Šis atradimas rodo, kad dalelės gali keliauti po organizmą ir patekti į vidaus organus. Poveikis sveikatai kol kas nežinomas. Tačiau mokslininkai yra susirūpinę, nes mikroplastikas kenkia žmogaus ląstelėms, o oro taršos dalelės, kaip jau žinoma, patenka į organizmą ir kasmet sukelia milijonus ankstyvų mirčių.

Į aplinką išmetami didžiuliai kiekiai plastiko atliekų, o mikroplastikas dabar užteršia visą planetą – nuo Everesto viršukalnės iki giliausių vandenynų. Jau žinoma, kad žmonės šias smulkias daleles vartoja su maistu ir vandeniu, taip pat įkvepia jas kvėpuodami, be to, jų rasta kūdikių ir suaugusiųjų išmatose.

Mokslininkai ištyrė 22 anoniminių donorų (visi jie buvo sveiki suaugusieji) kraujo mėginius ir 17-oje jų rado plastiko dalelių. Pusėje mėginių buvo PET plastiko, kuris paprastai naudojamas gėrimų buteliuose, o trečdalyje – polistireno, naudojamo maisto ir kitiems produktams pakuoti. Ketvirtadalyje kraujo mėginių buvo polietileno, iš kurio gaminami plastikiniai pirkinių maišeliai.

Mikroplastikas

„Mūsų tyrimas pirmą kartą parodė, kad kraujyje yra polimerų dalelių. Tačiau turime išplėsti tyrimus ir padidinti mėginių dydį, vertinamų polimerų skaičių ir t. t.“, – sakė Nyderlandų Vrije universiteto Amsterdame ekotoksikologas, profesorius Dickas Vethaakas. Pasak jo, kelios grupės jau atlieka tolesnius tyrimus.

„Be abejo, pagrįstai galima nerimauti, – sakė D. Vethaakas „The Guardian“. – Dalelės yra ir yra pernešamos po visą organizmą“. Jis sakė, kad ankstesni darbai parodė, jog mikroplastiko kūdikių išmatose yra 10 kartų daugiau nei suaugusiųjų išmatose ir kad kūdikiai, maitinami iš plastikinių buteliukų, kasdien praryja milijonus mikroplastiko dalelių.

„Taip pat apskritai žinome, kad kūdikiai ir maži vaikai yra labiau pažeidžiami cheminių medžiagų ir dalelių poveikio“, – sakė jis.

Naujieji tyrimai paskelbti žurnale „Environment International“. Jų metu pritaikyti metodai, kad būtų galima aptikti ir analizuoti vos 0,0007 mm dydžio daleles. Kai kuriuose kraujo mėginiuose buvo dviejų ar trijų rūšių plastiko. Kad būtų išvengta taršos, komanda naudojo plienines švirkštų adatas ir stiklinius mėgintuvėlius, o foninį mikroplastiko kiekį tyrė naudodama tuščius mėginius.

Plastikas

D. Vethaak pripažino, kad plastiko kiekis ir rūšis kraujo mėginiuose labai skyrėsi. „Tačiau tai yra novatoriškas tyrimas, – sakė jis. – Dabar reikia atlikti daugiau darbų“. Jis sakė, kad skirtumai gali atspindėti trumpalaikį poveikį prieš kraujo mėginių paėmimą, pavyzdžiui, gėrimą iš plastikinio kavos puodelio ar dėvint plastikinę veido kaukę.

„Didysis klausimas – kas vyksta mūsų organizme?, – sakė D. Vethaakas. – Ar dalelės lieka organizme, ar jos patenka į tam tikrus organus, pavyzdžiui, įveikia kraujo ir smegenų barjerą ir ar šie kiekiai yra pakankamai dideli, kad sukeltų ligą. Mums skubiai reikia finansuoti tolesnius tyrimus, kad galėtume tai išsiaiškinti.“

Naująjį tyrimą finansavo Nyderlandų nacionalinė sveikatos tyrimų ir plėtros organizacija ir socialinė įmonė „Common Seas“, siekianti mažinti plastiko taršą.

Vanduo

„Iki 2040 m. plastiko gamyba padvigubės, – sakė labdaros organizacijos „Common Seas“ įkūrėja Jo Royle. „Turime teisę žinoti, ką visas šis plastikas daro mūsų kūnams“, – pridūrė ji. Organizacija „Common Seas“ kartu su daugiau kaip 80 nevyriausybinių organizacijų, mokslininkų ir parlamento narių prašo Jungtinės Karalystės vyriausybės skirti 15 mln. svarų sterlingų plastiko poveikio žmonių sveikatai tyrimams. ES jau finansuoja mikroplastiko poveikio vaisiams ir kūdikiams bei imuninei sistemai tyrimus.

Neseniai atliktame tyrime nustatyta, kad mikroplastikas gali prisitvirtinti prie raudonųjų kraujo kūnelių išorinių membranų ir apriboti jų gebėjimą pernešti deguonį. Kietųjų dalelių taip pat rasta nėščių moterų placentoje, o į nėščių žiurkių plaučius patekęs mikroplastikas greitai pasiekia vaisiaus širdį, smegenis ir kitus organus.

Naujame apžvalginiame straipsnyje, kurio vienas iš autorių yra D. Vethaak, įvertinta vėžio rizika ir padaryta išvada: „Išsamesni tyrimai, kaip mikro- ir nano-plastmasės veikia žmogaus organizmo struktūras ir procesus, ar jos gali transformuoti ląsteles ir sukelti kancerogenezę, ir kaip tai vyksta, yra skubiai reikalingi, ypač atsižvelgiant į eksponentiškai didėjančią plastiko gamybą. Su kiekviena diena ši problema tampa vis aktualesnė.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją