Galimai degina ypač taršią medžiagą
Pabėgiai yra traukinio bėgių dalis, kuri po žeme buvo palaidota prieš daug metų. Jie gali būti mediniai arba gelžbetoniniai. Mediniai pabėgiai eksploatuojami apie 5-7 metus, po to juos reikia keisti.
GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad 2017 metų pavasarį „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Vilniaus apskrities gyventojais fiksavo apie 5 000 naudotų pabėgių, užpiltų gruntu. Kiek laiko jie praleido po žeme buvo neaišku, nes nei aplinkosaugininkai, nei mokslininkai, nei „Lietuvos geležinkelių“ atstovai negalėjo tiksliai pasakyti, kuriuo metu geležinkelio bėgių konstrukcijos galėjo būti užkastos, tačiau nedvejojama, kad jos taršios ir galėjo padaryti nemenkos žalos aplinkai. 2006 metais visi mediniai pabėgiai buvo keičiami į betoninius.
Vos tik išsiaiškinę vietas, kur galimai palaidoti pabėgiai, „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su aplinkosaugininkais ėmėsi juos atkasinėti ir rūpintis jų utilizavimu. Tiesa, tąkart buvo manoma, kad tokių geležinkelio konstrukcijų dalių gali būti visoje Lietuvoje, todėl bendrovė pranešė laukianti ir daugiau gyventojų pranešimų apie galimas tokias vietas.
Anot „Lietuvos geležinkelių“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Infrastruktūros eksploatacijos departamento direktoriaus Arvydo Dveilio, 2017 m. atkasti pabėgiai buvo perduoti atliekų tvarkytojams. Kokiu būdu atliekų tvarkytojai utilizuoja atliekas įmonė negali įvardinti, nes kiekvienas tvarkytojas gali naudoti skirtingus būdus, tačiau pagrindinis kenksmingų atliekų utilizavimo būdas yra deginimas aukštoje temperatūroje.
Šiuo metu yra žinomos keturios vietos, kuriose buvo užkasti mediniai pabėgiai, t.y. Panerių stotyje prie keleto jungiamųjų kelių ir Švenčionėlių stotyje.
„Paneriuose prie 58 ir 59 jungiamojo kelio iškastų medinių pabėgių atliekos (117,53 t) buvo perduotos atliekų tvarkytojams utilizuoti dar 2017 m., o pabėgių atliekos, iškastos prie 5 j kelio (145,24 t), buvo utilizuotos 2018 m. Šiais metais ruošiamasi ištirti vietą Švenčionėlių stotyje“, – teigia pašnekovas.
Tiesa, AB ,,Lietuvos geležinkeliai” pabėgių atkasimo vietose grunto tyrimų neatlikinėjo, tačiau akcentuoja, kad pabėgiai buvo atkasti kelio sankasos šlaite, užpilti sankasos gruntu, ant kurios anksčiau jie ir buvo eksploatuojami, todėl tokių tyrimų rezultatas būtų neobjektyvus, o tyrimų, kurie atsakytų, ar gruntas užsiteršė po užkasimo, ar pabėgiai buvo užkasti jau užterštu sankasos gruntu, nėra.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas tęsia, kad šiuo metu jau yra sutvarkyta apie 3300 vnt. (262,77 t) pabėgių.
„AB ,,Lietuvos geležinkeliai” stengėsi ir deda visas pastangas, kad surinktų kuo daugiau informacijos apie galimas pabėgių užkasimo vietas - buvo teiraujamasi darbuotojų, taip pat laukta informacijos iš piliečių, kurie galėtų turėti reikiamos informacijos, tačiau papildomos informacijos, deja, nėra daug“, – tikina pašnekovas.
Ko gero, ne visi gyventojai, aptikę pabėgius, puola skambinti aplinkosaugininkams arba „Lietuvos geležinkeliams“. Galimai buvo ir yra tokių gyventojų, kurie pabėgius sugalvojo panaudoti kūrenimui.
GRYNAS.lt gavo susirūpinusio skaitytojo laišką, kad jo kaimynas galiniame namo kieme laiko krūvą taršių pabėgių ir, atšalus orams, juos naudoja kūrenimui. GRYNAS.lt žurnalistai, nuvykę skaitytojo nurodytu adresu, pabėgių neužfiksavo, tačiau kreipėsi į aplinkosaugininkus dėl platesnės informacijos.
Pažeidimo nefiksavo
Aplinkos apsaugos departamentas savo atsakyme GRYNAS.lt žurnalistams informuoja, kad gavus anoniminį pranešimą dėl galimai privačiame name deginamos impregnuotos medienos (pabėgių), atsakingas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnas 2018 m. gruodžio 20 d. nuvyko į pranešime nurodytą vietą. Nurodytu adresu gyvenantis asmuo, kuriam ir priklauso privati valda, sutiko parodyti, kuo šildo namus. Patikrinimo metu užfiksuota, kad namo krosnyje rusena malkų likučiai. Taip pat asmuo sutiko aprodyti ūkinį pastatą, kuriame buvo sandėliuojamos miško malkos.
„Telefonu susisiekus su asmeniu, kuris teikė anoniminį pranešimą, jis patikslino, kad teritorijoje laikomų pabėgių nematė, tik įtaria, kad jie galėjo būti deginami, nes 2018 m. lapkritį buvo jaučiamas nemalonus kvapas, kuris, kaip įtariama, sklido iš minėto sklypo“, – priduriama aplinkosaugininkų atsakyme.
Patikrinimo metu apžiūrėtos ir kaimyninių sklypų valdos, kuriose, kaip teigta, galėtų būti sandėliuojami pabėgiai. Tačiau ir ten pabėgiai nebuvo rasti.
Mirkyti stipriuose kancerogenuose
Pabėgių kenksmingumas aplinkai ir jų utilizavimo metodai Lietuvos mokslininkų pradėti tirti dar prieš oficialius pranešimus apie šias geležinkelio transporto infrastruktūros dalis. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros profesorė doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė GRYNAS.lt pasakoja, 2015 – 2016 metais pradėtų tyrimų metu išsiaiškinta, kokiose medžiagose buvo mirkomi pabėgiai ir kokia galima jų žala aplinkai ir žmogui.
„Pabėgius sudaro impregnavimui naudojama cheminė medžiaga – kreozotas, kuris gaunamas iš akmens anglies ir susideda iš policiklinių aromatinių angliavandenilių, fenolinių junginių, heterociklinių aromatinių junginių, kurie yra stiprūs kancerogenai“, – vardija doc. dr. R. Vaiškūnaitė.
Profesorė tęsia, kad jei pabėgiai deginami – naudojami kaip kietasis biokuras, visi prieš tai išvardyti junginiai patenka į aplinką ir ją teršia: „Deginimo metu visos kenksmingos medžiagos išskiriamos į aplinką, sklaidos būdu nusėda į dirvožemį, ant augalų. Per dirvožemį į augalus, gyvūnams ir pan.“
Tarša su lietaus vandeniu migruoja žemyn į gruntinius vandenis, gali pasiekti ir paviršinius vandens telkinius.
Be to, deginami pabėgiai teršia ne tik aplinką, bet ir kenkia žmogaus sveikatai. Anot doc. dr. R. Vaiškūnaitės, minėti cheminiai junginiai tiesioginio kontakto metu gali sudirginti odą, sukelti odos ligas, o kreozotas priskiriamas ypač dideliems kancerogenams.
„Mediniai pabėgiai tikrai netinka kaip kietasis biokuras, nes į aplinką patenka ypač toksiškos medžiagos, tokios kaip dioksinai ir furanai“, – pabrėžia mokslininkė.
Ieško naujo utilizavimo metodo
Kaip pasakoja VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros profesorė doc. dr. R. Vaiškūnaitė, vadovaujantis Tarptautinės geležinkelių sąjungos duomenimis, kasmet pasaulyje susidaro labai daug netinkamų eksploatavimui medinių geležinkelio pabėgių, pavyzdžiui, Lietuvoje tokių pavojingųjų atliekų susidaro per 30 tūkst. vienetų.
Pasaulyje naudojama daug metodų, kaip utilizuoti pabėgius, pavyzdžiui, pirolizė, vakuuminis nukenksminimas, bioremediacija, dujofikavimas, deginimas aukštoje temperatūroje naudojant filtrus, kad kenksmingos medžiagos nepatektų į aplinką.
Šiuo metu Lietuvoje taikomas deginimo aukštoje temperatūroje būdas, bet kol kas yra tik viena įmonė, kuri turi teisę tvarkyti pavojingąsias atliekas, bet jos pajėgumų neužtenka utilizuoti visų pavojingųjų atliekų kiekių, todėl iškyla problema, ką daryti su gana dideliu pabėgių kiekių. Jie sandėliuojami, tačiau tai irgi reikia daryti pagal taisykles.
Todėl, pasak VGTU prof. doc. dr. R. Vaiškūnaitės, universitetas ieško dar vieno optimalaus būdo, kaip būtų galima utilizuoti pabėgius.
„Mūsų tikslas yra rasti būdą, kaip juos utilizuoti, kad būtų padaryta kuo mažiausia žala aplinkai. Manome, kad tikslingiausia būtų sukurti pirolizės principu veikiančią inovatyvią perdirbimo technologiją, kuri leistų atgauti tas vertingas medžiagas, pavyzdžiui, dirvas ir anglį, bet įvertinti teorinį ir praktinį jos efektyvumą, be abejo, prieš tai įvertinus cheminių medžiagų pavojingumą. Norime rasti būdą, kaip atgauti lakiųjų arba skystųjų medžiagų, kurios būtų kaip kuras ar derva“, – aiškina mokslininkė.
