Viena svarbiausių oro kokybės problemų ES šalyse, kaip nurodyta Europos aplinkos agentūros (EAA) 2013 m. ataskaitoje „Europos oro kokybė“, – padidintas užterštumas kietosiomis dalelėmis KD10. Lietuvoje pernai Vidutinė metinė šių dalelių koncentracija neviršijo leidžiamos normos. Tačiau kai kuriose urbanizuotose vietovėse ji didėja. Palyginti su 2012 m., ši koncentracija didžiuosiuose zonos miestuose išaugo 19-38 proc., mažesniuose zonos pramonės centruose – 16-44 proc., Kaune Petrašiūnuose – 21 proc., Vilniuje – 15-23 proc. (išskyrus Lazdynus).
Susirūpinimą kelia, kad pernai atskiromis dienomis KD10 vidutinė paros koncentracija kai kuriuose šalies miestuose viršijo ribinę vertę daugiau dienų per metus, nei leidžiama, t. y. daugiau kaip 35 dienas. Pavyzdžiui, Šiauliuose ji buvo didesnė 49 dienas, Kaune, Petrašiūnuose – 44, Vilniuje, Žirmūnuose – 43. Daugiausia tokių viršijimų nustatoma šildymo sezono metu ir pavasarį, kai transporto priemonės ir vėjas kelia dulkes nuo neišvalytų ar nepakankamai išvalytų po žiemos gatvių ir kelkraščių.
Deja, Lietuvoje didėja ir oro užterštumas vėžį sukeliančiu teršalu – benzo(a)pirenu. Šis teršalas atsiranda dėl kuro deginimo ir degalų naudojimo. Pernai jo koncentracija ore viršijo nuo 2013 m. pradžios įsigaliojusią normą Kaune Petrašiūnuose, Vilniuje Žirmūnuose, Šiauliuose ir Klaipėdos centre.
Rūpintis, kad teršalų koncentracija ore neviršytų nustatytų normų – savivaldybių pareiga. Taip jas įpareigoja Aplinkos oro apsaugos įstatymas.
