aA
Upėse tvenkiamos užtvankos ir prie jų statomos hidroelektrinės aplinkos sergėtojus verčia raukyti kaktą. Svarstoma, kiek žalos vandens telkiniui ir žuvims padaroma, kad gautume vos 0,5 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos (tiek jos pagaminama šiuo metu veikiančiose 92 hidroelektrinėse). Seimo Aplinkos komiteto nariai, praėjusiame posėdyje išklausė susirinkusių mokslo ir valdžios atstovų nuomones apie tokios atsinaujinančios energijos rūšies naudą ir žalą.
Mokslininko teigimu, tuo metu, kai brakonieriai moka didžiules baudas už sugautas žuvis, hidroelektrinėse jų žūsta gerokai daugiau ir šių pastatų savininkams jokia atsakomybė negresia
Mokslininko teigimu, tuo metu, kai brakonieriai moka didžiules baudas už sugautas žuvis, hidroelektrinėse jų žūsta gerokai daugiau ir šių pastatų savininkams jokia atsakomybė negresia
© Vilniaus RAAD nuotr.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas pradėdamas diskusiją priminė, kad pirmosios užtvankos upėse imtos tvenkti dar sovietiniais laikais, o šiuo metų jų priskaičiuojama apie 1000.

„Prie jų buvo tendencija statyti hidroelektrines. Kada vandens upėse daug, jos niekam nemaišo, tačiau vasarą, kai vanduo nusenka, upę po užtvankos galima perbristi nesušlapus batų kulniukų“, - sakė A. Salamakinas. Apie panašią problemą yra kalbama ir Dunojaus upėje, todėl Seimo narys kėlė klausimą, kokia yra nauda iš hidroelektrinių ir prašė mokslininkų šia tema pasisakyti.

Apie barbarišką tvarką, kurią reikia panaikinti

Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros vedėjas prof. habil. dr. Romualdas Juknys teigė, kad įvardyta problema yra rimta ir gana sena.

„Gink, Dieve, nesiūlau griauti esamų hidroelektrinių, tegu sau funkcionuoja, bet noriu atkreipti dėmesį, kad daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių skatinamąjį tarifą moka tik toms hidroelektrinėms, kurios prisilaiko geros hidroelektrinių darbo praktikos. Yra du pagrindiniai požymiai: gerai funkcionuojantis žuvitakis, ne dekoratyvinis, ir antra, kad hidroelektrinė dirba pratekančio vandens režimu, t. y. be periodinių kilnojimų. Jeigu tokių funkcijų nesilaikai, negauni skatinamojo tarifo, dalyvauji bendroje rinkoje, o tai labai „atmuštų ūpą“ bent jau naujas elektrines statyti“, - dėstė R. Juknys.

Jo teigimu, patikrinti, ar gerai įrengtas žuvitakis nėra sunku, tačiau ar laikomasi pratekančio vandens režimo - jau sudėtingiau. Profesorius svarsto, kad reikėtų sugriežtinti hidroelektrinių veiklos kontrolę. R. Juknio skaičiavimu, ant mažų upių pastatytų hidroelektrinių Lietuvoje galima suskaičiuoti apie 95 (vėliau patikslinta, jog 92 - red. past.), 80 iš jų galima būtų pavadinti problematiškomis.

Hidroelektrinė Anykščių rajone
Hidroelektrinė Anykščių rajone
© Shutterstock nuotr.

„Prieš kokius 15 metų tuometinio aplinkos ministro įsakymu buvo pasirašytas dokumentas, kuriame rašyta, kad jeigu turbinose, žuvų neršto laikotarpiu, kuris trunka apie 100 dienų, žūsta ne daugiau kaip 10 vertingų žuvų, o per sezoną apie 1000, tai nelaikoma didele žala gamtai. Tokią barbarišką tvarką jau seniai reikia panaikinti. Dabar žmogus vieną ungurį sugavęs, žinote, kokią baudą gaus? O čia dešimt ungurių užmuš elektrinėje ir sakys  - nelįskite“, - apie problemą kalbėjo profesorius.

Turime 92 „šašus“

Energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos mokslo darbuotojas, profesorius Brunonas Gailiušis apibūdindamas mažosios hidroenergetikos būklę Lietuvoje pasitelkė tris „moteris“: ekonomiką, ekologiją ir energetiką.

„Iš karto pasakysiu, kad energetikos čia jokios – 92 hidroelektrinės turi beveik 30 megavatų galios, o mes ją išnaudojame tik apie du tūkstančius valandų per metus. Ką tai reiškia? Stovi įrengtos elektrinės ir nėra jokios ekonomikos, nes mokame daugiau negu galime nusipirkti energijos. Aš pats dirbu energetikos institute ir žinau, kad 5000 kilovatų – tai yra vieno gyvenamųjų namų kvartalo poreikiai. Juos puikiausiai gali patenkinti kitos alternatyvos – dujos ar kas kita. Visi dokumentai sako, kad jeigu yra alternatyva, nėra ko mums turėti 92 „šašus“ Lietuvoje ir paskui galvoti kaip ten yra – pikiniu režimu jie dirba, ar ne pikiniu, piknaudžiauja ar nepiknaudžiauja ar kas prižiūri ir t.t. Kitaip tariant mes patys sau sukuriame problemą. Ekonomikos čia jokios nėra, tai yra privatus verslas. Jeigu jis atsiperka per trejus-penkerius metus, tuomet apsimoka“, - kalbėjo B. Gailiušis.

Jeigu turbinose, žuvų neršto laikotarpiu, kuris trunka apie 100 dienų, žūsta ne daugiau kaip 10 vertingų žuvų, o per sezoną apie 1000, tai nelaikoma didele žala gamtai. Tokią barbarišką tvarką reikia jau seniai panaikinti. Dabar žmogus vieną ungurį sugavęs, žinote, kokią baudą gaus – o čia dešimt ungurių užmuš elektrinėje ir sakys nelįskite
R. Juknys

Kalbėdamas apie trečiąją „moterį“ - ekologiją hidroenergetikoje profesorius minėjo, kad jos svarba yra didžiausia, nes „jokie pagamintos energijos kiekiai upėje negali atstoti tų vertybių, kurias mes turime“.

Kauno hidroelektrinės didžiausia bėda - nėra žuvitakio
Kauno hidroelektrinės didžiausia bėda - nėra žuvitakio
© Kauno savivaldybės nuotr.

Profesorius Alfredas Vaišnoras atkreipė dėmesį, kad žuvitakių įrengimas mažina hidroelektrinių pajėgumus, taigi mažina ir pelnus. „Aplinkosauga nesiderina su ekonomika. Mano požiūris yra labai paprastas – kol kas mažoji hidroenergetika neturi perspektyvų. Norint, kad ji gerai veiktų, mes turime turėti gerą teisinę sistemą, bet ne tokią, kokia ji yra dabar. Teismai nusprendžia vienaip, savininkai padaro kitaip – ir niekas nėra įgalus įgyvendinti įstatymų“, - sakė profesorius.

Vandens malūnai ir hidroelektrinės - ne tas pats

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė taip pat pripažino nesanti upių tvenkimo šalininkė. Jos argumentai buvo tokie: „Nieko nėra stabilesnio ir patvaresnio už gamtinę ekosistemą, už natūralius procesus. Gamta susitvarko viską. Jūs palikite hidroelektrinę neveikiančią ir gamta ją išardys. Kitas dalykas – mes nesame bukai užsispyrę ir nesiūlome jų griauti“, - kalbėjo saugomų teritorijų tarnybos vadovė.

Anot jos, anksčiau ant patvenktų upių buvo statomi malūnai, kurie veikdavo ne nuolat. Šiuo metu verslininkų planuojamos užtvankos turi didesnį poveikį, nei malūnai.

„Ateinama ir sakoma, kad bus atkuriamos senos užtvarkos, bet iš esmės padaromos naujos, pakeliamas vandens lygis gerokai daugiau, nes reikia įdėti visai kitokio pobūdžio turbiną, o ne vandens malūno ratą “, - aiškino R. Baškytė.

Ji mini vieną iš naujausių pavyzdžių, kai VSTT neleido pakelti vandens lygio Virvytės upėje. Buvo daug besipiktinusių tokiu sprendimu, tačiau pastebėta, kad netoli užtvankos auga seni ąžuolai ir jau dabar medžiai pradeda džiūti.

Rūta Baškytė
Rūta Baškytė
© DELFI / Tomas Vinickas

„Iš esmės yra keičiamas kraštovaizdis, natūralūs procesai. Bent jau ten, kur saugome, tai turime daryti labai atsakingai“, - sakė R. Baškytė.

Žuvitakį lygina su protezu

Žaliųjų atstovas Rimantas Braziulis, taip pat pasisakęs diskusijoje Seime, teigė, kad reikėtų kalbėti ne apie naujų hidroelektrinių uždraudimą, o apie tvarkos įvedimą esamoms.

„Nuoširdžiai sakau, kad su hidroelektrinėmis yra labai mažai naudos, o žala padaryta milžiniška“, - teigė žaliasis.

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis laborantas Kęstutis Skrupskelis antrino žaliųjų atstovui, akcentuodamas užtvankų daromą žalą ekosistemoms.

„Nuolat kalbame, kad patvankos uždaro migracijos kelius, tačiau pamirštama, kad yra keičiama ir upės hidrologija. Tai yra pati pagrindinė problema. Jeigu palygintume su žmogumi, tai būtų tas pats, kaip pasiūlyti jam nusipjauti koją ir duoti gerą protezą. Protezas būtų atitikmuo žuvitakiui“, - sakė mokslininkas. Jo teigimu, problemos tai neišsprendžia, tačiau nakina visas buveines esančias tiek aukščiau, tiek žemiau užtvankos.

Mato nišą turizmui ir rekreacijai plėtoti

Stulginskio universiteto Vandens išteklių inžinerijos instituto atstovas Petras Punys oponavo mokslininkų išsakytoms abejonėms, kad hidroenergetika nėra ekonomiškai apsimokanti. Jo teigimu, hidroenergetikų tarifas yra beveik lygus rinkos tarifui. Hidroenergijos pajamos siekia apie 13 mln. litų.

Vieta, kur verslininkas A. Strielčiūnas siekia įsirengti hidroelektrinę
Vieta, kur verslininkas A. Strielčiūnas siekia įsirengti hidroelektrinę
© I. Labutytės nuotr.

„Kalbame ne vien apie elektrą, ji yra tik papildomas verslas. Tai ir rekreacija, turizmas, žemės, socialinis, kultūrinis efektas kaimo aplinkai“, - teigė P. Punys. Jo teigimu, malūnų griuvėsiai ir nenaudojamos užtvankos turėtų būti prikelti naujam gyvenimui, nes tai generuotų papildomas pajamas iš turizmo ir rekreacijos.

Jo teigimu, pagrindinės kliūtys vystyti hidroenergetiką Lietuvoje yra pernelyg saugomos ekologiniu požiūriu vertingos upės, taip pat itin griežtas teisinis reglamentavimas.

Nieko nėra stabilesnio ir patvaresnio už gamtinę ekosistemą, už natūralius procesus. Gamta susitvarko viską. Jūs palikite hidroelektrinę neveikiančią ir gamta ją išardys.
R. Baškytė

„Valstybinis auditas labai aiškiai 2010 metais yra pasakęs, kad ES šalyse užtvankų įrengimo sąlygos yra griežčiausios būtent Lietuvoje“, - priminė P. Punys.

R. Baškytė oponavo, kad iš tiesų saugomų teritorijų įstatyme yra parašyta, kad draudžiama tvenkti upes draustiniuose, išskyrus, jeigu tai yra kultūros paveldas. Tačiau šio ji siūlė nepainioti su bet kokiais griuvėsiais ir jų liekanomis.

„Noriu pasakyti, kad visos griuvenos nėra kultūros paveldas. Tai kas yra paveldas, jau dabar yra sąrašuose. Pavyzdžiui, daug kur į kultūros paveldą yra įtrauktas malūnas, pats jo pastatas, o visa užtvanka nėra kultūros paveldas. Tačiau turime labai daug pavyzdžių, kai norima atkurti kultūros paveldą, bet padaroma bala žino kas – nei namas panašus į buvusį malūną, nei užtvanka ir tada prasideda problemos“, - aiškino R. Baškytė.

Likusi kvota – 13 megavatų

Energetikos viceministrės Renatos Cytackos teigimu, valstybės mastu yra žiūrima, kaip būtų įmanoma maksimaliai panaudoti vietinius turimus energijos išteklius ir gauti kuo didesnę pridėtinę vertę.

Renata Cytacka
Renata Cytacka
© DELFI / Tomas Vinickas

„Noriu atkreipti dėmesį, kad hidroenergija yra viena pigiausių energijos šaltinių. Šiai dienai atsinaujinančių energijos išteklių įstatyme yra numatyta 141 megavatų skatinamoji kvota hidroelektrinėms, išnaudotos kvotos sudaro 128 megavatus. Skaičiuojama, kad likusi kvota sudaro apie 13 megavatų“, - sakė R. Cytacka.

Energetikos ministerija, jos teigimu, yra labai sudėtingoje padėtyje, iš vienos pusės šaliai reikia pigios energijos, iš kitos pusės svarbu nepamiršti ir aplinkosauginių dalykų.

Geriau vystyti vėjo energetiką

Aplinkos ministerijos Vandenų departamento vadovas Dalius Krinickas diskusijos metu akcentavo bene svarbiausią dalyką – ar valstybėje yra poreikis hidroenergetikai ar ne.
„Pagal mokslininkų paskaičiavimus, kurie buvo padaryti, akivaizdu, kad Lietuvoje upių potencialas yra pakankamai mažas ir valstybei poreikio iš upių išgauti elektros energiją nėra. Jeigu galima išgauti tik apie 3 proc. reikiamo poreikio, užtvenkus visas upes, mes prarasime žymiai daugiau negu kad sukursime naudos“, - sakė D. Krinickas.

Jo teigimu, šiandien kur kas didesnį potencialą rodo vėjo energetika. Turime netgi Baltijos jūroje išskirtus plotus, kur gali būti vystomi vėjo jėgainių parkai.

„Valstybiniu požiūriu upėse nesukursime tokios naudos, kurios mes norime. Taip pat noriu paminėti Seimo nutarimą dėl nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo. Nustatyti rodikliai akivaizdžiai patvirtina, kad hidroenergetika nėra ta sritis, dėl kurios visuomenė gautų didesnę naudą nei sukuria aplinka“, - sakė Vandenų departamento direktorius.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Žinutė verslui: 1 iš 4 lietuvių prioritetą teikia tvariems produktams (2)

Smulkusis verslas yra ekonomikos augimo pagrindas. Tai puikiai iliustruoja Lietuvos pavyzdys –...

Neįtikėtinas įžulumas: mišką pavertė 2 tūkst. stiklo butelių sąvartynu (8)

Vilniaus miškų kontrolės skyriaus pareigūnai gavę pranešimą apie teršiamą mišką, skubiai...

Aplinka rūpi ir per atostogas: pajūryje grąžinta trečdaliu daugiau stiklinių užstato pakuočių

Per tris šių metų vasaros mėnesius Lietuvoje gyventojai į taros surinkimo vietas grąžino per...

Sugriežtintas pelenų ir šlako atliekų tvarkymas: nuo šiol bus galima naudoti keliams tiesti

Aplinkos ministerija sugriežtino atliekų deginimo metu susidariusių nepavojingųjų pelenų ir...

Rokiškio rajone tikrinti atliekų vežėjai pasirodė pavyzdingai: pažeidimų nerasta

Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, vykdydami „Atliekų vežimo“ reidą kelyje...

Top naujienos

COVID-19 rodikliai blogėja kasdien ir kone visose kreivėse: siūlo apie atlaisvinimus negalvoti – laukia sunkiausias mėnuo (634)

Epidemiologinė situacija Lietuvoje ir toliau prastėja. Kai kuriomis dienomis nustatoma net daugiau...

Agnė Keizikienė | D+

Nemetate daiktų, nes „gal prireiks“: psichiatrė papasakojo, kada tai gali tapti rimta liga

Sutikite, kad dažnai besitvarkant išsprūsta frazė: o gal prireiks? Atidedate daiktą, o po metų...

Po rinkimų karnavalo Rusijoje įspėja: gali baigtis liūdnai (483)

Tai nebuvo rinkimai. Su tokiu teiginiu kalbėdami apie Rusijos parlamento rinkimus sutinka dauguma...

Viceministrė: šią savaitę gali būti sprendimų dėl griežtesnių ribojimų uždarose patalpose (111)

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė žada, kad jau šią savaitę gali...

Vėsūs orai dar nesitrauks, o ketviradienis atneš lietų (1)

Antradienio dieną išliksime ciklono, kurio centras yra į rytus nuo Lietuvos, įtakoje.

Lietuvos sąjungininkai – apie dūrį į nugarą: pasekmės gali atsirūgti visai NATO (332)

Dūris į nugarą, išdavystė! Tokios tulžingos reakcijos pasipylė iš Paryžiaus po to, kai...

Pajūryje sutiktas roplys nustebino daugelį: priminė žinomą lietuvišką pasaką (14)

Rašytojas Vytautas V. Landsbergis feisbuke pasidalino vaizdo įrašu, kuriame nufilmuotas pajūryje...

Po dramatiško „Žalgirio“ starto – Schillerio pastabos ekipai: turime apie daug ką pasikalbėti paaiškino, kodėl Kalnietis žaidė 7 min. (13)

Kauno „Žalgiris“ turėjo kautis iki paskutinės minutės, jog „Betsafe-LKL“ starte palaužtų...

Kankina nemiga ir chroniškas nuovargis? Genialią idėją pateikė dizaineris Robertas Kalinkinas (14)

Atostogų į Tenerifę su šeima išvykęs dizaineris Robertas Kalinkinas kartu pasiėmė ir...

Mirties slėniu praminta vieta Žemėje: koją čia įkelti gali tik drąsiausi, teritorija pažymėta specialiais ženklais (4)

54 laipsniai Celsijaus - tokia temperatūra čia užfiksuota šių metų birželio 17 dieną. Ir tai...