aA
Ortofoto - Kazlų Rūdos apylinkės
© Maps.lt/Grynas

Miškų plotai Lietuvoje užima 33, 2 proc. visos šalies teritorijos, o miškingumas kasmet reguliariai padidėja apie 0,1 proc. Miškotvarkos specialistai teigia, esą jie yra patenkinti oficialiais duomenis, o tuo tarpu Europos aplinkosaugos agentūra skambina pavojaus varpais. Jų duomenimis, Baltijos šalys pasižymi ypatingu miškingų plotų mažėjimu.

Iškirstas miškas irgi miškas?

Nuo 1990 m. Lietuvos valstybinė miškų tarnyba neužfiksavo jokių perkirtimų, tačiau vis dažniau aplinkosaugininkų ir gyventojų akys krypsta į gausėjančius plynus laukus. Pasak gamtininko Dano Augučio, nuo nepriklausomybės atgavimo miškų kirtimas padvigubėjo.

GRYNAS.lt jau rašė apie plynų kirtimų mastus matomus iš ortonuotraukų.

„Valstybiniams miškams vyriausybė nustato kirtimo normą, tačiau privatūs miško savininkai kerta pagal individualius miškotvarkos projektus. Jų veiklos niekas nekoordinuoja todėl gali atsirasti vietų kur yra iškertama tikrai daug“, - teigia D. Augutis.

Nors miškų kirtimai pagavo pagreitį, nerimauti nevertėtų. Miško naudojimo ir statistikos vyr. specialistas Andrius Kuliešis tikina, kad situacija kontroliuojama. Kasmet bendrasis valstybinių miškų iškertamų plotų dydis siekia apie 10 – 11 tūkst. ha, privačių – apie 7 tūkst. ha.

O kam juos anuliuoti? Pagal įstatymą iškirstas miškas ir toliau lieka mišku, žemė nesikeičia, kaip priklausė miškui, taip ir liko jo, todėl skaičiuojant bendrą miškų plotą niekas neišskaičiuoja išskirstų miškų plotų.
P. Kanapienis

„Visus iškirstus miškus jų savininkai privalo atkurti per 3 metus. Gana ilgas laikotarpis skiriamas dėl įvairių priežasčių: teritorijoje gali atsirasti kenkėjų, sodinukas gali neprigyti žemėje ar dėl nenumatytų miško atsodinimo techninių kliūčių“, - tikina A. Kuliešis.

Tokiam miško atauginimo laikotarpiui pritaria ir gamtininkas D. Augutis. Pasak jo, vis labiau populiarėja savaiminis kirtaviečių atželdinimas, kai medžiai ne sodinami, o kirtavietėse natūraliai sudygsta aplinkinių medynų medžių sėklos. Toks procesas trunka daug ilgiau, nes medžiai retai kada brandina sėklas kasmet, o „savaiminukams“ užaugti reikia nemažai laiko. Būtent todėl trijų metų laikotarpį galima vadinti teisingu pasirinkimu, tikintis, kad vėliau vietoj plyno lauko sužaliuos kokybiška giria. Be to, ne tiek svarbus pats laikotarpis, bet vieta, į kurią galėtų pasitraukti ir apsistoti iškirsto miško populiacija.

Visgi įdomus faktas tas, kad iškirtus sengires ir palikus plyną lauką stūksoti trims metams (jei miško savininkas neskuba iš karto jo atsodinti), tokį plotą vistiek privalome vadinti mišku. Pasak A. Kuliešio, jis vistiek ataugs: bus arba atsodintas šeimininko paliepimu, arba užsisės pats vėjo atnešamomis sėklomis.

„Plynas miškas irgi miškas, į miško sąvoką įeina ne tik medžiai, kaip dažniausiai yra suprantama, bet ir iškirsti plotai, medelynai, keliai“, - teigia miško naudojimo ir statistikos vyr. specialistas.

Europos aplinkosaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje miškų plotai mažėja
Europos aplinkosaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje miškų plotai mažėja
© GRYNAS.lt nuotr.

Kur tos žaliuojančios girios?

Pasak Andriaus Kuliešiaus, dėl kasmetinio miškų kirtimo, kurį numato įstatymas, jaudintis neverta. Suaugusius miškus yra netgi privalu iškirsti, tam kad jie atsinaujintų. Esą sengirės sunkiau kaupia anglies dioksidą, silpnesnė jų reprodukcija. Tokiam teiginiui prieštarauja gamtininkas D. Augutis. Jo nuomone, nereikia medžių funkcijos maišyti su pievų, kurios be žmogaus veiklos ir ganymo proceso yra priverstos tapti mišku. Geriausiai ekologines funkcijas atlieka mišrus miškas, todėl turėtų būti išlaikoma pusiausvyra tarp jaunuolynų, brandžių miškų ir savo amžiaus ribą perkopusių medžių. Deja, Lietuva senesnių nei 100 metų medynų turi vos 4 procentus.

„Taip, jaunuolynai geriausiai sugeria anglies dioksidą, tačiau daugiausiai jo „užrakinta“ yra sengirėse. Matyt abi šios funkcijos yra vienodai svarbios. Kaip ir kitų ekosistemų apsauga, potvynių prevencija, taršos akumuliacija, gamtinio paveldo išsaugojimas ir kitos "paslaugos" kurias mums teikia miškai“, - teigia gamtininkas.

Portalui GRYNAS.lt pavyko išsiaiškinti, kaip yra vedama metinė miškų apskaita ir kodėl miškai „akyse mažėja“, o skaičiai, kalbantys visai ką kitą – didėja.

Lietuvos statistikos departamento specialistas Aleksandras Kaplanovskis patikino, kad kasmet prie jau esamo miškų ploto yra pridedami naujai sudaryti ar atkurti plotai, tačiau iškirsti miškų plotai nėra anuliuojami.

MetaiAtkurta miškų, tūkst. haIškirsta, tūkst. haSkirtumas, tūkst. haPlotas, tūkst. ha
200210,6100,62034
200310,99,81,12045
200411,19,81,32069
200511,58,82,72091
200611,28,92,32121
200711,48,72,72136
2008118,62,42142,9
20099,79,10,62150,3
Pastaba: lentelėje pateikti miško atkūrimo ir kirtimų statistika - tik valstybinių miškų. Bendras miškų plotą sudaro privatūs ir valstybiniai miškai.

„O kam juos anuliuoti? Pagal įstatymą iškirstas miškas ir toliau lieka mišku, žemė nesikeičia, kaip priklausė miškui, taip ir liko jo, todėl skaičiuojant bendrą miškų plotą niekas neišskaičiuoja išskirstų miškų plotų“, - tvirtina ir generalinio miško urėdo pavaduotojas Petras Kanapienis.

Tokios pat nuomonės laikosi ir miškų instituto miško išteklių, ekonomikos ir politikos skyriaus vedėja Liana Sadauskienė. Pasak jos, nieko keisto, kad iškirsti plotai yra laikomi miškais, o didėjantys miškų plotų duomenys yra laikomi objektyviais.

Valstybiniams miškams vyriausybė nustato kirtimo normą, tačiau privatūs miško savininkai kerta pagal individualius miškotvarkos projektus. Jų veiklos niekas nekoordinuoja todėl gali atsirasti vietų kur yra iškertama tikrai daug.
D. Augutis

„Metiniai kirtimai sudaro nedidelį procentą, lyginant juos su esamu miškų plotu. Kasmet atsiranda naujų miškingų teritorijų, o senosios niekur nedingsta – iškirstos jos privalo būti atsodintos, todėl ta žemė visvien laikoma miško plotu”, - tikina L. Sadauskienė.

Kirtimos procentas gal ir nedidelis, tačiau ką galima pasakyti apie miško atsodinimo statistiką? Lietuvos ekologijos instituto darbuotojai 2000 m. – 2006 m. vykdė tyrimą, kurio metu stebėti žemės dangos pokyčiai miškuose ir gamtinėse teritorijose. Didžiąją dalį pokyčių sudarė kirtimai. Iškirsta buvo beveik 51 tūkst. ha miško plotų, deja, fiksuojami miško ataugimai buvo perpus mažesni ir siekė 27 tūkst. ha miško.

Miškų įstatymas reglamentuoja trijų metų miško atkūrimo laikotarpį, miškotvarkos specialistai teigia, kad vadinti plyną lauką – mišku, yra normalu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Miškininkai nemokamai dalins eglių šakas: kokias kalėdines dekoracijas iš jų galima pasidaryti? dalinimo vietų sąrašas (24)

Kalėdoms sparčiai artėjant, pradedame sukti galvas, kaip papuošti savo namus. Šį galvosūkį...

Sprendžiama, ką daryti dėl plynųjų kirtimų gražiausiose Lietuvos vietose (112)

Vos prieš kelis mėnesius aktyvūs visuomenės nariai, gamtosaugininkai ir miškų gynėjai...

Perspėjimas žvejams: ant ledo galima žvejoti tik įsitikinus jo saugumu (33)

Atvėsus orams ir užšalus sekliesiems šalies vandens telkiniams, aplinkosaugininkai primena...

Besipiktinantys dėl miškų kirtimo tai daro per vėlai: ką iš tiesų gali visuomenė? (107)

Norint Lietuvoje kirsti mišką, reikia ne tik leidimo, kurį išduoda Valstybinė miškų tarnyba ....

Miestai turi keistis neatpažįstamai: sodai ant stogų ir pelkės didmiesčiuose (24)

Visas pasaulis pripažįsta klimato kaitos procesus ir stebi jos padarinius. Vyksta intensyvios...

Top naujienos

Prekybos centrų plėtra nestoja: po paslapties skraiste planuojamos dešimtys naujų parduotuvių

Milijoninės investicijos , dešimtys naujų prekybos vietų – tokie laukia 2019 metais prekybos...

Noah Smith. Taip, bitkoinas buvo klasikinis burbulas. Ir jis sprogo

Regis, kiekvieną finansinį burbulą lydi koks nors visiems žinomas anekdotas apie tai, kaip kažkas...

Audringas savaitgalis Kijeve: vietos, dėl kurių čia keliauja tūkstančiai lietuvių (428)

Tūkstančiai lietuvių keliaują į Ukrainos sostinę ieškodami ten pigių pramogų, restoranų ir...

„Bayern“ vedlys įsidėmėjo „Žalgirio“ pasiųstą žinutę, žvaigždė – agresyvų kauniečių stilių specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (4)

Penktadienio vakarą Eurolygos 12-ojo turo rungtynėse Miunchene akis į akį susirems du vienodą...

Traumą patyrusiam Valančiūnui atlikta operacija – „Raptors“ pasikvietė kitą centrą (25)

Absoliutūs NBA lygos lyderiai Toronto „Raptors“ (23/7) neribotam laikui neteko savo centro iš...

Dėl atnaujintos gatvės pasiskundę Kauno vairuotojai tokio valdininkų atsakymo nesitikėjo (112)

Kauno centre esanti Kęstučio gatvė yra svarbi miesto transporto linija. Lygiagrečiai Laisvės...

Šaltiniai policijoje: Strasbūro šaulys nukautas (77)

Šaltiniai iš Prancūzijos policijos praneša, kad Strasbūro šaulys nukautas. Jis buvo sandėlyje...

„Valstiečiai“ kandidatu į Vilniaus merus išsirinko Sinkevičių (151)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus skyrius ketvirtadienio vakarą nusprendė, kad...