Prieš porą metų visoje šalyje nuskambėjo projektas, pavadintas romantišku „Visuomio“ vardu. Deja, naujasis „Visuomis“ neturėjo nieko bendro su romantiškosiomis Domo Šidlausko – Visuomio baltų vienybės idėjomis. Šis „Visuomis“ – tai po gražiu pavadinimų paslėpta galimybė susižerti į privačias kišenes tai, kas dar bevaldoma valstybės. Juk neišgrobstyto turto yra – vien miškų sistemoje ošia linguoja apie 9 milijardai litų. Kaip gi nevilios tokios galimybės lengvai praturtėti?
Lietuvos miškai visada viliojo lengvo pelno mėgėjus, nes miško turtai visais laikais buvo pagrindinis lietuvių eksporto šaltinis. Todėl ir miškininko vardas mūsų šalyje buvo tariamas su pagarba, o miškininko profesija buvo lygiavertė mokytojo, gydytojo ar net kunigo. Vilioja miškas „verslius“ žmones ir dabar, todėl vos tik atgavus nepriklausomybę, atsirado ir jėgos siekiančios užvaldyti valstybinių miškų sistemą. O tai nebuvo lengva, nes istoriškai į miškų sistemą įėjo visa su miškais susijusi ūkinė veikla: ir miško priežiūra, ir kirtimas, ir medžioklė, ir bitininkystė, ir mažieji gamtos turtai, iš dalies ir žuvininkystė. Todėl pirmiausia reikėjo Lietuvos miškų sistemą išardyti, kartu žeminant miškininkų autoritetą.
Palengva, net patiems miškininkams to nejaučiant, buvo skaidomos su miškų ūkiu susijusios funkcijos, vadinant tai „gamybos atskirimu nuo valdymo“. Taip, metai po metų buvo menkinamas miškininkų vaidmuo šalies ūkyje, viena po kitos atimta iš jų didžioji dalis funkcijų, o miškininkai dar kaltinami, kad išlaiko savo sistemoje pernelyg daug žmonių. Reikia tik džiaugtis, kad valstybinių miškų sistema dar sugeba duoti darbo 4 tūkstančiams Lietuvos žmonių! Kodėl Vokietijoje, kurioje miškai dotuojami, miškininkai kartu su dotacijomis gauna įpareigojimus, kokį minimalų darbo vietų jie privalo išlaikyti? Kodėl kaimyninėje Lenkijoje, kurioje yra apie 9,3 mln. ha miškų, sistemoje dirba 244 tūkst. darbuotojų, o lyginant pagal miškų plotą – apie 14 kartų daugiau negu Lietuvoje. Pažymėtina, kad Lenkijoje vien miškų administracijos darbuotojų yra 16 tūkst. – lyginant pagal miškų plotą - beveik tiek pat, kiek žmonių dirba visoje Lietuvos miškų sistemoje. Ir nepasakysi, kad lenkai prasčiau tvarkosi, o kiekviena darbo vieta gamyboje - tai ir mokesčių į šalies biudžetą padidėjimas, ir socialinių pašalpų sumažėjimas, ir darbo vietų aptarnaujančioje sferoje poreikio augimas. Štai kur dalis atsakymų į klausimus: kodėl Baltijos šalyse didžiausia emigracija iš Lietuvos? Kodėl nyksta Lietuvos kaimas? Kodėl mažėja moksleiviško amžiaus vaikų skaičius? Kodėl netenkame dalies inteligentijos? Kaip elementaru, bet pas mus buvo galvojama kitaip...
Mintis apie miškų užvaldymą buvo brandinta ilgai ir kantriai. Nuo pat valstybės atkūrimo, įvairių lobistų pastangomis buvo menkinamas miškininkų svoris visuomenėje, po to buvo pasitelktas į pagalbą Lietuvoje magišku tapęs žodis - privatizavimas, o galutinai situacija pribrendo 2010 m., atlikus valstybės valdomo turto analizę. Nestebina tai, kad analizės dalį apie miškininkystę rengė skandinavų „Gild Bankers“, konsultavo specialistai iš didžiausios pasaulyje miškininkystės sektoriaus konsultacinės kompanijos POYRY, Skandinavijos bankininkai, dirbantys miškininkystės srityje. Jie - jaučia, kur galima „užsidirbti“. Pavyzdžiui, 1992 m. Švedijos verslininkų agentai net skambindavo Miškų ūkio ministerijos tarnautojams į namus, siekdami tarpininkavimo dėl (net dvigubai!) mažesnių medienos pardavimo kainų. Laimei, tuomet mumyse dar ruseno idealizmo liepsnelės, tad taip ir išvažiavo jie nieko nepešę. Šį kartą buvo pasitelktos kompetentingesnės pajėgos - 42 puslapių ataskaitą rengė net 18 įvairių bendrovių bei tarptautinių organizacijų. Pažymėtina, kad dauguma jų verčiasi investicine veikla ar yra tarpininkės užsienio investuotojams Lietuvoje. Tad nieko stebėtino, kad 2010 m. visuomenei pateiktoje Lietuvos valstybės valdomo komercinio turto naudojimo metinėje ataskaitoje Lietuvos miškų valdymo modelis lyginamas su švediškuoju. Suprantama ir kodėl studijos autoriai padėtį Lietuvos miškuose palygino su Švedija, o ne su kaimynine Lenkija, kuri mums tiek geopolitiškai, tiek ekonomiškai, tiek ir gamtiniu požiūriu daug artimesnė - viską lemia pinigas.
Dabar aišku, kad šią blogio sėklą pasėjo kai kurios verslo grupės, o jai sudygti padėjo ir dalis iš darbo už įvairius prasižengimus atleistų ar šiltų postų negavusių buvusių miškų sistemos darbuotojų, ir populizmo nestokojanti visuomeninė organizacija - Lietuvos laisvos rinkos institutas, kuris savo interneto svetainėje 2010 m. sausio 29 d. paskelbė dabartinio ūkio viceministro pranešimą apie poziciją dėl miškų valdymo ir privatizavimo. Pranešime konstatuojama, kad Lietuvos miškų ūkiui būtina reforma, kurios metu būtų privatizuoti ūkinės paskirties miškai, sukurta medienos prekybos birža, o valstybinių miškų priežiūros, apsaugos ir valdymo veikla viešo konkurso būdu perleista privatiems subjektams. Kaip teigė valstybės valdomų įmonių pertvarkos strategiją padėjęs parengti švedų konsultantas Dagas Deuteris, mintis steigti valstybės įmones kontroliuojančią bendrovę „Visuomis Company Holding", į kurią buvo numatyta įjungti ir valstybinę miškų sistemą, turėjo būti įgyvendinta kuo greičiau. Dar daugiau: jauni stambųjį kapitalą atstovaujančio Laisvosios rinkos instituto darbuotojai ryžtingai pareiškė, kad jų siūlymus būtina įgyvendinti per 10 metų! Nors, pažymėtina, kad nė vienoje ES šalyje valstybiniai miškai nėra įjungti į jokius darinius analogiškus AB „Visuomis Holding Company“...
Veiksmas vyko toliau: buvo parengtas valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pakeitimo projektas, kuriame buvo numatytas valstybės įmonių statuso pakeitimas, o visas valstybės įmonių funkcijas perduoti Turto fondui, kaip gerą patirtį turinčiai įstaigai. Taip, Turto fondas turi gera patirtį privatizavimo srityje, o reorganizavus valstybės įmones į akcines bendroves ir privatizacija būtų ne tokia jau ir sudėtinga. Tuo tarpu valstybinių miškų pareigūnai buvo nuolat puolami, o vienu metu buvo net kreiptasi į visas aukščiausias instancijas, siūlant panaikinti valstybinę miškų žinybą ar tiesiog pakeisti lobistams nepalankius vadovus. Pavyzdžiu buvo brukamas švedų miškininkystės modelis, kurį iš dalies naudojo ir Latvijos valstybinių miškų sistema. Nestebino ir tai, kad svarstant „Visuomio“ idėją, palaikymo ji susilaukė ir „Verslo žinių“, kurios 73 proc. akcijų priklauso švedų bendrovei „Bonnier Business Press AB“, puslapiuose...
Bet ar viskas jau taip gerai pas pačius švedus? Švedijos gamtos išsaugojimo draugija tuo pat metu paskelbė pranešimą „Švedijos miškininkystės modelis slaptai“, skirtą informuoti visuomenę apie natūralių, didelės biologinės reikšmės miškų naikinimą Švedijoje. Pranešime teigiama, kad didžiuliai Švedijos natūralių miškų plotai dėl plynųjų kirtimų virsta milžiniškomis kultivavimo sritimis, o tai kelia grėsmę biologinei miškų įvairovei. Nepaisant tarptautinio susitarimo iki 2020 m. mažiausiai 17 proc. didinti saugomos žemės plotą nuosekliuose ir ekologiškai tipiškuose arealuose, miškų sektorius plynai kerta didžiulius išlikusių natūralių augaviečių plotus. Pranešime apgailestaujama, kad šiandien Švedijoje yra saugoma mažiau kaip 4 proc. produktyvių medynų, biologiškai vertingi miškai yra plynai kertami nerimą keliančiais tempais ir dideli natūralių miškų plotai nuolat ardomi, o vietoj natūraliai augusių medžių sodinami ištobulinti sodinukai ir egzotiškų rūšių medeliai. Taip vertingi natūralūs miškai pavirto vienarūšėmis plantacijomis su tokio paties amžiaus ir rūšies medžiais.
Tiesa, generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas pripažįsta, kad Švedijos ir Suomijos medienos ruošos technologijos ir naudojama technika yra tobuliausia, todėl tose šalyse dominuoja plynieji kirtimai, tačiau biologinės įvairovės išsaugojimo prasme mums švedų ūkininkavimas miškuose nepriimtinas. Lietuva savo ūkininkavimo principus tobulina atsižvelgdama į Centrinės Europos šalių principus, kurių vienas svarbiausių tikslų – biologinės įvairovės išsaugojimas ir šia prasme galime didžiuotis – Lietuvoje biologinės įvairovės gausa yra didžiausia iš visų ES valstybių. Todėl mūsų miškininkai eina absoliučiai skirtingu, negu švedai, keliu - plynieji kirtimai keičiami į neplynuosius, kurie jau siekia apie 30 proc. visų kirtimų. Ūkiniu požiūriu – mes taip pat pranašesni, nes Švedijos valstybiniai miškai iš valstybės biudžeto dotuojami apie 40 mln. eurų, tuo tarpu Lietuvos valstybiniai miškai ne tik nedotuojami, bet dar papildo šalies biudžetą per 100 mln. Lt kasmet. Palyginimui, galime prisiminti, kad Latvijoje, nuėjusioje švedų keliu, dėl netinkamo miškų tvarkymo valstybiniuose miškuose 2011 m. buvo sustabdytas FSC sertifikato galiojimas.
Švedijos gamtos išsaugojimo draugijos pareiškimas buvo teisingas, drąsus ir paskelbtas laiku. Iškilus viešumon, kas yra iš tiesų vadinamoji „stebuklinga ekonomika“, o valstybinių miškų sistemos išskaidymas ir jos ūkinės dalies jungimas į AB „Visuomis Holding Company“ sudėtį būtų miško teikiamų ekologinių ir socialinių funkcijų pamynimas, iškeliant tik vienadienę ekonominę naudą, kilo didelis pasipriešinimas tiek iš visuomenės, tiek ir iš įvairių ūkio šakų specialistų pusės. Tam pasipriešino tiek šalies valdžia, tiek ir visuomenė, ir Žaliųjų judėjimas, o labiausiai tam priešinosi ir miškininkai, vadovaujami generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko, kurių pastangos ir buvo lemiamos sustabdant „Visuomio“ projektą. Taip buvo išgelbėti Lietuvos miškai, o kartu ir kitos valstybės valdomos įmonės, buvusios lengvo pinigo mėgėjų taikiklyje.
Pinigingi „miško mylėtojai“ nerimsta ir toliau, ieškodami naujų kelių į valstybės kišenę. Tad ar gali atgimti „Visuomis“ kitu pavidalu? Pasipriešinimo dėl „Visuomio“ sulaukę valdantieji surado kitą būdą savo tikslams pasiekti. Turto banko ir Valstybės turto fondo pagrindu sugalvota kurti naują bendrovę, kuri turėtų prižiūrėti ir valdyti valstybės turtą, tarp jų ir valstybinių institucijų pastatus, miškus, geležinkelį. Nauja bendrovė, kuriai dar nesugalvotas pavadinimas, turėtų prižiūrėti, kaip valdomas valstybės turtas, taip pat jį pardavinėti. Tarp iniciatorių yra ir buvusių miškų sistemos atstovų bei vadovų grupelė, kurie visokiausiais būdais mėgina įtakoti mūsų politikus ir kitus suinteresuotus asmenis. Jie lygina švedų ir mūsų valstybinių miškų ūkių rodiklius, nekreipdami dėmesio į tai, kad kai kurios švedų akcinės bendrovės užsiima ne tik miško auginimu, bet ir gamina celiuliozę, o tokiu atveju bendras vidaus produktas padidėja net šešis kartus.
Siekiant suklaidinti visuomenę ir diskredituoti valstybinių miškų sistemos vadovus, pasitelkiamos visos įmanomos priemonės: nuo anoniminių skundų, pavadintų „girininkų pagalbos šauksmu“ ar pan. iki atleistų ir dabar teisiamų miškų urėdų surengtų priešiškų akcijų - net mirusiųjų atminimą nesibodima paniekinti. Ir visa tai vykdoma tik tam, kad lengviau galima būtų pasiglemžti ir jų valdomą valstybės turtą, bet tikėkimės, kad mūsų „miškų generolas“ atlaikys, bet kurį eilinį spaudimą, o valstybinių miškų sektorius ir toliau dirbs geriausiai tarp visų valstybės turtą naudojančių sektorių Lietuvoje bei geriausiai tarp miškų sektorių visoje Europoje.
Lietuvos miškų sektoriaus veikla skaičiais
| 2010 m. | 2011 m. | |
| Iškirsta miškų*, mln. kub. m | 3,7 | 3,9 |
| Sumokėta mokesčių į valstybės biudžetą**, mln. Lt | 143 | 232 |
