Lietus penkiasdešimt kartų per praėjusius metus buvo sukurtas Abu Dabio srities rytiniame Al Aino regione naudojantis orus kontroliuojančia technologija, praneša "The Daily Mail".
Dauguma liūčių įvyko liepą ir rugpjūtį, pačiame vasaros įkarštyje, kai natūraliai lietaus dykumoje nebūna visiškai. Abu Dabio gyventojai buvo nustebinti lietaus, kuris kartais virsdavo kruša ar audra su žaibais.
Teigiama, kad mokslininkai slapta dirbo JAE prezidentui, šeichui Khalifai bin Zayedui Al Nahyanui. Šveicarų specialistai pasinaudojo didžiuliais jonizatoriais, atrodančiais kaip dideli plieniniai gatvės žibintai, kad sukurtų neigiamo krūvio dalelių laukus.
Elektronai turi natūralią tendenciją prisitvirtinti prie smulkiausių dulkelių, kurių atmosferoje virš dykumos sričių - visada gausu. Tuomet neigiamo krūvio jonai oro srovėmis keliauja į viršų ir, kai pasiekia debesų formavimuisi tinkamą aukštį, pritraukia vandens molekules, kurios ima kondensuotis aplink. Jei drėgmės ore pakanka, susikaupia milijardai lašelių, kurie galiausiai tampa debesimis ir lietumi.
Konfidencialiame už projektą atsakingos šveicarų bendrovės "Metro Systems International" vaizdo siužete įmonė giriasi sėkme. Manoma, kad tai pirmas kartas, kai speciali sistema gavo lietų iš giedro dangaus, praneša "The Sunday Times".
Kinija ir kitos šalys kol kas naudojasi chemikalais, kurie paskleidžiami jau susiformavusiuose debesyse, ir gali tiek paskatinti, tiek sustabdyti lietų.
Pernai birželį šveicarų specialistai po dvidešimt jonizatorių, kurie į atmosferą gali pasiųsti trilijonus jonų, išdėstė penkiose zonose. Per keturis vasaros mėnesius prietaisai būdavo įjungiami, kai buvo užfiksuojamas minimalus reikiamas atmosferos drėgmės lygis. Nors šalies meteorologai regione neprognozavo jokių debesų ar lietaus, jame lijo 52 kartus.
Projektą stebėjo Maxo Plancko meteorologijos institutas, vienas svarbiausių pasaulio atmosferos fizikos centrų.
Profesorius Hartmutas Grasslas, buvęs instituto direktorius, programą įvertino kaip "galbūt svarbiausią tašką žmonijos istorijoje".
Jonizavimo sistemos statybų kaina esą siekia apie 7 mln. svarų (28 mln. litų), o nudruskinimo įrengimų - 850 mln. svarų (3,4 mlrd. litų).
"Mes dideliu žingsniu priartėjome prie taško, kai galime padidinti gėlo vandens prieinamumą bet kuriuo dramatiškų pasaulio pokyčių metu", - teigė profesorius Peteris Wildereris, stebėjęs eksperimentus.
