Tiems, kurie nori neišmesti į bendrą srautą padangų, liuminescencinių lempų, lakų, dažiklių, indų ploviklių pakuočių ar netgi lakštų nuo senų šiferinių stogų, tenka rimtas išbandymas: patiems sukarti tolimą kelią iki sąvartyno ir dar susimokėti. Kartais alternatyvų tinkamam tokių pavojingų atliekų perdirbimui apskritai nėra, nes užsienyje taikomos technologijos Lietuvai neįkandamos.
Nori priduoti 5 padangas? Atvažiuok dviem skirtingais automobiliais
Į GRYNAS.lt redakciją kreipėsi skaitytojas Tomas (vardas pakeistas – red. past.), kuris išreiškė susirūpinimą, kad paprastam gyventojui, turinčiam buityje atliekančių pavojingų atliekų, nėra, kur jas dėti.
Jis svarstė, kad galbūt kur kas patogiau būtų sudaryti gyventojams galimybę didesnį kiekį padangų priduoti ne fiziškai atvažiuojant keliais automobiliais, o, pavyzdžiui, pateikiant automobilių techninius pasus. Galbūt net galėtų būti įmanomas variantas vesti automobilių turėtojų registrą ir pagal tai matyti, kiek asmuo turi automobilių ir kiek gali priduoti padangų.
„Aišku, tuomet kyla duomenų apsaugos klausimai, bet gal būtų galima kažkaip šią problemą išspręsti“, - samprotavo vyras.
Kita problema, su kuria jis teigia susidūręs, klausimas – kur dėti senas liuminescencines lempas bei senų šiferinių stogų lakštus.
„Pilaitės prospekte 50 įsikūrusioje aikštelėje man pasakė, kad jie tokių atliekų nepriima, galima priduoti tik išrūšiuotas kitas atliekas – kartoną, plastiką. Dabar gi žmonės keičia tuos šiferinius stogus, o atliekas nėra kur padėti“, - problemą kėlė Tomas.
Šiferį – arba vežti į sąvartyną, arba sandėliuoti kieme
„Dažniausiai yra taip, kad kiekvienas sąvartynas turi numatytą asbestui vietą, tai galima vežti į sąvartyną. Ten jis yra sandėliuojamas atskiroje sekcijoje, nėra kraunamas į bendrą krūvą. Paskui gal atsiras kažkokios technologijos, nors ir dabar jos yra, bet labai brangios. Perdirbti asbestą ekonomiškai neapsimoka“, - situaciją komentavo S. Ašmonas.
„Pavojingiausios yra asbesto dulkės. Yra specialūs asbestiniai maišai, kuriais galima aptraukti šiferio lakštus, kad tos dulkės neišeitų į orą. Blogiausiu atveju galima uždėti dvigubus celofaninius didmaišius ir svarbiausia užrišti jų viršų. Jeigu šiferis yra sukrautas į krūvą ir nedulka, tai nieko blogo nėra, bet jeigu jį žmogus sugalvotų smulkinti ar pjaustyti, to daryti tikrai negalima, nes tai pavojinga“, - aiškino S. Ašmonas.
„Žalvario“ komercijos direktorius akcentavo, kad nors Vilniuje stambių gabaritų aikštelėse šiferio palikti negalima, gali būti, kad tokią galimybę teikia kiti miestai.
„Vilniaus mieste individualių gyvenamųjų namų nėra taip jau daug, gal tik Šnipiškėse. Tačiau Panevėžio, Šiaulių apskrityje tokių namų yra daug ir gal ten galima šiferio stogų lakštus palikti stambių gabaritų aikštelėse“, - svarstė pašnekovas.
Įmonėms supirkimo kainą lemia kiekis
S. Ašmonas sako, kad įmonėms šiferio pridavimo kaina priklauso nuo kiekių. Jeigu šiferio lakštų priduodama iki tonos, kaina siektų apie 400 litų, jei daugiau – automatiškai didėtų ir kaina. Nemokamai iki tam tikro kiekio tokių atliekų įmonė nepriima.
„Tvarkymas kainuoja. Mes, pasiėmę iš įmonės, vežame šias atliekas į sąvartyną, už logistiką ir transportavimą ir imamas mokestis“, - paaiškino S. Ašmonas. Iš įmonės tokios atliekos gali būti paiimamos tiesiogiai, tiesa, už tai taip pat reikia mokėti papildomai.
Pašnekovas sako domėjęsis, kaip asbestas yra perdirbamas kitose šalyse. Jo teigimu, savas technologijas turi australai, olandai.
„Technologijos yra, perdirbimo procentas gana aukštas – 98 proc. perdirbama, lieka tik 2 proc. asbesto, taigi mažėtų asbesto kaip pavojingos atliekos tūris. Kitą dalį galima panaudoti kaip statybines medžiagas. Šiai dienai tokia technologija yra labai brangi. Galbūt ateis laikas, kai pardavinėsime senus uždarytus sąvartynus dėl antrinių žaliavų, bus aukcionai, už kiek galima nusipirkti senus sąvartynus, kuriuose visos atliekos nerūšiuotos, galbūt per tą laiką atsiras ir technologijos asbesto perdirbimui kažkokį sprendimą rasti“, - vylėsi S. Ašmonas.
Vilnius neturi leidimų, Klaipėda – aikštelių, o Kaunas priima
Šiose aikštelėse, kaip informavo aikšteles įrengusio Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (UAB „VAATC“) projektų vadovė Rasa Pajarskienė, iš gyventojų priimamos stambios atliekos (baldai, tekstilės gaminiai, buitinė technika, lengvųjų automobilių padangos), perdirbimui į antrines žaliavas tinkamos atliekos (stiklas, plastmasės, metalai, makulatūra), statybinės ir griovimo atliekos (butų remonto ir sodybų tvarkymo atliekos).
Centro atstovai patvirtina skaitytojo Tomo išsakytus žodžius, kad buityje susidarančių pavojingų atliekų (netinkamų naudojimui buitinės chemijos gaminių, pavyzdžiui, indų ploviklių, dažų, lakų, apdailos medžiagų atliekų, liuminescencinių lempų, baterijų ) kol kas nėra priimama.
Nuo stogų keitimo atlikusių šiferio lakštų stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikštelės taip pat nepriima.
Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) direktorius Kęstutis Balčiūnas GRYNAS.lt sakė, kad Kauno mieste esančiose 6 stambių gabaritų atliekų aikštelėse gyventojai gali nemokamai pristatyti nedidelį kiekį atskirų šiferio stogų lakštų. Viso stogo lakštus jie turi patys atvežti į Lapių arba Zabieliškio sąvartynus.
„Technologija yra primityvi – šiferio lakštai yra perdengiami, kad nedulkėtų ir užpilami gruntu. Lietuvoje nežinau kitokio būdo, kaip saugiai juos padėti, kad nekeltų pavojaus nei aplinkai, nei žmonėms“, - sakė K. Balčiūnas.
Klaipėdoje stambių gabaritų aikštelių apskritai dar nėra, todėl gyventojai pavojingas atliekas gali atvežti prie konteinerių tuomet, kai pagal grafikus atvyksta šių atliekų išvežėjai.
„Aikštelės bus įrengtos artimiausiu metu, gal liepos mėnesį. Šiuo metu asbestines atliekas priimame mes, Klaipėdos atliekų tvarkymo centras (KRATC), taip pat tokias atliekas tvarko „Toksika“ ir „Žalvaris“, - sakė centro ekologė Ramunė Šličienė. Tiek centras, tiek specialios tokių atliekų tvarkymo įmonės už tai ima mokestį. Gyventojams atvežti šiferio lakštus į KRATC kainuoja 55 Lt/ t.
Anot centro ekologės, surinktos asbestinės atliekos yra laikomos specialiai įrengtoje aikštelėje ir planuojamos tvarkyti atskirai įrengtoje sekcijoje.
„Yra tokia technologija tokias atliekas šalinti atskirai įrengtoje sekcijoje - dedamas sluoksnis šiferio, paskui sluoksnis grunto ir taip sluoksniuojant laidojama. Šiferio atliekos yra pavojingos, asbesto plaušeliai gali lengvai pasklisti aplinkos ore, taip paprastai kaip statybinį laužą jų nesumalsi ir nesusmulkinsi, - aiškino R. Šličienė. - Kai tokios atliekos yra saugiai laidojamos, perdengiant su gruntu, jos nereaguoja su aplinka, neišskiria jokių medžiagų nei į vandenį, nei į atmosferos orą. Kol kas yra pasirinktas toks tvarkymo būdas, nes jeigu traiškyti, smulkinti ir perdirbti, turėtų būti taikomos prabangios technologijos“.
Liuminescencinių lempų prie konteinerių palikti negalima
R. Šličienė sako, kad kai Klaipėdoje atsiras stambių gabaritų aikštelės (planuojamos 3), masiškai nemokamai šiferio lakštų jose, ko gero, nebus galima priduoti.
„Į didelio gabarito aikšteles gyventojai galės atvežti tik už dyką atliekas. Bet kad tai nebūtų masinis vežimas, kad būtų garantija, kad atliekos tikrai yra konkretaus gyventojo, numatysime kažkokį kiekį iš vieno žmogaus“, - sakė KRATC ekologė.
Šiuo metu gyventojai, turintys kitų pavojingų atliekų, gali jas palikti prie konteinerių.
„Žmonės turi galimybę padangomis atsikratyti montavimo vietose, kur keičia naujas padangas. Viena kita prie konteinerių atsiranda, bet masiško išmetimo nėra“, - paaiškina KRATC ekologė.
Anot jos, nors padangas leidžiama palikti prie konteinerių ir nebūtina jas atiduoti į rankas atvažiavusiam vežėjui, liuminescencinėms lempoms taikomas kitokia praktika.
„Lempos yra surenkamos atvažiavimo metu, nes maža kas ras prie konteinerio, suskaldys, sudaužys, tai yra nesaugu, - sakė R. Šličienė. - Žmonės gali arba patys paskambinti, arba pasižiūrėti į vežėjų grafiką, kuris yra skelbiamas KRATC tinklapyje ir tokiu būdu atsikratyti nereikalingų pavojingų atliekų“.
AM: už atliekų sutvarkymą moka tas, kas turi tas atliekas
Aplinkos ministerijos (AM) atstovai sako, kad vietos, kuriose galima priduoti asbestines atliekas skelbiamos AM tinklapyje. Nors pateikiamas sąrašas netrumpas, iš karto galima pastebėti, kad jame nėra Vilniaus. Ministerijos specialistas Audrius Naktinis patikslina, kad Vilniuje tokias atliekas priima viena bendrovė „Bionovus“, tačiau šiai už tai tenka sumokėti 29 Lt/t.
Lietuvoje galioja principas teršėjas moka, tai reiškia, kad už atliekų sutvarkymą turi mokėti tas, kas tas atliekas turi. „Gamintojo atsakomybės šitoje vietoje nėra, todėl niekas kitas ir negali sumokėti“, - sakė AM specialistė.
Skaitytojo Tomo iškeltą klausimą dėl 4 padangų nemokamo priėmimo limito, R. Radavičienė aiškino kaip apsaugą nuo piktnaudžiavimo. Tiesa, tokį limitą visuotinai nustato ne ministerija, o kiekviena savivaldybė atskirai.
„Tokia piktnaudžiavimo galimybe gali pasinaudoti servisai, kurie pristatinėja didelius kiekius padangų į aikšteles ir nori tai padaryti nemokamai“, - sakė R. Radavičienė.
Į skaitytojo išsakytą kritiką dėl tokio apribojimo neekonomiškumo, specialistė atsakė išvardydama kitas vietas, kur gyventojai gali atiduoti senas padangas: „Padangų platinimo vietos yra įpareigotos priimti padangas, t. y. ten, kur perkamos naujos, turi būti priimamos ir senos. Taip pat padangas priduoti galima autoservisuose. Į šias dvi vietas civilizuotai atliekos ir turėtų suplaukti. Nuo sausio pirmos dienos autoservisai iš žmonių, kurie keičiasi padangas, senas turi priimti nemokamai“.
