aA
„Lietuvoje deklaruojama, kad perdirbama iki 30 tūkst. tonų padangų, tačiau realūs skaičiai kone šešiskart mažesni – 4-5 tūkst. tonų“, - sako Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė. Jos teigimu, kol kaimynai lenkai iš padangų perdirbimo uždirba didelius pinigus, Lietuvoje kalnai šios vertingos žaliavos trūnija sandėliuose ir „perdirbama“ tik popieriuose. Savo ruožtu padangų surinkėjai ir perdirbėjai vardija kitokius skaičius ir tikina manantys, kad kur dėti padangas lietuviai jau žino. Kur šioje interesų kovoje atsiduria paprastas žmogus – kur jis deda padangas ir kokia jam iš to nauda?
Jei keiti padangas ne servise, atsiranda problema, kur jas padėti?
Jei keiti padangas ne servise, atsiranda problema, kur jas padėti?
© Shutterstock nuotr.

Už seną padangą – po litą

Vos stipriau atšals, vairuotojai suskubs keisti vasarines padangas į žiemines. Didžioji dalis jų senų padangų neišmes, sandėliuos garažuose, o atėjus pavasariui, vėl naudos, nes retas lietuvis kiekvieną sezoną įsigyja naujas padangas. Vis dėlto, dalis vairuotojų, kurių automobilio padangos jau atitarnavo, jas keičia ne autoservisuose, o patys. Šias atliekas  nemokamai galima priduoti tik į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Ten priimamos keturios padangos. Jeigu nekaupei metų metus, kaip ir turėtų užtekti – tačiau kodėl padangų vis tiek pilni kiemai, miškai ir pamiškės? Gal žmones vargina nepatogios šių atliekų surinkimo vietos, kai norint priduoti padangas tenka jas gabenti į kitą miesto galą?

Vilnietis Gintas sako nesuprantantis, kodėl į padangų mokestį negalėtų būti įtrauktas užstatas kaip su stiklo tara, o nuo 2015-ųjų – ir plastiko bei metalo tara. Tai, jo teigimu, tikrai paskatintų pokyčius vartotojų sąmonėje.

Iš perdirbtų padangų gaminame gumos granules, metalo kordus, tekstilinius kordus, guminę dangą, gumines plyteles vaikų žaidimų aikštelėms, apsauginius sprogdinimo kilimus, parkavimosi bortelius, mulčą.
A. Pranckaitienė

„Dabar norint priduoti padangas į stambiagabarites aikšteles, reikia toli vežti, kainuoja kuras (Vilniuje arčiausiai centro (apie 8 km) stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelė yra Liepkalnio gatvėje – red. past.), be to, greičiausiai priduoti galima tik darbo valandomis, taigi kainuoja ir pravaikštos“, - į situaciją iš praktinės pusės žiūri vilnietis. Kodėl negalėtų būti perdirbimo mokestis įtrauktas į padangų pardavimo kainą? Tokį klausimą jis kelia ir siūlo padaryti sistemą panašią į stiklo taros.

„Galėtų būti padarytas užstatas kaip su stiklo tara. Grąžini seną padangą – gauni, sakykim, po litą. Tada net bomžai jas surinkinėti pradės ir tie patys vežėjai susikrovę šiukšles paims ir padangas“, - savo pasiūlymą pateikė Gintas.

Garaže – pilna padangų

Vilnietis atviras – jo paties garaže pilna senų padangų, kurias išvežti sudėtinga – visų nemokamai nepriims, o dar reikės varinėti automobilį. Taip jos ir stovi, laukdamos geresnių laikų.

„Aišku tokia depozito sistema gali kai kam nepatikti, kadangi daug padangų įvežama naudotų, neapmokestintų, bet tą reikia kompensuoti su perdirbimo mokesčiu. Mano garažas irgi pilnas senų padangų... išmest negaliu, vežt nesąmonė! Galėtų eko taškai jas priiminėti, kad nereiktų kažkur ten toli vežti“, - svarstė skaitytojas Gintas.


Perdirbėjams padangos – didžiulė našta

„Deklaruojama, kad perdirbama labai daug padangų, tačiau praktika akivaizdžiai rodo  ką kita- pamiškėse nugulusias padangas. Šie metai iš viso parodė, kad perdirbėjams padangos yra didžiulė našta. Tai išlindo po to, kai „Akmenės cementas“ nustojo jas deginti kurui. Kiekvienoje savivaldybėje yra didelė problema, kaip sutvarkyti padangas. Perdirbėjai užsikėlė „vartų“ mokestį (60-70 Lt už toną), kad žaliavos neprivežtų per daug“, - situaciją komentavo Padangų importuotojų organizacijos (PIO) direktorė D. Butkienė.

Anot jos, PIO nedirba nei su vienu Lietuvos perdirbėju, dėl to, kad įžvelgia jų uždarumą ir skaidrumo trūkumą. Pavyzdžiui, ji mini vieną atvejį, kuomet bendraudama su vienu iš perdirbėju, paklausė, o kokį produktą jie pagamina iš perdirbtų padangų ir gavo atsakymą, kad „tai - ne jos reikalas“.

Galėtų būti padarytas užstatas kaip su stiklo tara. Grąžini seną padangą – gauni, sakykim, po litą. Tada net bomžai jas surinkinėt pradės ir tie patys vežėjai susikrovę šiukšles paims ir padangas.
Vilnietis Gintas

„Kai bendrauju su užsienio perdirbėjais Europoje, jie daug atviresni – prisiuntė man katalogų, ką gamina (iš padangų – red. past.), kaip gamina, įrangos pavyzdžių. Mūsų perdirbėjai net neįsileidžia į vidų. Žmogus, kuris bent kartą buvo bet kurioje, kad ir nedidelėje Europos padangų perdirbimo gamykloje iš karto pasakys, kad tokie kiekiai, kokie deklaruojami (Lietuvos perdirbėjų – red. past.) nėra perdirbami, įranga ne tam pritaikyta“, - sakė D. Butkienė.

Paklausta, ar yra žinoma, kiek Lietuvoje iš viso yra perdirbama padangų, pašnekovė teigė, kad stambiausio perdirbėjo realūs pajėgumai yra 4-5 tūkst. tonų padangų per metus. Tačiau deklaruota – 30 tūkst. tonų. Prieš metus šis skaičius sumažintas iki 7,5 tūkst.t.

Lenkai mato perdirbimo pelningumą

PIO direktorė pasakoja, kad organizacijos surinktos padangos yra vežamos perdirbti į Lenkiją. Lenkų padangų perdirbimo gamykloje ne kartą lankiusis D. Butkienė patikina, kad mūsų kaimynai mato padangų perdirbimo naudą ir gauna iš to nemažą pelną.

Kai kurios padangos paliekamos keisčiausiose vietose, pavyzdžiui, vandeny
Kai kurios padangos paliekamos keisčiausiose vietose, pavyzdžiui, vandeny
© R. Levickaitės nuotr.

„Ten yra biznis iš pagaminto produkto, jie sugeba surinkėjams sumokėti simbolišką kainą – 5-6 zlotus už toną padangų. Matosi, kad tai yra reikalingas produktas. Suprantu, kad tos trinkelės, kurias gamina lietuviai, yra ribotos paklausos, tačiau šalia trinkelių, jeigu jie gamintų kitus produktus – kelininkams, ženklams ir panašiai – būtų fantastika!“- pasakojo D. Butkienė.

Ji mini pati surengusi parodą Druskininkų atliekų forume, kurios metu parodė produktų pavyzdžių, kas gali būti pagaminama iš perdirbtų padangų.

„Atsiuntė man pavyzdžių italai, ką jie gamina – statybos produktus, nuostabias izoliacines medžiagas su labai geromis savybėmis ir daug kitų dalykų. Aš atstovauju importuotojus, mes esame prekybininkai – mes parduodame padangas ir ne mūsų rūpestis turėtų būti  sutvarkyti atliekas, bet iš mūsų perdirbėjų negaunu jokio atgalinio ryšio“, - skundėsi PIO direktorė.

Jos teigimu, perdirbtų padangų žaliava galėtų būti panaudojama statybos pramonėje kaip izoliacinė medžiaga, gali būti naudojama betono gamyboje ir t.t.

90 proc. produkcijos eksportuoja

Nors padangų importuotojų organizacijos vadovė pažėrė daug kritikos esamiems padangų perdirbėjams Lietuvoje, vienos iš perdirbimo įmonių „Metaloidas“ direktorė Audinga Pranckaitienė nemano, kad situacija tokia bloga. Jos teigimu, jų įmonė per metus geba surinkti apie 10 tūkst. tonų padangų, visas jas perdirba ir didžiąją dalį produkcijos išveža į užsienio rinkas, daugiausiai - į Skandinaviją ir Rusiją.

„Žinoma, kad trūksta žmonių sąmoningumo, galbūt trūksta informacijos ir švietėjiškos veiklos, kad įmonės ir žmonės žinotų, kur dėvėtas padangas galima pristatyti. Iš dėvėtų padangų gauta produkcija, jas perdirbus, 90 proc. realizuojama užsienyje, su realizacija jokių problemų neturime“, - patikino A. Pranckaitienė.

Anot jos, iš perdirbtų padangų jų įmonė gamina gumos granules, metalo kordus, tekstilinius kordus, guminę dangą, gumines plyteles vaikų žaidimų aikštelėms, apsauginius sprogdinimo kilimus, parkavimosi bortelius, mulčą.

PIO vadovė teigia, kad Lietuvoje labai daug padangų yra ne perdirbamos, o sandėliuojamos
PIO vadovė teigia, kad Lietuvoje labai daug padangų yra ne perdirbamos, o sandėliuojamos
© Shutterstock nuotr.

„Pagal mūsų gamybinius pajėgumus Lietuvos rinka yra per maža, kad viską, ką pagaminame, parduotume“, - paaiškino „Metaloidas“ vadovė.

Dalį padangų, pašnekovės teigimu, įmonė atsiveža ir iš Estijos. Ji pripažįsta, kad anksčiau trūko žaliavos, tačiau dabar, kai padangų nebedegina „Akmenės cementas“, jos yra pakankamai.

Sako, kad problema išpūsta

Paklausta, ar padangoms būtų įmanoma įvesti depozito sistemą, kurią pasiūlė skaitytojas Gintas, A. Pranckaitienė teigė nemananti, kad to reikia, nes ir dabar nėra problemos nemokamai atiduoti padangas perdirbėjams.

Deklaruojama, kad perdirbama labai daug padangų, tačiau praktika akivaizdžiai rodo ką kita- pamiškėse nugulusias padangas. Šie metai iš viso parodė, kad perdirbėjams padangos yra didžiulė našta. Tai išlindo po to, kai „Akmenės cementas“ nustojo jas deginti kurui.
D. Butkienė

„Ir dabar žmogus pirkdamas naujas padangas turi teisę senas palikti pirkimo vietoje, be jokio mokesčio. Visi autoservisai priima padangas, kuriuose jas keiti, nėra jokių problemų, gal tik trūksta visuomenės švietimo. Mokesčio (depozito – red. past. ) nereikia“, - tikino pašnekovė.

Paklausta, ką daryti žmonėms, kurie padangas perka turguose (ir tuomet turi specialiai vežti į surinkimo aikštelę senąsias - red. past.), ji teigė, kad šios prekės apskaita turėtų rūpintis valstybės kontrolės institucijos. Jei tokių neapskaitytų prekių į Lietuvos rinką nepatektų - nereikėtų galutiniams vartotojams sukti galvos, kur padėti senas padangas.

Padangų perdirbėjai mano, kad lietuviai jau išmoko padangų nemesti bet kur
Padangų perdirbėjai mano, kad lietuviai jau išmoko padangų nemesti bet kur
© Shutterstock nuotr.

„Gal labiau ta problema yra išpūsta. Padangas visi autoservisai priima, didžioji dalis žmonių jau tikrai žino (kur jas priduoti – red. past.), padangas perdirbimui mes išvežame operatyviai, didžiulės bėdos nėra, - savo nuomonę dėstė „Metaloidas“ direktorė. - Gal nebent būna padangų sankaupos iš ankstesnių metų užsilikusios, tikrai ne dabar, netikiu, kad su dabartine sistema žmonės taip darytų (paliktų pamiškėse - red. past.), nes visi viską jau žino“.

GRYNAS.lt primena, kad šiuo metu keturias padangas nemokamai privalo priimti stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Jų adresus galite rasti čia. Taip pat padangas nemokamai galite palikti autoservisuose, kuriuose keičiate padangas į naujas.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Pakuočių atliekos: rūšiuojame daugiau, bet ne geriau (13)

Praėjusiais metais įvairias gyvenimo sritis paveikusi pandemija atsiliepė ir pakuočių atliekų...

Oro transporto ateitis – nulinė anglies dioksido emisija (7)

Dėl koronaviruso pandemijos 2020 m. aviacijos poveikis Europos aplinkai sumažėjo, tačiau apie...

Specialistai pastebi palankų metą parduoti šį turtą: paaiškino, kaip tiksliai nustatyti jo vertę (15)

Nuo rugsėjo stebimas medienos rinkos atsigavimas tapo gera žinia privačių miškų savininkams....

Vietoj atsinaujinančio kuro jau įsigali atliekos (12)

Lietuvoje deginti skirtos atliekos jau stumia iš rinkos biokurą. Kaune praėjusiais metais...

Klaipėdos uostas rekonstruos bangolaužius: pasiekė pirmoji priemonių siunta (7)

Klaipėdos uostą pasiekė pirmosios plaukiojančios priemonės, kurios bus reikalingos rekonstruojant...

Top naujienos

Vieną žiauriausių Kauno nusikaltėlių praeities nuodėmės pasivijo po daugelio metų (89)

Kadaise vienu nuožmiausių Kauno nusikaltėlių, Daškinių gaujos smogiku vadintą Jordį...

Romantiškoje vietoje per karantiną užsisakė greito maisto išsinešti: tai, ką paragavo, buvo verta nuodėmės (63)

Nors nesu greito maisto mėgėja ir jį valgau itin retai, bet nesumeluosiu sakydama, kad kartais...

Juvelyrai skaičiuoja prarastas pajamas: žmonės įprato taupyti, žiedų pardavimai smuko iki 10 kartų (97)

Karantinas juvelyrikos verslui atnešė daug iššūkių, tokių kaip tiekimo sutrikimai, parodų ir...

Vilniuje po Neries ledu dingęs vyras – žinomas dviratininkų treneris (338)

Vilniuje šeštadienį Neries upės ledas neatlaikė augintinio gelbėti puolusios poros. Moteriai...

Ramūnas Bogdanas | D+

Niekšinga bolševikinė tradicija nuodyti valstybės „priešus“ tęsiasi, skiriasi tik mados: aukų sąrašas pildomas (1)

Nuodijimas kaip būdas atsikratyti nepageidaujamu asmeniu žinomas nuo seniausių laikų. Nužudymas...

Kaune BMW nesuvaldęs vyras tapo masinės avarijos kaltininku: apdaužyti šeši automobiliai (124)

Kaune BMW automobilio nesuvaldęs vyras Baltijos ir Naujakurių gatvių sankirtoje užlėkė ant...

Šalis, kurią reikia aplankyti bent du kartus: kelionė po ledo, pūgų ir lavos kraštą (7)

Islandija – tai šalis, kurią, kaip sakoma, reikia aplankyti bent du kartus. Vieną kartą –...

Laisvalaikis – (ne)karantinas. Kokius filmus ir knygas rekomenduoja Gintarė Masteikaitė (16)

Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos vadovė Gintarė Masteikaitė sakė, kad...

Meilė dovanoja kilogramus: štai kiek svorio priaugate, susiradę antrą pusę (21)

Kai susirandate antrąją pusę, įgyjate ne tik draugą ir gyvenimo partnerį. Gaunate ir......