Norima taromatus atverti visiems stikliniams buteliams: kas keistųsi?

 (88)
2016 metais įvesta taros užstato sistema tikrai pasiteisino: skaičiuojamas apie 70 proc. jos efektyvumas. Tačiau gamtoje vis dar pastebima bešeimininkės stiklo taros, kurios taromatai nepriima. Todėl Seime pateiktas siūlymas praplėsti taros užstato sistemą ir įtraukti į ją visų alkoholinių gėrimų stiklines pakuotes. GRYNAS.lt aiškinasi, ką pakeistų toks Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo papildymas ir kokios galimybės tai padaryti.
Stiklinių butelių supirkimas
© DELFI / Domantas Pipas

Prieš kelerius metus Lietuva nusprendė imti kitų Europos šalių pavyzdį ir įvesti mūsų šalyje taros užstato sistemą. 2016 metais Lietuvoje įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, kuris reiškė, kad į kai kurių alkoholinių ir gaiviųjų gėrimų kainą įskaičiuotas 10 ct užstatas atgaunamas tarą pridavus taromatuose. Užstatas taikomas stiklinei (išskyrus į stiklinę vienkartinę pakuotę supakuotus vaisių vyną, vaisių vyno gėrimus ir vaisių vyno kokteilius), plastikinei ir metalinei pakuotėms, parduodant alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, vaisių vyną, vaisių vyno kokteilius, vaisių vyno gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis, nektarą.

Į užstato sistemą nuspręsta neįtraukti gaminių, parduodamų oro, vandens, kelių, geležinkelių transporto priemonių, priklausančių Lietuvos Respublikos jurisdikcijai ir vežančių keleivius tarptautiniais maršrutais, valdytojams ar naudotojams ir šie gėrimai yra skirti parduoti ir (arba) vartoti nurodytų transporto priemonių keleiviams, išvežant arba eksportuojant gaminius iš Lietuvos Respublikos teritorijos, jei vienkartinės pakuotės talpa mažesnė negu viena dešimtoji litro arba lygi trims litrams ir didesnė negu trys litrai, taip pat stiklinėms pakuotėms, kuriose yra vaisių vynas, vaisių vyno gėrimai ir vaisių vyno kokteiliai.

Taromatas
Taromatas
© DELFI / Domantas Pipas

Užstato sistema pasiteisino

Nors prieš įvedant taros užstato sistemą ir jau ją įvedus netilo kalbos, kad ji sudėtinga ir gyventojai naujove naudosis nenoriai, praėjus pusei metų buvo skaičiuojama, jog 89 proc. jau yra išbandę taromatus. Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė TNS LT skelbė optimistiškus tyrimo rezultatus:
iki pradėjus veikti taromatų sistemai plastikinių pakuočių nerūšiuodavę ir su kitomis šiukšlėmis jas išmesdavę teigė 40 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų, o po taros užstato sistemos įvedimo taip elgėsi tik 7 proc. lietuvių. Skardinę tarą, kol nebuvo taromatų, su kitomis buitinėmis atliekomis išmesdavo beveik pusė (48 proc.), stiklinę – beveik ketvirtadalis (24 proc.) šalies gyventojų. Pradėjus veikti naujai užstato už pakuotes sistemai, taip tebedarė atitinkamai 7 proc. ir 6 proc. lietuvių.

Praėjus metams, lietuviai neįsivaizduoja savo buities be taromatų, o pamiškėse, stovyklavietėse, paplūdimiuose, parkuose yra kur kas mažiau bešeimininkių gėrimų pakuočių.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas GRYNAS.lt teigia, kad kad užstato sistema vienareikšmiškai pasiteisino.

„Rezultatai, kuriuos pasiekėme per vienerius metus yra didžiausi iš Europos Sąjungos valstybių, turinčių užstato sistemas. Mūsų praeitų metų rezultatai yra apie 75 proc. grįžusių butelių atgal į sistemą. Aplinkosaugine prasme labai gerai tai, kad mes surinkome švarią žaliavą, kuri nereikalauja specialių priemonių paruošiant ją perdirbimui ir pats kiekis rodo, kad sistemos pradžiai buvo pasiruošta pakankamai efektyviai“, – tvirtina D. Krinickas.

Siūloma užstato sistemą praplėsti

Tačiau didelė problema vis dar išlieka buteliai, kurie neįtraukti į užstato sistemą. Todėl dar šių metų pradžioje pradėta kalbėti apie Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo papildymą. Jį registravusi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė teigia, kad vis dėlto dabar egzistuojanti taros užstato sistema yra ribota ir jos potencialas dar nėra visiškai realizuotas.

Į taromatus priimtos pakuotės
Į taromatus priimtos pakuotės
© DELFI / Karolina Pansevič

Tačiau ji pastebi akivaizdų taromatų funkcionavimą ir tvirtina, kad esamą sistemą būtina praplėsti ir taip dar labiau padidinti jos efektyvumą. Siūlymu siekiama išplėsti vienkartinių pakuočių privalomojo užstato sistemą, papildomai į ją įtraukiant visų stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą, kurios talpa siekia nuo 100 ml iki 3 l.

„Siūloma į užstato sistemą įtraukti vyno ir stipriųjų gėrimų pakuotes. Nes šiuo metu iš alkoholinių gėrimų yra tik alus, sidras, kokteilis. Jų tara dabar dalyvauja užstato sistemoje. <...> Idėja kilo dėl to, kad pasiteisino dabar esama taros užstato sistema. Matome, kad aplinkoje mažėja tų pakuočių, kurios dalyvauja užstato sistemoje. Apie 70 proc. yra taros grįžtamumas“, – GRYNAS.lt tvirtina V. Vingrienė.

Anot Seimo narės, aplinką teršia ne produkcija pakuotės viduje, o pati pakuotė, todėl atliekų tvarkymo sistemos turėtų būti diferencijuojamos pagal pakuotes ir jų keliamą žalą aplinkai, o ne pagal tai, koks gaminys yra tose pakuotėse. V. Vingrienė yra paskaičiavusi, kad, priėmus pataisą į užstato sistemą patektų papildomi 200 mln. vienetų stiklo pakuočių, efektyviai surenkant ir sutvarkant 50 tūkst. tonų taros.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narės V. Vingrienės pakeitimas, papildantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, anot jos, yra priimtas po pateikimo Seime, šiuo metu yra svarstomas Vyriausybės, o Aplinkos ministerija inicijuoja kaštų naudos analizę, kuri reikalinga tam, kad būtų žinoma, kiek lėšų gali pareikalauti užstato sistemos praplėtimas.

Apsunkintų konteinerinę sistemą

Tačiau politikės siūlomas Pakuočių ir pakuočių tvarkymo įstatymo papildymas sulaukė nemažai kritikos. Labiausiai jam priešinasi atliekų tvarkytojai ir gamintojai – importuotojai. Pastarieji yra finansiškai atsakingi už konteinerinę atliekų tvarkymo sistemą, kitaip tariant, ir maisto, ir alkoholinių gėrimų (kurie nėra įtraukti į užstato sistemą) importuotojai bei gamintojai finansiškai atsakingi už atliekų tvarkymą.

Pakuočių tvarkytojai po V. Vingrienės siūlymo išsakė savo poziciją. Vienos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos Lietuvoje, užsiimančios prekinių pakuočių atliekų tvarkymo koordinavimu, generalinis direktorius Kęstutis Pocius teigia, jog visos alkoholinių gėrimų taros įtraukimas į užstato sistemą lemtų maisto prekių kainų kilimą, nes didžiąją dalį konteinerinės atliekų tvarkymo sistemos finansuoja būtent alkoholinių gėrimų gamintojai. Kita dalis lieka maisto gamintojams – importuotojams, todėl gėrimų pakuotes įtraukus į depozito sistemą, anot jo, maisto gamintojai importuotojai teoriškai turėtų finansuoti visas atliekų tvarkymo išlaidas, jei nebūtų rastas kitas finansavimo šaltinis.

„Alkoholio gamintojų skolos tokiu atveju bus perkeliamos maisto gamintojams. Dabar, kiek yra investuota į visą atliekų tvarkymo struktūrą, pastatyta apie 300 tūkst. konteinerių, įskaičiuojant ir individualių namų gyventojus. Konteinerius finansuoja alkoholio gamintojai. Tai jei alkoholio gamintojai išeina į depozito sistemą, visos skolos bus paliekamos maistininkams“, – GRYNAS.lt komentuoja K. Pocius.

Jis taip pat nesutinka ir su galimais surinkti stiklo kiekiais: „Projektą pasiūlę Seimo nariai argumentuoja, kad nauja stipriųjų gėrimų pakuočių surinkimo sistema padės aplinkosaugai, nes papildomai bus surinkta 50 – 60 tūkst. tonų stiklo atliekų per metus, tačiau šie skaičiai visiškai neatitinka realybės – Lietuvoje iš viso išleidžiama 67,6 tūkstančiai tonų vienkartinių stiklo pakuočių, iš kurių 50,2 tūkstančių tonų, arba 74,3 proc., yra surenkama jau dabar."

Nėra vieningos krypties

Pašnekovas įsitikinęs, kad geriausia būtų pasilikti prie dabartinio atliekų tvarkymo ir susikoncentruoti į konteinerinės atliekų sistemos tobulinimą bei plėtimą.

„Labai džiugu, kad rūpinamasi aplinkosauga ir keliami tikslai padaryti kaip galima geresnį pakuočių tvarkymą. Bet pasirinktas kelias yra neteisingas. Ir tai ne mūsų vienų vertinimas, visa Europa gyvena tokiomis mintimis ir tikslais, kaip pagerinti pakuočių surinkimą ir perdirbimą. Bet niekas Europoje nesirenka tokio kelio, kaip alkoholinio gėrimo stiklo taroje įtraukimą į depozitą. Ir tai – ne noro ar nenoro klausimas, o yra daromos studijos, kurios atsako į klausimą, kad pakuočių surinkimas geriausias yra per konteinerinę sistemą ir todėl reikia ją vystyti“, – teigia K. Pocius.

Atliekos
Atliekos
© Shutterstock

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos atstovas skeptiškai vertina ir aplinkosauginį efektą, nes, anot jo, pakuočių surinkimas augtų 8 proc., o kaštai gamintojams importuotojams, skaičiuojama, apie 10 kartų: į užstato sistemą perkėlus visą stiklo tarą, gamintojams tektų investuoti mažiausiai 3,5 mln. Eur į technologijų pritaikymą, o stiklo atliekų tvarkymas per metus brangtų apie 11 mln. Eur.

Smulkūs gamintojai gali pasitraukti

Kita problema, su kuria susidurtų maisto ir gėrimų pramonė, yra importuojamų gėrimų ženklinimas. Tam, kad kitų šalių gėrimų pakuotės būtų įtrauktos į užstato sistemą, reikėtų pakeisti jų ženklinimą. Tą pripažįsta ir Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo papildymo iniciatorė V. Vingrienė. Anot jos, tektų įdiegti specifinį ženklą, kurį „nuskaitytų“ taromatai Lietuvoje. Specifinis ženklinimas padėtų ir skaičiuojant nelegalaus bei neapskaityto alkoholio kiekius Lietuvoje.

Tačiau ne visų gėrimų gamintojai – importuotojai yra finansiškai pajėgūs keisti savo gėrimų pakuotes, todėl maisto pramonės asociacija prognozuoja, jog tokie verslininkai tiesiog pasitrauks iš Lietuvos rinkos.

Apie galimą investicijų pasitraukimą kalba ir K. Pocius: „Investuotojams tai gali būti nesuprantama žinutė, nes pradžioje buvo skatinama investuoti į konteinerinę sistemą, o dabar sukamas vairas į kitą pusę.“

Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo papildymas turėtų įtakos ir dabartiniam užstato sistemos administratoriui. GRYNAS.lt žurnalistai pasidomėjo, ar viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ generalinis direktorius Gintaras Varnas mato galimybę praplėsti depozitinių pakuočių skaičių. Pašnekovo teigimu, būtina sulaukti Aplinkos ministerijos išvadų dėl galimai reikalingų kaštų sistemos tobulinimui. Atsakyme rašoma, kad būtina kompleksiškai įvertinanti ir poveikį užstato sistemos ekonomikai (investicijos, sąnaudos), ir poveikį atskirojo rūšiavimo konteinerinei pakuočių atliekų tvarkymo sistemos ekonomikai.

G. Varnas pažymi, kad V. Vingrienės pasiūlymas šiandien galėtų būti įgyvendintas šampano ir vyno pakuotėms, nes stipriųjų gėrimų buteliai yra labai skirtingų formų.

„Preliminariais stiprių alkoholinių gėrimų stiklinių pakuočių formų vertinimais, didesnė dalis tokių pakuočių (išskyrus vyno, šampano) būtų netinkamos priimti taromatais dėl jų specifinės formos.
Jei būtų priimtas sprendimas plėsti užstato sistemą, pvz., vyno, šampano ir panašiais buteliais, pasiruošimui reiktų ne mažiau kaip metų, į reikiamus papildomus užstato sistemos pajėgumus reiktų investuoti apie 3 mln. Eur.; papildomai turėtų būti įvertintos pardavėjų ir gamintojų pasirengimo sąnaudos ir investicijos“, – prognozuoja VŠĮ „Užstato sistemos administratorius“ generalinis direktorius.

"Kauno Stiklas"
"Kauno Stiklas"
© DELFI / Rafael Achmedov

Papildoma aplinkosauginė nauda - akivaizdi

Tačiau vis dėlto negalima nusisukti nuo akivaizdžios aplinkosauginės naudos, kuri būtų patobulinus užstato sistemą. Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius D. Krinickas skaičiuoja, kad, praplėtus užstato sistemą, papildomai būtų perdirbta apie 40 tūkst. tonų stiklo. Kiek visos alkoholio stiklo taros įtraukimas į depozito sistemą turėtų ekonominės įtakos visai užstato sistemai, kol kas nežinoma. Tam atliekama kaštų naudos analizė, tačiau, anot D. Krinicko, prognozuojama, kad gali iš dalies keistis atliekų surinkimo sistema.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius, įvertindamas šiandienos užstato sistemos galimybes sako, kad stipriųjų gėrimų stiklines pakuotes tikrai būtų sunku įtraukti į depozito sistemą, todėl, ko gero, jei ir bus papildytas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, jis turės ne vieną išimtį.

„Dabartiniai buteliai, kurie priklauso sistemai, yra apvalūs. Tokiu atveju, tų išskirtinų formų stipraus alkoholio pakuotės turėtų patekti į išimties atvejų sąrašą, nes jų priėmimas į taromatus būtų neįmanomas. Tai bet kokiu atveju, kalbėdami apie viso alkoholio įtraukimą, turėsime kalbėti ir apie didesnes išimtis. Ir šiandien kai kurie alaus gamintojai turi išimtis, bet jų nedaug. <...> Jeigu norima surinkti visą tarą, papildomai tai daryti reiktų prekybos centruose. Bet tai vėlgi yra papildomos išlaidos ir, vertinant kaštų naudos analizę, ar tos investicijos tikrai atpirks investicinį ir ekonominį aspektą, mes turime pasverti. Galbūt tos investicijos tikrai vertos, žiūrint į būsimą poveikį, kiek pakuočių sugrįžtų į sistemą“, – aiškina specialistas.

Siūlymas į užstato sistemą įtraukti visą stiklinę alkoholio tarą išties pagerintų stiklo perdirbimo rodiklius. Taip pat aplinkoje būtų kur kas mažiau bešeimininkių alkoholio pakuočių. Tačiau, pašnekovų teigimu, būtina įvertinti visus ekonominius veiksnius bei pasekmes, kurios gali daryti įtaką ne tik verslo investicijoms, bet ir atliekų tvarkymo kainų pakitimams vartotojams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Fotogalerijos

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)