Šiuo metu Baltijos jūra yra kritinės būklės ir jai nedelsiant reikalinga griežta apsauga. Didžiausia tarptautinė jūrų ir vandenynų išsaugojimo organizacija „Oceana“ paskelbė ataskaitą apie biologinę įvairovę ir jūrines buveines Baltijos jūroje ir siūlo devynių teritorijų Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje įtraukimą į jau saugomų jūrų teritorijų planą.
Siūlomos apsaugos zonos buvo nustatytos per dviejų mėnesių trukusią mokslinių tyrimų ekspediciją Baltijos jūroje 2011m. pavasarį. Nauji plotai yra itin svarbūs biologinei įvairovei, kuri turi būti apsaugota nuo žmogaus veiklos, žalingos žvejybos tam, kad Baltijos jūros padėtis pagerėtų.
Devynios siūlomos sritys apima jūros vandenyje esančias buveines, bendrijas ir rūšis, kurios nėra pakankamai apsaugotos pagal dabartinio nustatyto saugomų jūrų teritorijų tinklo. Kai kurios buveinės įamžintos ekspedicijų metu nebuvo aprašytos Baltijos jūroje anksčiau: pvz. kempinių susikaupimas ir koralų sodai Kategate ir Zunde. Jūros augalija kenčia dėl žmonių veiklos, ypač dugninio tralavimo, kuris anot „Oceana“ tyrimų, turi tiesioginę grėsmę ekosistemoms. Šių teritorijų apsauga užpildytų kai kuriuos dabartinių Baltijos jūros saugomų teritorijų tinklo trūkumus.
„Baltijos jūros biologinė įvairovė patiria didžiulį stresą dėl taršos, žvejybos ir nuosėdų šalinimo žemsiurbėmis. Mūsų pasiūlytos naujos sritys pristato biologinės įvairovės elementus, kurie šiuo metu vis dar yra neapsaugoti. Atidedant šių teritorijų įtraukimą į saugomų jūrų teritorijų tinklą rizikuojame visiškai prarasti šių vietų unikalią biologinę įvairovę“, - sako Niklas Zennströmas, verslininkas ir „Zennstöm Philantrophies“ įkūrėjas, vienas iš „Oceana“ Baltijos jūros projekto finansuotojų.
„Akivaizdu tai, kad jūrinių saugomų teritorijų viduje buveinės yra geriau apsaugotos nuo žmogaus veiklos. Kartu su veiksmingu žmogaus veiklos valdymu, saugomų jūrų teritorijų nustatymas yra svarbus mechanizmas palaikyti sveikesnę jūros aplinką ir tvarią žuvininkystę”, - pridūrė Anne Schroeer, „Oceana“ Baltijos jūros projekto vadovė.
Šiuo metu 12 proc. Baltijos jūros yra saugomos teritorijos. Biologinei įvairovei apsaugoti turėtų būti veiksmingai apsaugota mažiausiai 30 proc. Tai reiškia, kad be teisinės apsaugos, šiose srityse taip pat turi būti tinkama administravimo kontrolė. Patirtis rodo, kad tinkamai valdant saugomas jūrų teritorijas yra atstatomas ir pagausinamas žuvų kiekis, dėl to sugaunamos žuvies kiekiai gali išlikti stabilūs arba augti.
