Nors esama maža šalis, rodome politinę valią

Peru sostinėje Limoje šį mėnesį rinkęsi pasaulio lyderiai diskutavo, kokių priemonių kiekviena šalis imsis, kad būtų stabdomi vis labiau drastiškėjantys klimato kaitos padariniai. Tarptautinėje konferencijoje dalyvavo ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, išsakęs savo susirūpinimą esama padėtimi ir išreiškęs pritarimą, kad iki 2015 pabaigos privalo būti patvirtintas naujas visoms šalims privalomas susitarimas.

„Lietuva gyventojų skaičiumi yra maža šalis, kuri per metus į aplinkos orą išmeta mažiau nei 0,05 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų pasaulinio kiekio. Tačiau parodėme politinę valią – vykdome visus teisiškai privalomus nacionalinius klimato kaitos mažinimo uždavinius“, – Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje kalbėjo K. Trečiokas.

Limoje sutarta, kokią informaciją šalys turi pateikti apie jų planuojamus veiksmus dėl klimato kaitos švelninimo įsipareigojimų po 2020 m. Tai buvo vienas iš svarbiausių ES prioritetų. Tiesa, reikalavimai dėl pirminės informacijos yra rekomendacinio pobūdžio. Taip pat nustatyta, kad šalys gali pateikti ir informaciją apie prisitaikymo veiksmus.

Ministras pažymėjo, kad nuo 1990 m. mūsų šaliai pavyko sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį 56 proc. ir užtikrinti, kad ekonomikos augimas nebūtų susijęs su šių dujų išmetimų didėjimu.

Akcentavo kompromisų svarbą

Be to, Limoje Lietuvos delegacija dalyvavo aukšto lygmens ministrų susitikime. Jo dalyviai svarstė klausimus, susijusius su klimato kaitos švelninimo priemonių finansavimo sąrangos efektyvumu, aptarė galimybes skirti daugiau lėšų šiam tikslui ir būdus, kaip pritraukti investicijų iš kuo įvairesnių šaltinių. Susitikimo metu sutarta dėl esminių planuojamo 2015 m. klimato kaitos susitarimo teksto elementų ir dėl būtinybės kuo skubiau nustatyti priemones klimato kaitos švelninimo užmojams iki 2020 m. padidinti.

Konferencijoje K. Trečiokas paragino visas šalis laiku pateikti informaciją apie nacionalinius išmetamų šiltnamio dujų mažinimo tikslus, kurie turi būti įrašyti į naująjį klimato kaitos susitarimą, o šis turi būti priimtas vėliausiai iki 2015 m. pabaigos. Ministras taip pat akcentavo, kad svarbu rasti kompromisus tarp skirtingų šalių grupių derybinių pozicijų.

Taip pat konferencijoje priimtas sprendimas dėl daug diskusijų sukėlusio netekčių ir žalos, atsirandančios dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, klausimo ir jam spręsti sukurto Vykdomojo komiteto tolesnės veiklos.

2015 m. gruodį vyksiančioje Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje planuojama pasirašyti tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos švelninimo, kuris nuo 2020 m. pakeistų Kioto protokolą.