Kas padaryta ir dar bus daroma
Jau rašėme, kad planuojamai reorganizacijai pradėta ruoštis iš anksto: pernai buvo įsteigta Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba (VAAT). Ji suformuota reorganizavus Aplinkos apsaugos agentūrą, kuri po pasikeitimų turėtų išduoti leidimus verslui, o VAAT ir regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai vykdytų aplinkosaugos kontrolę. Aplinkos ministerijos nuomone, nėra gerai, kai ta pati institucija išduoda leidimus ir tuo pačiu yra atsakinga už kontrolės funkciją.
Konstatuojama, kad šiuo metu darbo krūvis kai kurių agentūrų pareigūnams yra fiziškai nebe pakeliamas, pavyzdžiui, Vilniaus ir Kauno pareigūnams tenka po 450 ūkio subjektų kontrolė. 2010-2014 m. pareigūnų skaičius yra sumažėjęs 15 proc. (anksčiau buvo 571, dabar – 474). Taigi daroma išvada, kad būtina surasti vidinių resursų naujiems inspektorių etatams. Siūloma išeitis – apjungti bendrąsias RAAD funkcijas (buhalterijos, IT, ūkio, personalo, teisės) ir dalį darbuotojų perkvalifikuoti į kontrolės pareigūnus. Jeigu tai nebus padaryta, iš biudžeto reikėtų prašyti papildomų 1,7 mln. eurų naujų pareigūnų samdymui ir išlaikymui.
Taip pat paskaičiuoti pareigūnų darbo užmokesčio perskirstymai - įvykdžius reorganizaciją, pareigūnų darbo užmokestis padidėtų, o jų vadovų sumažėtų. Pavyzdžiui, vyresniajam specialistui darbo užmokestis per mėnesį turėtų kilti 52 eurais, vyriausiajam specialistui 78 eurais, skyriaus vedėjo pavaduotojui – 91 euru, vedėjui – 104 eurais. Kita vertus, RAAD direktorių ir jų pavaduotojų darbo užmokestis per mėnesį sumažėtų 130 eurų.
Aplinkos ministerija, parengusi pertvarkos planą, taip pat įvardija kylančias didžiausias baimes. Labiausiai nerimaujama dėl aukščiausių RAAD pareigūnų darbo užmokesčio mažėjimo, sprendimų priėmimo skaidrumo (korupcijos prevencijos), mažėjančios vadovų įtakos priimant sprendimus ir išlaidų kontrolės (viešųjų pirkimų skaidrumo). Vis dėlto tikinama, kad visi administraciniai sprendimai bus priimami suteikus įgaliojimus, o administracinių sprendimų vieta nesikeis. Darbuotojai, kurie nevykdė bendrųjų funkcijų, prioriteto tvarka bus perkeliami į tas pačias pareigybes, o tiems, kurie vykdė bendrąsias funkcijas, bus pasiūloma užimti atitinkamas pareigybes arba užimti kitas laisvas pareigybes.
Darbuotojai pakeis kvalifikaciją
Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjas Vaidas Jusis, paklaustas apie ekonominę reformos naudą, akcentavo, kad sumažės bendrųjų funkcijų darbuotojų, didžioji dalis jų (74 žmonės) bus nukreipti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. O likę darbuotojai turės atlikti administracinį darbą.
„Jeigu jie atitiks kvalifikacinius reikalavimus, kurie bus susiję su inspektavimo funkcijų vykdymu, tuomet taip (buhalteriai ir IT specialistai galės dirbti inspektoriais – red. past.). Kodėl gi ne“, - svarstė V. Jusis.
Jis pabrėžė, kad ši reforma ne tik nereikalauja papildomų lėšų, bet ir padės sutaupyti: „Šita reforma yra daroma be jokių papildomų lėšų, iš tų pačių sąnaudų. Yra paskaičiavimai, kad yra sričių, kur mes neužtikriname kontrolės, pavyzdžiui, pavojingų atliekų, aplinkosauginių mokesčių surinkimo sritys, taip pat administracinių bylų nagrinėjimai. Kadangi papildomų etatų negausime, bus nukreipti darbuotojai į specializuotas sritis, bet, be abejo, darbuotojų išliks ir rajonų agentūrose“.
Anot V. Jusio, be jokios abejonės, bus lyginamas ir darbo krūvis, kuris šiuo metu skirtinguose rajonuose yra labai nevienodas. „Taip negali būti, kad inspektoriai didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune - turi iki 450 kontroliuojamų įmonių. Kokia gali būti kontrolės kokybė? Kai visos funkcijos bus centralizuotos, be abejo, krūviai bus peržiūrimi“, - sakė pašnekovas.
Labiausiai neramina žmogiškųjų išteklių klausimai
Paklaustas, kokie dalykai vis dėlto aplinkosaugos sistemos darbuotojus dėl reformos neramina labiausiai, V. Jusis pabrėžė, kad, ko gero, tai būtų nerimas dėl savo darbų vietų ir ateities.
„Reformos liečia žmogų, todėl jis turėtų būti užtikrintas dėl savo ateities, nors, atrodo, ir aiškinama bei deklaruojama, kad visi specialistai tikrai turės darbo vietas. Kadangi keičiasi institucija, pagal Darbo kodeksą reikia atlikti formalumą ir išdalinti atleidimo lapelius, žmogui tai sukelia daug minčių. Mano galva, kažkiek kritikos yra ir iš vadovų, nes jie buvo atskiros institucijos vadovais, o dabar bus teritorinio padalinio vadovais. Abejoju, ar kuris nors vadovas labai tuo džiaugtųsi“, - sakė V. Jusis, paklaustas, kokios didžiausios kritikos planuojama reforma susilaukia, kas kelia daugiausiai nerimo.
Anot pašnekovo, siekiant bendros naudos ir bendro tikslo – geresnės aplinkos apsaugos kontrolės - reikia padalinius centralizuoti. Kitos išeities nėra.
„Tokių specializuotų institucijų pavyzdžių daug (Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, netgi Prokuratūra). Tada mažiau biudžeto lėšų panaudojama, jos tikslingiau yra nukreipiamos. Patys matome, kad toli gražu dar yra nepakankama kontrolė kai kuriose srityse“, - apibendrindamas sakė Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjas V. Jusis.
Sako, kad nebūtų pradėję, jei netikėtų, kad pasiteisins
Savo ruožtu aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas GRYNAS.lt ne kartą yra išsakęs nuomonę, kad vykdomoje reformoje mato beveik vien privalumus ir žadėjo, kad nė vienas neliks nuskriaustas. Reforma nebūtų buvusi pradėta, jei nebūtų tikimasi jos sėkmės.
„Tai nėra pertvarka dėl pertvarkos. Tai pasikeitusių aplinkybių pasekmė. Pertvarka reikalinga, kad būtų efektyvinamas darbas neturint papildomų išteklių. Aplinkos apsaugos regioniniai departamentai iš tikrųjų daro labai svarbų ir atsakingą darbą, jie yra labai reikalingi, bet pagal nusistovėjusią tvarką jie klimpsta darbuose“, - sakė K. Trečiokas.
Jo teigimu, reforma sprendžia ne vieną problemą, o visą virtinę jų. Ministro manymu, natūralu, kad yra tam tikro nerimo, tačiau tikimasi jį išsklaidyti: „Reforma sprendžiame ne vieną problemą, o visą eilę. Aišku, suprantu žmones, kuriuos paliečia reforma, jie visada yra neramūs, ypač vadovai, nes jie galvoja apie savo ateitį. Manau, rasime argumentų juos nuraminti. Tiesa, darbo užmokestis specialistams ir eiliniams pareigūnams didėja, o vadovams, nes jie pataps tik padalinių vadovais, atlyginimai mažės, bet tikrai neliks nuskriausti. Galiausiai, kai įvykdysime reformą, sistema veiks efektyviau ir visi bus patenkinti“.
Ministras pabrėžė, kad reforma siekiama mažinti ir korupcijos lygį, nes kai kuriuose regionuose iš tiesų pastebimos negeros šio reiškinio apraiškos: „Manau, kad didžiausias pasipriešinimas galbūt yra dėl to, kad kai kuriose vietose turime padalinių, kurie „dvarelius“ įsisteigę – jaučiasi įtakingi ir galintys nuspręsti, kam apsunkinti gyvenimą, o kam palengvinti. Manau, kad tai reikia išgyvendinti“, - sakė K. Trečiokas.
Skundžiasi dideliu darbo krūviu
Savo ruožtu Vilniaus ir Panevėžio miestų agentūrų vedėjai GRYNAS.lt patvirtino, kad darbų inspektoriams šiuo metu iš tiesų apstu ir tikrai reikia peržiūrėti pareigūnų darbo krūvį. Anot Panevėžio miesto agentūros vedėjo Giedriaus Motiejausko, darbuotoją iš tiesų per kurį laiką galima perkvalifikuoti ir tuomet jis galės gerai vykdyti inspektavimo funkcijas. „Problema yra tokia, kad kuo toliau dirbi, tuo mažiau žmonių lieka darbui. Per kelis metus darbuotojai tikrai gali būti paruošti “, - sakė Panevėžio miesto agentūros vedėjas G. Motiejauskas.
O paklaustas dėl planinių ir neplaninių patikrinimų, koks jų santykis būtų optimalus, kad inspektoriai „neskęstų“ darbuose, agentūros vedėjas samprotavo, kad galbūt jeigu inspektoriai sulaukia daug nurodymų atlikti neplaninius patikrinimus, būtų leista nevykdyti planinių, tuomet šis santykis išsilygintų ir būtų lengviau.
Tikisi naujų etatų
Vilniaus miesto agentūros vedėjas Mindaugas Povilauskas, paklaustas, koks dabar krūvis tenka jo agentūros inspektoriams, patvirtino, kad jis iš tiesų nemažas.
„Darbo krūviai tikrai nemaži, tačiau sunku palyginti su kitomis agentūromis. Pagal statistiką Vilniaus mieste yra registruota apie trečdalis Lietuvos įmonių, o inspektorių, kurie užsiima jų kontrole, yra devyni. Kitose rajoninio departamento agentūrose yra trys-keturi žmonės“, - sakė M. Povilauskas.
Vilniaus mieste, jo teigimu, galbūt yra mažiau patikrinimų žvejybos, medžioklės srityse, tačiau apstu pramonės objektų, kuriuos reikia tikrinti. „Atliekų, oro taršos, vandens taršos srityse krūvis iš tiesų didelis“, - patvirtino pašnekovas.
Kaip reikėtų darbo krūvį mažinti? M. Povilauskas teigė, kad galbūt išeitis būtų inspektorių skaičiaus didinimas: „Gal dar duos vieną ar daugiausia du etatus - būsim ne devyni žmonės, o dešimt ar vienuolika“.
Paklaustas dėl planinių ir neplaninių patikrinimų santykio, pašnekovas teigė, kad per metus Vilniaus miesto agentūroje yra numatyta 350 objektų patikrinimai, tačiau vien per pirmą šių metų ketvirtį agentūra sulaukė beveik 200 skundų.
„Per metus bus, grubiai tariant, 800 skundų ir tiek pat neplaninių patikrinimų ir 350 planinių patikrinimų. Nežinau, kaip tuos neplaninius patikrinimus galima susiplanuoti, nes pats pavadinimas sako „neplanuotas“. Kiek bus nusiskundimų, tiek reikės važiuoti ir tikrinti“, - svarstė M. Povilauskas.
Pašnekovas pabrėžė, kad agentūros darbuotojai dirba savo darbus kaip dirbę ir daug apie reformą nediskutuojama.
GRYNAS.lt primena, kad RAAD reformos įgyvendinimui dar turi pritarti Seimas. Jei jis uždegtų žalią šviesą, visi RAAD prarastų savo juridinį statusą ir taptų pavaldūs VAAT, kuri kontroliuotų jų darbą. Pertvarkos oficialiai turėtų būti įgyvendinamos nuo rugsėjo pirmos dienos.
