Labiausiai Lietuvos miestų orą teršia automobiliai. Valdininkai ragina palikti juos garažuose ir kelionėms pasirinkti viešąjį transportą arba visiems persėsti ant dviračių.
Vilnių gelbsti aplinkkeliai
Transportas vis dar išlieka pagrindiniu teršalų šaltiniu Vilniuje, tvirtina Vilniaus savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Virginija Juodkienė.
Pasak jos, siekiant įvertinti Vilniaus mieste oro kokybę, tyrimai daromi keturiose automatinėse oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse. Stotys įrengtos Žirmūnuose, Savanorių prospekte, Senamiestyje ir Lazdynų mikrorajone.
Vilniaus oro kokybės tyrimų stotyse pastaraisiais metais nebuvo užfiksuotas oro taršos viršijimas didesnis už leidžiamų viršyti 35 dienų skaičių. Šiais metais dėl nepalankių klimatinių sąlygų, darančių įtaką taršos išsisklaidymui, Vilniuje fiksuojami nustatytos ribinės vertės viršijimai.
„Kovo 7 dienos duomenimis, pagal stotelių tyrimų duomenis, Senamiestyje jau viršyta paros ribinė vertė – 7 dienas, Savanorių pr. – 6 d., Žirmūnų – 6 d., Lazdynų – 5 d.“, - skaičiavo pašnekovė.
Pasak V. Juodkienės, pagrindiniai kietųjų dalelių šaltiniai miestuose – pramonės, energetikos įmonių emisijos, individualių namų šildymas bei transporto keliama tarša.
Įrengus ir 2010 m. pradėjus eksploatuoti pietinę greitojo eismo gatvę – nuo Žirnių g. iki Lazdynų tilto – pastebimai sumažėjo Naujamiesčio pietvakarinės dalies gatvėse automobilių srautas, o kartu ir oro tarša.
„Per metus sudeginama apie 6,5 tūkst. t mažiau degalų, todėl ir atitinkamai sumažėjo į aplinką išmetamų nuodingų dujų: azoto oksidų – 34 t, anglies oksidų – 770 t, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių – 19 t“, - vardijo specialistė.
2010 m. paros pravažiuojančių automobilių srautas Gerosios Vilties g. palyginus su 2007 metais sumažėjo nuo 22 tūkst. iki 8 tūkst., Kauno ir Žemaitės gatvėse – nuo 25 tūkst. iki 20 tūkst., S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje, ties Rodūnės viaduku, – nuo 43 tūkst. iki 36 tūkst.
„Siekiant sumažinti oro taršą mieste būtina toliau plėtoti ir gerinti visuomeninio transporto, dviračių takų tinklą, siekti, kad motoriniame transporte būtų naudojami tik ekologiniai degalai“, - įsitikinusi V. Juodkienė.
Kaune kenčia Centras
Kauno mieste aplinkos būklės stebėsena vykdoma nuo 1993 metų. Didžiausią poveikį šio miesto oro kokybei turi transportas, pramonė bei energetika. Šiuo metu 70 proc. oro taršos sudaro automobilių transporto tarša.
Pasak Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausios specialistės Jurgos Pakrosnienės, didžiausias azoto oksido ir azoto dioksido taršos lygis Kauno mieste sutampa su rytiniu ir vakariniu transporto srautų piku.
„Labiausiai užterštos Kauno mieste vietos yra zonos, esančios prie judriausių ir didžiausių miesto gatvių. Kaip pavyzdį galiu pateikti miesto centre esančias K.Donelaičio, Kęstučio gatves ir Laisvės alėją. Jei oro taršą dienos metu matuojame prie Kęstučio ar K. Donelaičio gatvių, matome maksimaliai sukilusias teršalų koncentracijas, bet viršijimų pasitaiko retai. O štai tuo pačiu metu matuojant oro taršą Laivės alėjoje, turime labai gražų vaizdą, t.y. teršalų koncentracijos beveik minimalios“, - pastebi specialistė.
Kaune ji išskiria kai kurias vietas, kurios vadinamos jautriomis oro užterštumo atžvilgiu.
„Kadangi dalis miesto yra upių slėniuose (Senamiestis, Centras), čia susidaro prastesnės sąlygos teršalų išsisklaidymui. Be to, čia intensyvūs automobilių srautai, tai lemia visada prastesnę oro kokybę šiuose mikrorajonuose, nei Šilainiuose ar Eiguliuose“, - pastebi J. Pakrosnienė.
Ji įsitikinusi, kad oro kokybė gali būti dar geresnė, jei gyventojai dažniau naudosis viešuoju transportu, vaikščios pėsčiomis, važiuos dviračiais.
Trys jautrios Klaipėdos vietos
Klaipėdos mieste transporto srautas tolygiai pasiskirstęs ir užima tris pagrindines arterijas. „Nenuostabu, kad visose trijose vietose, kur koncentruojasi transporto eismas, stebimas nuolat padidėjęs oro užterštumas“, - tvirtina Klaipėdos savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Rima Beinoravičienė.
Pasak jos, pirmoji arterija apima Naujojo uosto g, Pilies g., Minijos gatvę iki pat Baltijos pr., antroji - Taikos prospektas nuo Sausio 15-osios g. sankryžos iki Žardininkų g. o trečioji transporto linija- Šilutės plento gatvė.
„Užterštumo koncentracija stiprėja nuo Tilžės g. iki Statybininkų prospekto. Gatvėse, kurios mažiau apkrautos, mažesnis ir užterštumas“, - pastebi specialistė.
Pasak jos, situacija uostamiestyje keičiasi, tačiau nežymiai. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, 2008 m. Klaipėdoje 1000 gyventojų teko 451 automobilis, 2009 metais - 1000 gyventojų teko 449 automobiliai.
„Neatmeskime, kad sąlyginiam automobilių mažėjimui mieste įtakos turėjo didėjantis emigruojančių klaipėdiečių skaičius. Šiuo metu situacija panaši, kaip ir prieš kelis metus“, - tęsia R. Beinoravičienė.
Pasak jos, Klaipėdoje gyventojai visokeriopai raginami naudotis visuomeniniu transportu, juo labiau, kad miesto centre esančia Tiltų gatve leidžiama važiuoti tik miesto maršrutiniams autobusams. Savaitgaliais ir visuomeniniam transportui centras uždarytas.
„Paskaičiuota, kad vienas autobusas gatvėje atstoja 70 lengvųjų automobilių“, - ragindama naudotis viešuoju transportu reziumavo specialistė.
Skaičiai:
Valstybės įmonės „Regitra“ ir transporto skelbimų portalo autoplius.lt duomenimis, Lietuvoje pernai sudaryta 359 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių sandorių - beveik 22 proc. daugiau nei 2009 metais.
Autoplius.lt duomenimis, pernai daugiausiai parduota „VW Passat” automobilių, kurių vidutinis amžius – 15,5 metų. Antroje vietoje – „VW Golf” (16,3 metai), trečiojoje – „Audi 80” (20,2 metai).
