Pastaruoju metu Seimo Aplinkos apsaugos komitete svarstomi du žvejams mėgėjams svarbūs teisės aktai. Parengti ir pateikti 2008 metais, tuomečio Aplinkos ministro Artūro Paulausko, šie teisės aktai iki šiol, jau tris su puse metų, svarstomi Seime. Įstatymų svarstymas užtruko neįprastai ilgai, jų priėmimas iki šiol kaitina tiek juos svarstančių ir teikiančių pasiūlymus, tiek ir visų Lietuvos piliečių aistras.
Žūklės įstatymai - neeiliniai
Mėgėjų žvejybos įstatymas komitetuose ir komisijose svarstytas ne mažiau kaip 8 kartus, pateikta antra redakcija, 7 pasiūlymai. Žuvininkystės įstatymo pataisos svarstytos ne mažiau 10-ies kartų, šiuo metu svarstoma jau trečia redakcija, pateikta 11(!) pasiūlymų. Naujausias svarstymas Seimo Aplinkos apsaugos komitete numatytas balandžio 25 dieną.
Galas verslinei žūklei
Svarbiausia Žuvininkystės įstatymo pataisa – planuojama uždrausti verslinę žūklę visuose vidaus vandens telkiniuose, išskyrus didesnius kaip 500 ha.
Visų pirma, ši pataisa paliestų apie 50 Lietuvos upių ir ežerų, kurių buvusiems nuomininkams iki šiol suteikiami verslinės žvejybos limitai, be to galutinai užkirstų bet kokią galimybę gaudyti žuvį versliniais įrankiais mažesniuose kaip 500 ha vandens telkiniuose ateityje.
Nereikia net komentuoti tokios pataisos būtinumo, vandens telkinių, kuriuose iki šiol gaudoma versliniais įrankiais, sąraše galima rasti itin mažų – 8-10 ha ploto ežeriukų. Nesunku suskaičiuoti, kiek verslininkams leidžiama sugauti žuvies tokio dydžio telkiniuose. Vadovaujantis Aplinkos ministro įsakymu, mažesniuose kaip 50 ha telkiniuose versliniai žuvų sugavimai negali viršyti 8 kg/ha. Sunku patikėti, kad per metus sugavus 64-80 kg žuvies, galima iš to padaryti sėkmingą verslą, nebent tos žuvelės auksinės...
Kita svarbi Žuvininkystės įstatymo pataisa - netenka galios straipsnis, kuriame reglamentuojama žvejybos plotų suteikimo ir naudojimo tvarka. Šia pataisa siekiama, kad liktų vienas teisės aktas, reglamentuojantis vandens telkinių nuomą žūklei – Mėgėjų žvejybos įstatymas.
Mažės leidimų kainos
Nemažai žmonių painioja sąvokas žvejybos plotas ir žūklės plotas. Leidimas naudoti žūklės plotą ir leidimas naudoti žvejybos plotą skiriasi tuo, kad žvejybos ploto naudotojas turi teisę žvejoti versliniais įrankiais. To nebebus galima daryti gavus leidimą naudoti žūklės plotą.
Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisose numatyta, kad visos verslinės žūklės sutartys galioja iki 2013 metų sausio 1 dienos, vėliau buvusiems nuomininkams bus išduoti leidimai naudoti žūklės plotą.
Pereinant prie vieno leidimo - naudoti žūklės plotą ir visiškai atsisakant leidimų naudoti žvejybos plotą siekiama supaprastinti žvejybos reglamentavimą – nebeskirstyti vandens telkinių į išnuomotus mėgėjiškai ar verslinei žūklei, suvienodinti nuomos sąlygas ir nuomininkų teises bei pareigas.
Labai svarbus, visus žvejus mėgėjus liečiantis, naujausioje įstatymo redakcijoje numatytas leidimų mėgėjų žūklei kainų sumažinimas. Seimo 2011 metų pabaigoje skubotai priimtos Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisos, daugelio žvejų mėgėjų nuomone nustatė per dideles leidimų kainas - tai turėtų būti ištaisyta priėmus naujas pataisas. Naujoje įstatymo redakcijoje numatyta, kad teisė mėgėjiškai žūklei valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žūklės plotą metams kainuos 30 litų (dabar yra 50 lt).
Naujausiose Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisose nustatyta (tai nebuvo padaryta praėjusių metų pabaigoje įsigaliojusiose įstatymo pataisose) ir sumažinta teisės mėgėjiškai žūklei valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žūklės plotą kaina: dviem paroms – 5 lt, mėnesiui – 20 lt, metams – 30 lt (dabar yra 50 lt).
Įstatyme numatyta kokių principų laikantis sudaroma Mėgėjų žvejybos taryba, net 8 vietos numatytos žvejų mėgėjų asociacijų atstovams. Galima tik pasidžiaugti, kad patys mėgėjai įgauna vis didesnę galią jiems svarbių sprendimų priėmime.
Daug diskusijų sukėlė Mėgėjų žvejybos įstatymo projekto trečio straipsnio antra dalis, kurioje numatyta mėgėjų žūklės pirmenybė prieš verslinę Baltijos jūros priekrantėje iki 20 metrų gylio. Aplinkos apsaugos komitetas galiausiai apsisprendė, kad Baltijos jūros priekrantėje pirmenybė mėgėjiškai žūklei neturi būti taikoma, tačiau vidaus vandenyse ši pirmenybė išliks.
Svarstymai nesibaigia
Balandžio 24 dieną Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Seimo nario Andriaus Burbos pasiūlymą. Nebuvo pritarta Žuvininkystės įstatymo projekto pataisoms, siūlančioms verslinės žūklės ribojimą (su tam tikromis išlygomis) 500 metrų nuo Baltijos jūros priekrantės, ir apskritai uždrausti žvejybą gaudyklėmis vidaus vandenyse. Komitetas pritarė Mėgėjų žvejybos įstatymo projekto pataisoms, siūlančioms panaikinti viršutinę amžiaus ribą, kai galima užsiimti mėgėjiška žūkle nemokamai. Nuspręsta, kad nemokamai turėtų žvejoti visi valstybinio socialinio draudimo pensininkai, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
Neįmanoma prognozuoti kiek dar bus naujų pasiūlymų, kiek užtruks svarstymai, koks bus galutinis įstatymų pataisų turinys. Sekantis svarstymas Aplinkos apsaugos komitete numatytas balandžio 25 dieną, tačiau niekas negali garantuoti, kad jis bus paskutinis. Kaip bebūtų, nemaža tikimybė, kad pataisos gali būti priimtos dar šioje Seimo pavasarinėje sesijoje.
Lyginamuosius straipsnyje minimų teisės aktų variantus galite rasti:
Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto lyginamasis variantas.
Žuvininkystės įstatymo 2, 7, 8, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto lyginamasis variantas.
