Galima sakyti, kad kvapas – subjektyvus dalykas. Tai, kas vieniems kvepia, kitus gali pykinti. Tačiau dėl nuo gyvulininkystės pramonės fermų, dumblo valymo įrenginių, sąvartynų sklindančių kvapų gyventojai sutaria vieningai – toks kvapas kelia šleikštulį ir blogina gyvenimo kokybę. Dėl tokių kvapų kyla tokios rietenos, kurioms malšinti prireikia ne tik teismų, bet ir policijos (Kazokiškių sąvartyno atvejis). Todėl Druskininkų forume dėl Atliekų tvarkymo buvo diskutuojama, kokias chemines medžiagas dažniausiai užuodžia šalia sąvartynų arba fermų gyvenantys žmonės, kodėl šie kvapai sklinda ir ką galima padaryti, kad jie būtų ne užmaskuoti, tačiau išnaikinti.
Nemaloniausius kvapus sudaro cheminių medžiagų „kokteilis“
„Jeigu jaučiame kvapą, vadinasi, kažkas yra negerai. Kvapai įspėja žmogų apie galimai pavojingų sveikatai ar aplinkai medžiagų buvimą ore, maisto produktuose, vandenyje. Tačiau tik įspėja, mes nežinome, ar tai tikrai pavojingos medžiagos“, - Atliekų tvarkymo forume savo pranešimą pradėjo Aplinkos vadybos ir audito instituto atstovas Konstantinas Iljasevičius.
Jis dėstė, jog kvapai susidaro praktiškai visur, intensyviausiai jie jaučiami tvarkant atliekas, arba prie pramonės, energetikos įrenginių, kvapas atsiranda dėl žemės ūkio veiklos, komunalinio ūkio veikloje, ypač biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo procesuose.
Cheminės medžiagos, dėl kurios jaučiame nemalonų kvapą, koncentracija ore turi pasiekti tam tikrą dydį (dar vadinamą uoslės slenksčiu ar kvapo diskomforto rodikliu), kad jį užuostume.
Mikroorganizmams skaidant organines medžiagas į aplinką išskiriamos aštraus kvapo medžiagos, tokios kaip sieros vandenilis, merkaptanai, indolas. Susimaišiusios su metanu, anglies dvideginiu, amoniaku šios medžiagos sukuria itin nemalonų kvapą. Visos šios medžiagos turi skirtingą poveikį žmonėms.
Laikantis visų reikiamų taisyklių nesmirda
Lietuvoje kvapai dėl kurių daugiausia skundžiamasi, atsiranda mikrobiologinių procesų metu.
„Galima sakyti, kai blogai ūkininkaujam, tvarkom atliekas – tada ir kvapas atsiranda. Lengviausias prevencijos būdas – dirbti tinkamai, pagal įrengimų technologinius nurodymus ir kitas taisykles“, - įsitikinęs K. Iljasevičius.
Pagrindiniai kvapų susidarymo šaltiniai:
1. Gyvulininkystė
2. Sąvartynai, nuotekų valyklos, atliekų konteineriai
3. Maisto pramonės ir verslo atliekos, jei jos netinkamai tvarkomos
Dažniausiai kvapai juntami prie didelių sąvartynų, didelių gyvulininkystės ar paukštininkystės kompleksų.
Kvapai gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, akių perštėjimą, nosies varvėjimą, tačiau tik tuo atveju, jei nemalonų kvapą žmogus jaučia ilgesnį laiką ir jį sukeliančių cheminių medžiagų koncentracija viršija leistinas normas.
Leistina koncentracija darbo ir gyvenamojoje vietoje skiriasi šimtus kartų
Pagal Lietuvoje galiojančius reikalavimus cheminių medžiagų koncentracija ore (norma) skirstoma į koncentraciją darbo vietoje ir gyvenamosios aplinkos ore.
Gyventojai dažniausiai skundžiasi dėl:
- Amoniako (aštrus, aitrus kvapas) – ši medžiaga išsiskiria ankstyvoje bioskaidžių atliekų apdorojimo stadijoje bei gyvulininkystės kompleksuose. Leistina amoniako koncentracija gyvenamosios aplinkos ore yra 0,2 mg/m3. Darbo vietoje (dirbant ne daugiau kaip 3 val.) – 36 mg/m3. Taigi, ribos stipriai skiriasi, įvertinant ilgalaikį arba trumpalaikį poveikį žmogui. Žmogus amoniako kvapą junta esant 0,18 mg/m3 koncentracijai.
Įdomu tai, jog amoniakas į organizmą gali patekti ne tik įkvėpus, tačiau ir per odą. Jis dirgina kvėpavimo takus, odą, o aukštos amoniako koncentracijos gali nudeginti, pakenkti akims.
Tokiam kvapui jautriausi senyvi žmonės, vaikai, sergantys kvėpavimo sistemos ligomis arba atsma.
- Sieros vandenilio (supuvusio kiaušinio kvapas) taip pat išsiskiria yrant bioskaidžioms atliekoms. Jo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore gali būti vos 0,008 mg/m3. Darbo aplinkoje, kai su kvapu susiduriama trumpai – 14 mg/m3..
Sieros vandenilis veikia kvėpavimo sistemą, dirgina akis. Kai koncentracija pasiekia 28 mg/m3 žmogui gali pasireikšti galvos skausmai, pykinimas, pablogėti atmintis. Dar didesni kiekiai sukelia sąmonės netekimą ar netgi mirtį.
Šiai medžiagai jautriausi taip pat vaikai bei senyvo amžiaus žmonės bei įvairaus amžiaus žmonės sergantys astma.
Kitos cheminės medžiagos taip pat turi nemalonius kvapus: aminai smirda žuvimi, amonio heterocikliniai junginiai – išmatomis, organiniai sieros junginiai – supuvusiomis daržovėmis.
Tokie sieros junginiai vadinami merkaptanais ir turi itin nemalonų stiprų kvapą - žmonės jį jaučia esant ypatingai mažoms (iki 1000 kartų mažesnėms už tas, kurios galėtų turėti poveikį sveikatai) koncentracijoms.
Leidžiama merkaptanų koncentracija aplinkos ore nuo 0,0003 iki 0,00009 priklausomai nuo medžiagos. K. Iljasevičiaus teigimu, problema ta, jog skundų dėl tokio tipo kvapų gaunama daug, tačiau tokius mažus kiekius reta Lietuvos laboratorija gali nustatyti.
Žinoma, jog didelės merkaptanų koncentracijos veikia kvėpavimo takų, inkstų, kepenų, širdies veiklą, tačiau mažų koncentracijų poveikis nėra žinomas.
Kaip naikinti atsiradusius kvapus?
Verslą vykstančios bendrovės uždarose patalpose, nuotekų valyklose dažnai taiko technines priemones – ant išmetimo vamzdžių statomi įvairūs filtrai.
Kvapus galima naikinti ir cheminėmis medžiagomis, tačiau tuomet jie yra tiesiog užmaskuojami – žmogus nejaučia nemalonaus kvapo, tačiau medžiagos poveikis išlieka. Tiesa nėra tiksliai žinoma, kokie junginiai susidaro tokio kvapų „pakvėpinimo“ metu, kiek jie yra kenksmingi žmonėms.
Šiuo metu sąvartynuose kartais panaudojamos mikrobiologinės kovos su kvapais priemonės – tai specialus purškalas iš pieno rūgšties, fotosintezės bakterijų ir kitų mikroorganizmų.
Tokia priemonė vadinama probiotikais ir naikina kvapus skleidžiančią mikroflorą, pelėsius ir panašiai.
Pavyzdžiui, apdorojus amoniaką probiotikais jo išsiskiria maždaug keturiskart mažiau. O amoniakas yra pagrindinis įvairių kvapų nešėjas, taigi sumažinus jo kiekį, sumažėja ir gyventojams kylantis diskomfortas. Probiotikai neretai naudojami paukštininkystės, gyvulininkystės fermose, netgi dedami į pašarus ir vandenį.
Eksperto teigimu, Lietuvoje daug kas galvoja, kad tai brangu ir neefektyvu, tačiau tokia priemonė yra itin efektyvi: vos po valandos apdorojus atliekas probiotikais kapų sumažėja 76 proc., po dviejų parų – 93 proc.
Tokia praktika jau panaudota keliolikoje Lietuvos ūkio objektų bei sąvartynų bendrovėse „Šilutės vandenys“, „Dzūkijos vandenys“, „Mažeikių vandenys“ ir kitose.
Pajutę stiprius kvapus, visuomet galite kreiptis į aplinkosaugininkus:
Vilniaus regionas: 8-5 2102567, 8 614 40072
Kauno regionas: 8 37 409797, 8 686 03706
Alytaus regionas: 8 315 56745, 8 686 59494
Marijampolės regionas: 8 343 97806, 8 615 97870
Klaipėdos regionas: 8 46 367034, 8 618 38833
Šiaulių regionas: 8 41 596 423, 8 682 51876
Panevėžio regionas: 8 45 508962, 8 686 92859
Utenos regionas: 8 389 69264, 8 686 48407
Apie aplinkos ministerijos sistemos darbuotojų korupcijos ir pareigų nevykdymo atvejus galite pranešti Aplinkos ministerijos "Karštosios linijos" telefonais: (8-5) 266 35 96, (8-5) 266 35 97, (8-5) 266 35 98, (8-5) 266 2717. Autoatsakovas visą parą: (8-5) 2663598.
