas, neperžengti nustatytų ribų. Politikos formuotojai šiuo atveju galėtų pasinaudoti „elastingomis sistemomis“. „Elastingais“ aš vadinu tokius sprendimus, kurie leidžia metai iš metų pamažu siekti užsibrėžtų tikslų, tačiau kartu lengvai įveikti nenumatytai iškylančias kliūtis, tokias, kaip energijos kainų nepastovumas.“
Jis pridūrė, jog valstybės turėtų siekti realios, išlaidas atitinkančios kainos, numatyti CO2 išmetimų kainą, nustatyti ilgalaikius planus, prisiimti atsakomybę už energetinio saugumo vystymą bei užtikrinimą, taip pat kaip ir įsipareigojimų dėl aplinkosaugos standartų įvykdymą.
Pasaulio Energetikos taryba artėjančio šalių delegatų susitikimo Durbane metu ruošiasi skatinti šalių politikus bei vadovus priimti atitinkamus sprendimus, kurie pritrauktų privačius investuotojus.
