Beveik 2 milijonus kvadratinių kilometrų užimančioje teritorijoje bus draudžiama ryklių žvejyba. Taip pat nedidelė valstybė draus prekybą bet kokiais iš šių vandenyno plėšrūnų pagamintais produktais.
Maršalo salų respublika yra nardytojų pamėgtas salynas ir ši turizmo rūšis atneša vos 68 tūkstančių gyventojų valstybei nemažai pelno. Aplink salyną ir visame Ramiajame vandenyne gyvenantiems rykliams ir rajoms iškyla grėsmė, nes jie nuolat praranda savo gyvenamas buveines bei yra aktyviai gaudomi žvejų.
Beveik trečdalis vandenyne gyvenančių ryklių rūšių yra pripažintos nykstančiomis ir įtrauktos į tarptautinę Raudonąją knygą.
„Patvirtindami tokį įstatymo projektą (dėl rezervato sukūrimo ir prekybos produktais iš ryklių draudimo red. past.) mes parodome, jog rykliai yra svarbūs mūsų kultūrai, aplinkai ir netgi ekonomikai, - tvirtino Maršalo salų parlamento narys Tonis deBrumas, aktyvus neseniai priimto įstatymo rėmėjas. - Gal mes ir maža valstybė, tačiau dabar turėsime didžiulį rezervatą.“
Rezervatas netoli Maršalo salų užims panašų plotą kaip Indonezijos salynas, Meksika ar Saudo Arabija.
Toks salų respublikos žingsnis beveik padvigubina teritoriją, kurioje šiandien saugomi rykliai. Iki šiol jie laisvai galėjo plaukioti 2,7 kvadratinių kilometrų teritorijoje.
Naujasis Maršalo salų įstatymas – griežtas. Net netyčia į tinklus pakliuvęs ryklys turi būti paleistas gyvas, o bet koks su žvejybos įranga į salyno vandenis įplaukęs laivas gali būti nubaustas net iki 200 tūkst. svarų bauda.
Įstatymo projektas buvo ruošiamas konsultuojantis su Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkosaugininkų grupe. „Pew Enviroment Group“ atstovai tokį šalies vyriausybės sprendimą priima kaip didžiulį laimėjimą.
„Tai turbūt vienas griežčiausių ir svarbiausių ryklių apsaugos įstatymų, kokius esu matęs. Mes sveikiname Maršalo salas už tokį žingsnį,“ - teigia Mattas Randas, organizacijos „Pew Enviromental Group“ pasaulinės ryklių apsaugos vadovas.
Tačiau Maršalo salos nėra pradininkės šioje srityje. Prieš porą metų Palau salynas taip pat įkūrė ryklių rezervatą savo teritorijoje. Tuomet jis buvo didžiausias pasaulyje.
Nepaisant įvairiuose pasaulio kampeliuose dažnėjančių ryklių atakų, jų populiacija mažėja ir ją labiausiai mažina atsitiktinė ir tikslinė žvejyba. Jie dauginasi vangiai ir praeina daug laiko, kol jaunikliai sustiprėja ir visiškai suauga.
Manoma, jog Maršalo salų vyriausybės priimtas įstatymas pasitarnaus gerinant vandenyno biologinę įvairovę, nes atidžiau bus sekamas bei tikrinamas žvejų į krantą parvežtas laimikis, net jei jų tinkluose nebus ryklių.
