Vienas garsiausių pasaulio ledynų ekspertų prof. Peteris Wadhamsas teigia, kad po ketverių metų vasaromis Arkties vandenyne visai nebeliks ledo, rašo guardian.co.uk.
Mokslininkas teigia, kad tai bus tolygu globalinei katastrofai. Šią vasarą ledo plotas buvo sumažėjęs iki rekordinių mažumų. Anot, prof. P. Wadhamso, ši tendencija tęsis, kol po keturių metų vasarą ledo Arktyje visiškai nebeliks. Tiesa, vanduo vėl užšals žiemą, bet ledynų specialistas jau dabar skubina, kuo greičiau galvoti, kaip sumažinti greitą klimato šiltėjimą.
GRYNAS.lt jau rašė, apie rekordiškai sumažėjusį Arkties ledyno plotą.
„Dėl klimato kaitos jau nieko nebegalime padaryti kelis dešimtmečius. Dabar atėjo laikas ne tik galvoti, kaip drastiškai sumažinti CO2 išmetimus, bet ir rimtai apsvarstyti įvairius geoinžinierinius sprendimus, kurie leistų sulėtinti arba sumažinti klimato šiltėjimą“, - laiške guardian.co.uk redakcijai rašo P. Wadhamsas.
Mokslininkas šneka apie kontraversiškus projektus: sukurti dirbtinį debesuotumą, „nudažyti“ debesis baltai, kad šie atspindėtų daugiau sau;lės spindulių atgal į kosmosą arba pripildyti vandenynus mineralų, kurie sugertų CO2.
Prof. P. Wadhamsas jau daug metų renka ir analizuoja informaciją apie Arkties ledą. Pasinaudojęs po Arktimi plaukiojančių povandeninių laivų duomenimis, jis dar 2007 m. prognozavo spartų ledo ploto mažėjimą. 2007 m. vasarą Arkties ledynų plotas siekė 4,17 mln. kv. km, šiemet jis pasiekė rekordines žemumas – 3,5 mln. kv. km. „Pagrindinė to priežastis – globalinis atšilimas. Vis mažiau ledo sustingsta per žiemą ir vis daugiau jo ištirpsta per vasarą.
„Anksčiau atrodė, kad ledynų plotai tirpsta lėčiau. Manėme, kad jie dar išsilaikys 50 ar daugiau metų, bet galiausiai vasaros tirpsmas persvėrė žiemos užšąlimą galutinai ir vis greitėja. Neįvertinome, kad vasarą ledas ne tik tirpsta, bet ir lūžta. Didžiuliai gabalai atskyla ir nudreifuoja vandenynu. Tokių lyčių jau nebegalime laikyti ledyno dalimi.
„Aš prognozuoju, kad 2015 – 2016 m. vasarą virš Arkties vandenyno jau nebebus ledo. Tirpstantis ledas išlaisvins tūkstančius metų Arktyje ir apie Arktį kauptą metaną ir dar labiau pagreitins klimato šilimą. Tai yra žiaurios pasekmės“, - teigia P. Wadhamsas.
Mokslininkas užsiminė, kad ledo nykimas atvers ir šiokių tokių teigiamų galimybių: laivai galės plaukioti naujais jūrų keliais, ištirpę ledynai atvers didžiulius gamtinių dujų ir naftos telkinius.
Klimato kaita
Mūsų dienomis vyksta klimato kaita: didėja temperatūra, kinta kritulių pobūdis, tirpsta ledynai ir sniegas, kyla pasaulio vandenyno lygis. Manome, kad šie pokyčiai nesiliaus ir ekstremalūs klimato reiškiniai, sukeliantys pavojus, pvz., potvynius ir sausras, bus vis dažnesni ir smarkesni. Gamtai, ekonomikai ir mūsų sveikatai Europos regionuose, teritorijose ir ekonomikos sektoriuose daromas skirtingas poveikis ir gresia įvairaus pobūdžio rizika.
Beveik nėra abejonės, kad pagrindinė atšilimo priežastis nuo XX amžiaus vidurio yra padidėjusi nustatyta šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) koncentracija, susidaranti dėl antropogeninės veiklos teršalų. Per pastaruosius 150 metų temperatūra pasaulyje pakilo apie 0,8 ?C ir numatoma, kad ji toliau kils.
Jeigu temperatūra, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, pakiltų daugiau nei 2 °C, grėstų pavojingi žmonių ir gamtos pasaulinių sistemų pokyčiai. Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje (UNFCCC) iškeltas tikslas užtikrinti, kad vidutinė temperatūra pasaulyje, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, nedidėtų daugiau negu 2 °C.
Kaip galima siekti šio tikslo? Visame pasaulyje išmetamų ŠESD kiekis šį dešimtmetį turi būti stabilizuotas ir iki 2050 m., palyginti su 1990 m., sumažintas 50 %. Atsižvelgdama į būtinas besivystančių šalių pastangas, ES pritaria siekiui iki 2050 m. išmetamą savo ŠESD kiekį sumažinti ne mažiau negu 80–95 % (palyginti su 1990 m.).
Net jeigu vykdoma politika ir taikomomis priemonėmis pavyktų sumažinti išmetamą teršalų kiekį, tam tikros klimato kaitos nepavyktų išvengti; todėl taip pat turi būti rengiamos prisitaikymo prie jos poveikio strategijos.
Poveikis ir įvairaus pobūdžio rizika
Temperatūra daugiausia kyla pietinėje Europos dalyje ir Arkties regione; kritulių kiekis daugiausia sumažėjo pietinėje Europos dalyje, o padidėjo šiaurinėje ir šiaurės vakarų dalyse. Numatomos intensyvesnės ir dažnesnės karščio bangos, taip pat dažniau sulauksime kaskart pavojingesnių potvynių ir keisis tam tikrų užkrečiamųjų ligų bei žiedadulkių plitimo rajonai, todėl bus daromas neigiamas poveikis žmonių sveikatai.
Klimato kaita papildomai paveiks ekologines sistemas, todėl daugelio augalų ir gyvūnų rūšių išplitimo arealas pasislinks į šiaurę ir didesnį aukštį virš jūros lygio. Klimato kaita neigiamai veiks žemės ūkį, miškų ūkį, energijos gamybą, turizmą ir apskritai infrastruktūrą.
Europos regionai, kuriuos ypač paveiks klimato kaita:
- Pietų Europa ir Viduržemio jūros baseinas (čia dažniau kils karščio bangos ir sausros);
- kalnuotieji rajonai (sparčiau tirps sniegas ir ledas);
- pakrantės zonos, upių žiotys ir potvynių užliejamos teritorijos (šiuo atveju kils jūros vandens lygis, dažniau lis, stiprės potvynių ir audrų poveikis);
- tolimieji šiauriniai Europos rajonai ir Arktis (kils temperatūra ir tirps ledas).
Antropogeninės veiklos poveikis klimato kaitai
ŠESD į aplinką išskiriamos ir vykstant gamtiniams procesams, ir vykdant antropogeninę veiklą; svarbiausios atmosferoje esančios natūralios ŠESD yra vandens garai. Vykdant antropogeninę veiklą į atmosferą patenka daug ŠESD, todėl didėja šių dujų koncentracija atmosferoje ir vis stipriau pasireiškia šiltnamio efektas ir daugiau kyla aplinkos temperatūra.
Pagrindiniai antropogeninės kilmės ŠESD šaltiniai:
- iškastinio kuro deginimas (akmens anglių, naftos ir dujų) gaminant elektros energiją, naudojant transportą, užtikrinant pramonės veiklą ir namų ūkių poreikius (CO2);
- žemės ūkis (CH4) ir žemės naudojimo pokyčiai, pvz., miškų kirtimas (CO2);
atliekų kaupimas sąvartynuose (CH4);
- pramonės reikmėms naudojamos fluorintos dujos.
ES politika
Keliomis įgyvendinamomis ES iniciatyvomis siekiama mažinti išmetamų ŠESD kiekį:
ratifikuoti Kioto protokolą: šiame protokole 15 ES valstybių narių (ES-15) raginamos 2008–2012 m. bendrą savo išmetamų teršalų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti 8 %;
nenutrūkstamai didinti energijos naudojimo įvairiausio pobūdžio įranga ir buitiniais prietaisais veiksmingumą;
įpareigoti vis plačiau naudoti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, t. y. vėjo, saulės, hidroenergijos ir biomasės energiją, bei iš atsinaujinančiųjų šaltinių pagamintus transporto degalus, pvz., biodegalus;
remti anglies dioksido surinkimo ir laikymo (toliau – ADSL) technologijų kūrimą siekiant surinkti ir laikyti elektrinių ir kitų didelių įrenginių išmetamą CO2;
taikyti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą – pagrindinę ES priemonę pramonės išmetamų ŠESD kiekiui sumažinti.
2009 m. į ES klimato ir energetikos įstatymų paketą įtraukti būtini teisės aktai siekiant iki 2020 m. įgyvendinti tikslus „20-20-20“: ES išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 20 %, palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu, ES sunaudojamos energijos 20 % turi būti gauta iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir 20 % sumažinti sunaudojamos pirminės energijos kiekį (palyginti su numatytaisiais lygiais).
Be to, prisitaikymą prie klimato kaitos ES užtikrina rengdama įvairių sričių ES politiką; iki 2013 m. turi būti parengta išsami ES prisitaikymo strategija, kuri turėtų padidinti ES atsparumą klimato kaitai. 2012 m. ES pateikia naudoti naują klimato kaitos poveikio, pažeidžiamumo ir prisitaikymo informacijos sistemą.
