aA
Ortofoto - Kazlų Rūdos apylinkės
© Maps.lt/Grynas

Miškų plotai Lietuvoje užima 33, 2 proc. visos šalies teritorijos, o miškingumas kasmet reguliariai padidėja apie 0,1 proc. Miškotvarkos specialistai teigia, esą jie yra patenkinti oficialiais duomenis, o tuo tarpu Europos aplinkosaugos agentūra skambina pavojaus varpais. Jų duomenimis, Baltijos šalys pasižymi ypatingu miškingų plotų mažėjimu.

Iškirstas miškas irgi miškas?

Nuo 1990 m. Lietuvos valstybinė miškų tarnyba neužfiksavo jokių perkirtimų, tačiau vis dažniau aplinkosaugininkų ir gyventojų akys krypsta į gausėjančius plynus laukus. Pasak gamtininko Dano Augučio, nuo nepriklausomybės atgavimo miškų kirtimas padvigubėjo.

GRYNAS.lt jau rašė apie plynų kirtimų mastus matomus iš ortonuotraukų.

„Valstybiniams miškams vyriausybė nustato kirtimo normą, tačiau privatūs miško savininkai kerta pagal individualius miškotvarkos projektus. Jų veiklos niekas nekoordinuoja todėl gali atsirasti vietų kur yra iškertama tikrai daug“, - teigia D. Augutis.

Nors miškų kirtimai pagavo pagreitį, nerimauti nevertėtų. Miško naudojimo ir statistikos vyr. specialistas Andrius Kuliešis tikina, kad situacija kontroliuojama. Kasmet bendrasis valstybinių miškų iškertamų plotų dydis siekia apie 10 – 11 tūkst. ha, privačių – apie 7 tūkst. ha.

O kam juos anuliuoti? Pagal įstatymą iškirstas miškas ir toliau lieka mišku, žemė nesikeičia, kaip priklausė miškui, taip ir liko jo, todėl skaičiuojant bendrą miškų plotą niekas neišskaičiuoja išskirstų miškų plotų.
P. Kanapienis

„Visus iškirstus miškus jų savininkai privalo atkurti per 3 metus. Gana ilgas laikotarpis skiriamas dėl įvairių priežasčių: teritorijoje gali atsirasti kenkėjų, sodinukas gali neprigyti žemėje ar dėl nenumatytų miško atsodinimo techninių kliūčių“, - tikina A. Kuliešis.

Tokiam miško atauginimo laikotarpiui pritaria ir gamtininkas D. Augutis. Pasak jo, vis labiau populiarėja savaiminis kirtaviečių atželdinimas, kai medžiai ne sodinami, o kirtavietėse natūraliai sudygsta aplinkinių medynų medžių sėklos. Toks procesas trunka daug ilgiau, nes medžiai retai kada brandina sėklas kasmet, o „savaiminukams“ užaugti reikia nemažai laiko. Būtent todėl trijų metų laikotarpį galima vadinti teisingu pasirinkimu, tikintis, kad vėliau vietoj plyno lauko sužaliuos kokybiška giria. Be to, ne tiek svarbus pats laikotarpis, bet vieta, į kurią galėtų pasitraukti ir apsistoti iškirsto miško populiacija.

Visgi įdomus faktas tas, kad iškirtus sengires ir palikus plyną lauką stūksoti trims metams (jei miško savininkas neskuba iš karto jo atsodinti), tokį plotą vistiek privalome vadinti mišku. Pasak A. Kuliešio, jis vistiek ataugs: bus arba atsodintas šeimininko paliepimu, arba užsisės pats vėjo atnešamomis sėklomis.

„Plynas miškas irgi miškas, į miško sąvoką įeina ne tik medžiai, kaip dažniausiai yra suprantama, bet ir iškirsti plotai, medelynai, keliai“, - teigia miško naudojimo ir statistikos vyr. specialistas.

Europos aplinkosaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje miškų plotai mažėja
Europos aplinkosaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje miškų plotai mažėja
© GRYNAS.lt nuotr.

Kur tos žaliuojančios girios?

Pasak Andriaus Kuliešiaus, dėl kasmetinio miškų kirtimo, kurį numato įstatymas, jaudintis neverta. Suaugusius miškus yra netgi privalu iškirsti, tam kad jie atsinaujintų. Esą sengirės sunkiau kaupia anglies dioksidą, silpnesnė jų reprodukcija. Tokiam teiginiui prieštarauja gamtininkas D. Augutis. Jo nuomone, nereikia medžių funkcijos maišyti su pievų, kurios be žmogaus veiklos ir ganymo proceso yra priverstos tapti mišku. Geriausiai ekologines funkcijas atlieka mišrus miškas, todėl turėtų būti išlaikoma pusiausvyra tarp jaunuolynų, brandžių miškų ir savo amžiaus ribą perkopusių medžių. Deja, Lietuva senesnių nei 100 metų medynų turi vos 4 procentus.

„Taip, jaunuolynai geriausiai sugeria anglies dioksidą, tačiau daugiausiai jo „užrakinta“ yra sengirėse. Matyt abi šios funkcijos yra vienodai svarbios. Kaip ir kitų ekosistemų apsauga, potvynių prevencija, taršos akumuliacija, gamtinio paveldo išsaugojimas ir kitos "paslaugos" kurias mums teikia miškai“, - teigia gamtininkas.

Portalui GRYNAS.lt pavyko išsiaiškinti, kaip yra vedama metinė miškų apskaita ir kodėl miškai „akyse mažėja“, o skaičiai, kalbantys visai ką kitą – didėja.

Lietuvos statistikos departamento specialistas Aleksandras Kaplanovskis patikino, kad kasmet prie jau esamo miškų ploto yra pridedami naujai sudaryti ar atkurti plotai, tačiau iškirsti miškų plotai nėra anuliuojami.

MetaiAtkurta miškų, tūkst. haIškirsta, tūkst. haSkirtumas, tūkst. haPlotas, tūkst. ha
200210,6100,62034
200310,99,81,12045
200411,19,81,32069
200511,58,82,72091
200611,28,92,32121
200711,48,72,72136
2008118,62,42142,9
20099,79,10,62150,3
Pastaba: lentelėje pateikti miško atkūrimo ir kirtimų statistika - tik valstybinių miškų. Bendras miškų plotą sudaro privatūs ir valstybiniai miškai.

„O kam juos anuliuoti? Pagal įstatymą iškirstas miškas ir toliau lieka mišku, žemė nesikeičia, kaip priklausė miškui, taip ir liko jo, todėl skaičiuojant bendrą miškų plotą niekas neišskaičiuoja išskirstų miškų plotų“, - tvirtina ir generalinio miško urėdo pavaduotojas Petras Kanapienis.

Tokios pat nuomonės laikosi ir miškų instituto miško išteklių, ekonomikos ir politikos skyriaus vedėja Liana Sadauskienė. Pasak jos, nieko keisto, kad iškirsti plotai yra laikomi miškais, o didėjantys miškų plotų duomenys yra laikomi objektyviais.

Valstybiniams miškams vyriausybė nustato kirtimo normą, tačiau privatūs miško savininkai kerta pagal individualius miškotvarkos projektus. Jų veiklos niekas nekoordinuoja todėl gali atsirasti vietų kur yra iškertama tikrai daug.
D. Augutis

„Metiniai kirtimai sudaro nedidelį procentą, lyginant juos su esamu miškų plotu. Kasmet atsiranda naujų miškingų teritorijų, o senosios niekur nedingsta – iškirstos jos privalo būti atsodintos, todėl ta žemė visvien laikoma miško plotu”, - tikina L. Sadauskienė.

Kirtimos procentas gal ir nedidelis, tačiau ką galima pasakyti apie miško atsodinimo statistiką? Lietuvos ekologijos instituto darbuotojai 2000 m. – 2006 m. vykdė tyrimą, kurio metu stebėti žemės dangos pokyčiai miškuose ir gamtinėse teritorijose. Didžiąją dalį pokyčių sudarė kirtimai. Iškirsta buvo beveik 51 tūkst. ha miško plotų, deja, fiksuojami miško ataugimai buvo perpus mažesni ir siekė 27 tūkst. ha miško.

Miškų įstatymas reglamentuoja trijų metų miško atkūrimo laikotarpį, miškotvarkos specialistai teigia, kad vadinti plyną lauką – mišku, yra normalu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuva įgyvendina klimato kaitos mažinimo planą: kur dar reikia pasitempti? (20)

2018 m. spalio 10 d., praėjus beveik dviem metams nuo Paryžiaus susitarimo įsigaliojimo, pakelbta...

Navickas pristatė planus dėl miškų kirtimo: pokyčiai palies ir privačius miškininkus (64)

Šių metų spalio 3 dieną aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymu sudarytai darbo grupei...

Po šalnų grybavimo sezonas nesibaigia: kokių grybų dar yra miškuose (54)

Nors naktimis jau spaudžia šaltukas, tikrieji grybavimo entuziastai vis dar traukia į miškus...

Kuršių nerijos nacionaliniame parke vyksta miško tvarkymo darbai (48)

Pasibaigus vasaros poilsio sezonui, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys...

Kas gresia, jei savo kieme užkursite rudeninį laužą? (185)

Vyresnė karta dar puikiai pamena aitrų, akis ir gerklę graužiantį „generalinės tvarkos“...

Top naujienos

Finaliniai TS-LKD kandidatų debatai. Šimonytė ir Ušackas deklaravo, dėl ko niekada nesutartų su valdančiaisiais (501)

Pirmadienį Kaune vyko finaliniai Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD )...

Seime svarstomas naujas mokestis: nori apmokestinti spausdintuvus (514)

Seime liko paskutiniai žingsniai dėl naujo mokesčio priėmimo, kuris, veikiausia, išaugintų...

Imperijos griūtis: Ukrainos bažnyčia skaldo Putino kuriamą slavų pasaulį (180)

Ką reiškia Ukrainos stačiatikių bažnyčios galimas susivienijimas ir atsiskyrimas nuo Maskvos? Ar...

Į Lietuvą atkeliauja bjaurus atmosferos frontas: smarkus vėjas atneš ir pirmąsias snaiges (14)

Spalio 22 dieną daugelyje Lietuvos rajonų termometrai rodys 6–11 °C. Visoje šalyje lankysis...

Nustelbė viską, ką teisėjas yra regėjęs: gauja nuteista už sistemingą pažeidžiamų merginų prievartavimą kai kurioms tebuvo 11 metų (37)

Gauja nubausta už „niekšiškus ir siaubingus“ nusikaltimus, o vadeiva įkalintas iki gyvos...

Neįtikėtini pokyčiai: pusės savo svorio atsikratė pakeitusi vieną įprotį (20)

„Atsimenu atvejį, kai su vaikais atvykome į atrakcionų parką ir jie norėjo, kad kartu...

Atimtų vaikų mama: neįsivaizduoju, kaip reikės atitaisyti vaikams padarytą žalą (1178)

„Aš jau kalbu ramiai – visos ašaros praverktos“, - sako kaunietė Eglė. Rugsėjo pabaigoje...

„Dzūkiją“ gyręs Šaras pokštavo dėl prametančio Jankūno: man irgi sakydavo – nuo vasario, Šarai (2)

Tik po gyvybiškai svarbių Thomo Walkupo ir Leo Westermanno tritaškių Šarūnas Jasikevičius...

Europos žaizda, kurioje šlovinamas komunizmas: viskas atrodo taip, kaip pas mus buvo „prie ruso“ (430)

Pirmojoje pasakojimo dalyje rašiau apie Moldovos teritorijoje esančią Padniestrę – regioną,...

Pavasarį gimsiantis Meghan Markle mažylis sumaišys kortas eilėje į sostą, bet princu ar princese netaps (6)

Prieš penkis mėnesius Meghan Markle, Sasekso kunigaikštienė, Vindzoro pilyje ištekėjo už princo...