Iš Šalčininkų į Neringos miškus gamtininkų atgabenta pusės metų briedė vietos gyventojams ir girininkams gali tapti tikru galvos skausmu, nes gyvuliui mielesnė ne gyvūnų, o žmonių draugija.
Briedė Meilė ieško švelnumo
Jauki, žmonių draugijos ieškanti briedė Neringoje atsidūrė miesto gimtadienio išvakarėse. Esą kaip dovaną gyvį į Kuršių nerijos nacionalinį parką atgabeno Šalčininkų apylinkėse gyvenantis jaunas vyras.
Jis patelę išgelbėjo nuo brakonierių kulkų dar ankstyvą pavasarį.
Ištvėrusi aštuonių valandų kelionę, briedė buvo paleista Smiltynėje.
Vietos gamtininkus nelabai sužavėjo, anot jų, neatsakingas keturkojo globėjų žingsnis.
„Neduok Dieve, tokios dovanos. Nei kas klausė, nei derino, kur gyvūną paleisti. Briedė juk žmonių nebijo. Dabar mums belieka laukti bėdos“, – baiminosi Smiltynės girininkas Romas Andrusevičius.
Lipšni, meili ir patikli briedžiukė, vos išvydusi žmogų, iš karto traukia prie jo. Pakišusi sutiktajam savo snukutį, briedė net inkščia kaip koks šunytis.
Taps lengvu masalu
„Arba gyvis taps lengvu masalu brakonieriams ar vandalams, arba ją partrenks pravažiuojantis automobilis. Tačiau baisiausia tai, kad dėl sukelto eismo įvykio gali nukentėti ir žmonės“, – kalbėjo girininkas.
Gamtininkai pastebėjo, kad briedė lyg įbesta sustingsta kelio viduryje ir, priešingai nei kiti laisvėje užaugę keturkojai, automobilių nebijo. Meilės vardu pakrikštytos patelės neatbaido net automobilių signalai. Priešingai, garsai jai sukelia susidomėjimą.
„Negalėdama pasiekti vandens prie betonuotų marių pakrančių, ji dažniau pasuka sodybų ar kavinių link“, – tikino R.Andrusevičius.
Vieną dieną miškininkai briedę keturias valandas vijo iš vienos kavinės kiemo.
„Eina ji prie žmogaus, ir viskas. Teko už ausų ištempti iš kiemo. Po kurio laiko ji vėl sugrįžo“, – pasakojo Smiltynės girininkas.
Prašo neglostyti
Gamtosaugininkai tikino, kad žiemai miškuose palikta briedė gali ilgai neprisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų.
„Mums teks ją sugauti ir išvežti į rezervato teritoriją, kur mažiau žmonių“, – aiškino Kuršių nerijos nacionalinio parko girininkas.
Gamtininkai mano, kad briedė gali įprasti laikytis prie tankiai poilsiautojų lankomų vietų. O per didelė žmonių meilė gyvūnui gali jai vėliau kainuoti gyvybę.
„Jokiu būdu jos negalima liesti, šaukti ar glostyti. Priešingai, ją reikia pavyti. Mes ją vis stengiamės kuo giliau į mišką nuvyti, tačiau ji vėl grįžta“, – pasakojo R.Andrusevičius.
Labiausiai miškininkus gąsdina tai, kad pasklidęs gandas apie prie žmonių besiglaustančią briedę sutrauks minias žioplių.
„Turėjome pakelėse poilsiautojus reketuojančius šernus, dabar turėsime briedę Meilę“, – sakė girininkas.
