Baltijos šalių kryžiaus žygiai Viduramžių pagonių kaimuose sukėlė svarbius ekologinius bei kultūrinius pokyčius. Nauji archeologiniai tyrimai rodo, kad šie žygiai lėmė plataus masto miškų kirtimus, kai kurių rūšių išnykimą ir netgi sunaikino pagonių įprotį valgyti šunis, skelbia naujienų tarnyba MSNBC.
Kryžiuočiai (arba Teutonų ordinas) nuo XII iki XVI a. kovojo su pagonimis, kuriems priklausė žemės šiuo metu esančios Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Švedijos ir Rusijos teritorijose. Archeologų ir antropologų komanda, kuriai vadovauja Stanfordo universiteto (JAV) tyrėjas Krishas Seetahas analizuoja, kokie pokyčiai įvyko minėtuoju periodu. O tiksliau kokį poveikį kryžiuočiai padarė tose žemėse egzistavusiai gyvūnijai ir augalijai.
Tyrimo rezultatai rodo, jog Kryžiuočių ordino užkariavimų sėkmę iš dalies lėmė arkliai, kurie buvo daug didesni nei pagonių. Tyrėjai taip pat lygina skirtingų kultūrų maisto ruošimo būdus. Jie analizuoja darbo įrankius bei įpjovimo žymes aptiktas ant gyvūnų kaulų. Pagonys maistui gyvūnus apdorodavo visiškai kitokiu būdu nei kryžiuočiai.
Preliminarūs tyrimai atskleidžia, jog Baltijos šalių pagonių gentys valgė laukinius šunis, tačiau tai nustojo daryti karų su ordinu metu. Taip jie stengėsi atkartoti grobikų įpročius. Kryžiuočių pragmatinis požiūris į gamtą ir priklausomybė nuo gyvūnų tikėtina sukėlė kai kurių rūšių išnykimą. Pavyzdžiui, taurų, šiandieninių galvijų protėvio, kuris greitai išnyko po kryžiuočių invazijos.
Teutonų ordinas taip pat masiškai statėsi pilis, kurių statybai buvo reikalingi dideli plotai, todėl tai lėmė ir gausų miškų kirtimą. Aplink pilis neretai greitai išaugdavo ir miestai, kurie ekologiniu požiūriu buvo daug žalingesni nei kuklios pagonių gyvenvietės.
Remiantis Stanfordo universiteto tyrimu, per keletą šimtmečių kryžiuočių riteriai atnešė reikšmingų ekologinių ir kultūrinių permainų, kurios Baltijos šalių pagonių gentis įtraukė į krikščioniškąją Europą.
Šiuo metu tyrėjų komanda kuria išsamią duomenų bazę, kurioje siekia sukaupti visus istorinius, archeologinius ir ekologinius to Kryžiaus žygių Baltijos šalyse duomenis. Projektą tikimasi užbaigti 2014 m.
Daugiau informacijos apie projektą ČIA.
