aA
Kartu su nuotekomis, į upes patenka hormonų perteklius, kuris niekur neišnyksta
Kartu su nuotekomis, į upes patenka hormonų perteklius, kuris niekur neišnyksta
© Shutterstock nuotr.

Gerdamos kontraceptinius vaistus moterys daro įtaką ne tik savo organizmui – į vandens telkinius patekę sintetiniai hormonai veikia ir žuvų bei kitų vandens gyventojų reprodukcijos ciklą.

Trikdo žuvų reprodukciją?

Užsienio spauda mirga straipsniais apie kontraceptinių vaistų daromą žalą žuvims ir kitiems vandens telkinių gyventojams. Būtina sumažinti sintetinių hormonų patekimą į vandens telkinius, nes jie kelia pavojų žuvų populiacijai – tokius reikalavimus siūloma įtraukti į Europos Sąjungos direktyvas, skelbia „The Guardian”.

Skaitytojų reakcija į tokius straipsnius dažniausiai skeptiška: negi mokslininkai nebegali išsigalvoti didesnių problemų? „Ir kas toms žuvims darosi? Užsimano žvynus lakuotis, ar lekia į parduotuves aukštakulnių pirkti?”, - vieną iš tokių straipsnių ironizuodama komentavo skaitytoja.

Tačiau Vakarų šalių mokslininkams ši problema visai nekelia šypsenų - pastaraisiais metais jie rimtai suka galvas, kaip ją išspręsti. Kokia situacija Lietuvoje spręsti sunku, nes iki šiol nebuvo daryti jokie tyrimai. „Nesu tikras dėl faktų, nes Lietuvoje tokie tyrimai neatliekami. Yra tik užsienio mokslininkų keliamos prielaidos. Kartu su šlapimu vaistai pasišalina į nuotekas, po to – į natūralius telkinius. Yra manančių, kad dėl to sutrinka žuvų nerštas, jos neršia ankstyvesnio amžiaus arba visai nebeneršia. Ši problema ypač aktuali prie didesnių miestų ar vietovių, kur į vandenį patenkančių vaistų koncentracijos gana didelės“, - aiškino Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstas Plauška.

Didžiojoje Britanijoje paskaičiuota, kad vien norint išvalyti vandens telkinius nuo sintetinių hormonų reikėtų 30 milijardų svarų (apie 127 mlrd. Lt). Lapkritį šis klausimas turėtų būti svarstomas Europos Parlamente, tačiau jį keliantys mokslininkai jau dabar sako laukiantys didelio farmacinių kompanijų pasipriešinimo.

K. Plauškos nuomone, jeigu šios medžiagos chemiškai stabilios, ilgai išsilaiko vandens stulpe, Lietuvoje didžiausia jų koncentracija tikriausiai susidarytų Kuršių mariose, nes čia patenka didžioji dalis mūsų upių baseinų nuotėkio. „Tačiau aš manau, kad koncentracijos yra labai mažos, nes jos nedidelės net JAV, kur tokių medžiagų vartojimas gerokai labiau paplitęs, o ir gyventojų kiekis žymiai didesnis“, - svarstė jis.

Žala žmogui dar neįrodyta

Į kontraceptinių tablečių sudėtį įeina sintetiniai hormonai - progestinai ir estrogenai. Jungtinėse Amerikos Valstijose mokslininkai atliko bandymus, kaip tokiomis medžiagomis užterštas vanduo veikia žuvis, varles, stuburinius gyvūnus. Vyriškos lyties gyvūnų reprodukcinėje sistemoje mokslininkai didelių pokyčių nepastebėjo, tačiau nemažai patelių nustatyti kiaušidžių ir kiaušintakių defektai.

Kiti mokslininkai į tokius tyrimų rezultatus žiūri skeptiškai ir primena, kad į vandenį taip pat patenka ir jo aplinką veikia ir natūralūs hormonai. Tiesą sakant, kažkiek estrogeno išskiria ne tik moterų, bet ir vyrų organizmai, jo lygis smarkiai išauga pas besilaukiančias moteris. O tuomet vėl prasideda užburtas ratas – per žmonių organizmą estrogenas patenka į nuotekas, tuomet – į vandens telkinius, veikia gyvūnus, kuriuos, dažniausiai, vėlgi suvalgo žmogus.

Kokią įtaką sintetiniai hormonai daro aplinkai ir žmogui mokslininkams vienareikšmiškai įvertinti sunku. Nuo kontraceptinės tabletės išradimo pradėjo maždaug pusė šimtmečio – palyginti trumpas laikotarpis, kad aiškiai pamatytume pasekmes, jei tokios yra. Tačiau bandymai, atlikti su gyvūnais, kelia nerimą.

Lietuvai tyrimai per brangūs

Kol mokslininkai ginčijasi, ar tikrai kontraceptikai gali kelti pavojų aplinkai, Prancūzijoje atlikti tyrimai parodė, kad juos pašalinti iš vandens - itin sudėtinga, lyginant su kitomis farmacinėmis medžiagomis. Taigi, jei bus nuspręsta į problemą nežiūrėti pro pirštus, tai tikrai kainuos nepigiai.

Lietuva, spręsdama kaip elgtis dėl vaistų įtakos aplinkai, vadovaujasi Europos Komijos nurodymais – atlikti savarankiškus tyrimus mums būtų pernelyg didelė prabanga. „Senosios Europos Sąjungos šalys jau išsityrė, kiek ir kokių vaistų daugiausia pakliūna į vandens nuotekas. Mes neturime tokių galimybių - riboti finansai, trūksta reikiamos įrangos, kvalifikuotų specialistų“, - apgailestavo Aplinkos apsaugos agentūros poveikio aplinkai vertinimo ir taršos prevencijos skyriaus vyr. specialistė Nijolė Striupkuvienė.

Yra manančių, kad dėl to sutrinka žuvų nerštas, jos neršia ankstyvesnio amžiaus arba visai nebeneršia. Ši problema ypač aktuali prie didesnių miestų ar vietovių, kur į vandenį patenkančių vaistų koncentracijos gana didelės.
K. Plauška

ES sudarytame pavojingų aplinkai medžiagų sąraše kontraceptinių vaistų kol kas nėra. Tačiau po paskutinio peržiūrėjimo (tai daromas kas trejus metus) į jį pasiūlyta įtraukti tris farmacines medžiagas - 17-alpha-ethinylestetradiol, 17-beta-estetradiol, diclofenac. „Tai - raminantys (migdantys) ir skausmą malšinantys vaistai. Patekę į vandens aplinką, jie kenkia ne tik biotai, tai yra žuvims, vėžiagyviams, moliuskams, bet ir nuotekų dumblui – jie, galima sakyti, „užmuša" aktyvuotą dumblą“, - aiškino N. Striupkuvienė.

Kai kurie Vakarų mokslininkai kaip galimą išeitį mažinant neigiamą vaistų įtaką aplinkai siūlo apmokestinti farmacijos kompanijas. Jei jos viršija nustatytą minimalų sintetinių medžiagų, patenkančių į aplinką kiekį – turi susimokėti. Juk tyrimai parodė, kad apriboti vaistų patekimą į vandenį įmanoma, bet labai brangu. Didžiojoje Britanijoje paskaičiuota, kad vien norint išvalyti vandens telkinius nuo sintetinių hormonų reikėtų 30 milijardų svarų (apie 127 mlrd. Lt). Lapkritį šis klausimas turėtų būti svarstomas Europos Parlamente, tačiau jį keliantys mokslininkai jau dabar sako laukiantys didelio farmacinių kompanijų pasipriešinimo.

Lietuvoje šis klausimas kol kas nekeliamas. Jį tektų spręsti, jei būtų priimti nauji įstatymų ar direktyvų pakeitimai Europos Sąjungoje. „Pas mus nesvarstoma baudų farmacinėms įmonėms galimybė. Manau, kad baudomis labai daug ko neišspręsi. Reikia šviesti žmones - mažiau vartoti ne tik vaistų, bet ir visko - bus sveikiau ir žmogui. ir gamtai“, - sakė N. Striupkuvienė.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Viktorija Dačinskaitė | D+

Daugelio Lietuvos gyventojų laukia pokyčiai: iki 2023 m. teks atsisveikinti su individualiu nuotekų tvarkymu

Apie Lietuvos įsipareigojimus iki 2023 metų atsisakyti lauko tualetų tankiau apgyvendintose...

Aplinkosaugininkai įspėja poilsiautojus: gamtoje laiką leiskite atsakingai (2)

Atšilus orams gyventojai patraukia į gamtą: lankosi parkuose, prie vandens telkinių, žvejoja....

Prienuose liepsnojo miškas: spėjama, kad gaisrą sukėlė neatsargus žmogaus elgesys

Ketvirtadienio popietę Valstybinių miškų urėdijos miškininkai bei gaisrininkai suskubo gesinti...

Lietuvių idėja tarptautiniame hakatone: iš parduotuvės namo parsineškite ne plastiką, o būsimus augalus

Šiandieninė jaunoji karta ateityje tikrai susidurs su įvairiais aplinkosaugos iššūkiais. Kodėl...

Aplinkosaugininkai aiškinasi taršos Nemune ties Kaunu priežastis

Aplinkosaugininkai, nuolat gaunantys pranešimų dėl taršos Nemuno upėje ties Kaunu, aiškinasi jos...

Top naujienos

Tomas Janonis | D+

Savivaldybėje – tarsi privačioje įmonėje: valdininkas vadovauja net penkioms įmonėms, partnerio darbovietei – pastovūs pirkimai

Vilniaus rajono savivaldybės Architektūros ir Statybos skyriuose dirbantys architektai ir kiti...

Prie Gariūnų kylanti „Lidl“ siutina vietos verslininkus: tikina, kad kils didžiuliai kamščiai savivaldybė tikina – problemos nebus  (211)

Prie Gariūnų turgavietės kylanti nauja „ Lidl “ parduotuvė kelia vietos verslo parko...

Sniego pilys | D+

Sekso skandalai, kurie supurtė SSRS: valdžią naudojo savo asmeniniams iškrypimams tenkinti (1)

1935 metais SSRS sėkmingai įgyvendino plataus masto kampaniją, per kurią buvo siekiama...

Penki įvarčiai per kėlinį: Nyderlandai efektingame futbolo spektaklyje palaužė Ukrainą (291)

Europos futbolo čempionatą pergalingai pradėjo C grupės favoritė Nyderlandų rinktinė, namų...

Garsioji Vilniaus perėja vėl pasikeitė – atsirado naujas užrašas (77)

Panašu, kad Vilniuje, Saltoniškių gatvėje, esanti požeminė perėja keisis dar daugybę kartų.

Lietuvių įspūdžiai Maljorkoje: nuo Leonardo DiCaprio paplūdimio iki saloje įsikūrusių tautiečių (18)

Maljorkos sala iš tiesų nėra labai didelė ir ją patogiai galima aplankyti nuomojamu automobiliu....

Šaras su kompanija užuodžia titulą: „Barcelona“ pasiuntė „Real“ į nokautą (24)

Ispanijos krepšinio čempionato finalo pirmose rungtynėse Šarūno Jasikevičiaus treniruojama...

Po anoniminio skambučio – nemalonumai pareigūnei: įkliuvo su įkalčiais, bet tai – ne įrodymas (192)

Anoniminis skambutis pakeitė Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) dirbančios vyresniosios...

Sinoptikai pateikė visos savaitės prognozę: vieną dieną šils iki +30 laipsnių (2)

Pirmadienio dieną ties Lietuva nutįs anticiklono gūbrys, debesuotumas menks, lietaus nenumatoma....

Skaitytojo klausimas: pastebėjome, kad sraigės turi tokias tarsi „dureles“, kam jos? (3)

Grynas skaitytoja Reda kreipėsi prašydama paaiškinti sraigių elgesį. „Su vaikais stebėdami...